aA
Lietuvių santykiai su pinigais atsargūs – kelios kartos, patyrusios finansines krizes, investicijas vertina kaip nesaugų ir mažai garantijų turintį taupymo būdą. Dauguma šalies gyventojų visiškai neinvestuoja, o pusė jų santaupas kaupia indėlio forma. Įvairių tyrimų duomenimis, aktyvių investuotojų Lietuvoje tėra vos 3 procentai. Visgi rinkoje yra finansinių instrumentų, kurie puikiai tinka net atsargiems ir rizikos vengiantiems žmonėms.
Rokas Lukošius
© Asmeninis archyvas

Jauna rinka ir trumpa patirtis

Šalies gyventojų atsargumu investuojant neverta stebėtis – Lietuvos kapitalo rinkai vos dvidešimt metų. Vakarų europiečiai, kurių šalyse kapitalo rinkos tradicijos gilesnės, turėjo galimybę sukaupti teigiamos ir jų lūkesčius pateisinusios investicinės patirties. Jie spėjo patirti finansinę naudą, kurią suteikia nuoseklios, kelių ar keliolikos metų trukmės investicijos, taip pat ir greitą grąžą, kurią gali suteikti rizikingesni pasirinkimai. Tai leido Vakarų Europos šalyse susiformuoti investicinei kultūrai – žmonės pinigus investuoja į investicinius fondus, obligacijas, investicinį gyvybės draudimą ar akcijas.

Dar viena lietuvių pasyvumo investuojant priežastis – žinių stoka. Vengiame ir bijome to, ko nepažįstame. Tad neturėdami gero žinių bagažo apie investicines galimybes, nuo investavimo laikomės atokiau. Žinoma, investuojant pinigus, rizika privalo būti pamatuota, o tam irgi reikia išmanymo. Šis susiformuoja tik nuosekliai domintis, stebint rinką ir reaguojant į jos pokyčius.

Suformuoti įpročius

Nuo ko turėtume pradėti, pasiryžę įdarbinti pinigus? Visų pirma, svarbu nedaryti radikalių sprendimų, pavyzdžiui, pasibaigus indėlio galiojimo laikui, visų pinigų neįnešti į akcijų rinką. Riziką turėtume didinti pamažu, žingsnis po žingsnio. Aktyviai domintis, per tam tikrą laiką susiformuos įpročiai ir gebėjimai, kaip reikėtų elgtis vienais ar kitais atvejais. Konsultacijos su ekspertais šiame etape taip pat praverčia.

Antra, būtina apsispręsti, kurią turimų lėšų dalį skirsime saugioms ir stabilią grąžą užtikrinančioms priemonėms, o kurią dalį galime skirti vidutinės ar didesnės rizikos sprendimams. Vadovaujantis sena investuotojų taisykle, negalima laikyti visų kiaušinių viename krepšyje. Tinkamas rizikos išskaidymas svarbus tiek investuojamų lėšų, tiek investuotojo saugumui.

Indėliai ir obligacijos

Indėliai yra saugiausia investavimo priemonė – jie užtikrina stabilias palūkanas, kurias nuo netikėtų rinkos pokyčių apsaugo indėlių draudimas, šiuo metu Lietuvoje siekiantis 100 tūkst. eurų. Visgi kuo saugesnė investicija, tuo mažesnė grąža, o dabartinėmis rinkos sąlygomis už indėlius mokamos beveik nulinės palūkanos.

Antroje vietoje pagal investicijos saugumą rikiuojasi obligacijos ir obligacijų fondai. Lyginant su indėliais, obligacijų investicijų grąža gali būti nuo labai panašios iki 10 proc. didesnė. Ją lemia obligacijų leidėjo, kuriuo gali būti tiek vyriausybė, tiek įmonė, reitingas rinkoje.

Jei įmonė žinoma, ne pirmą kartą platina obligacijas, jos veikla nėra sezoninė, veiklos sektorius saugus, ji turi mažai skolų, ekspertai jos perspektyvas vertina palankiai, pinigus iš investuotojų (obligacijų pirkėjų) įmonė skolinasi pigiau. Investuotojui tai reiškia, jog jo grąža bus mažesnė. Tuo metu įmonė, kurios veiklos sektorius yra didesnės rizikos zonoje, pinigus iš investuotojų skolinasi brangiau, ir taip jiems užtikrina didesnę grąžą. Tačiau investuotojas prisiima ir didesnę riziką.

Pavyzdžiui, valstybinių įmonių obligacijos paprastai laikomos mažesnės rizikos ir mažesnės grąžos vertybiniais popieriais, jos dažnai platinamos ilgesniam laikui, o metinė palūkanų norma ne visuomet siekia kelis procentus. Verslo įmonės obligacijas dažniausiai platina tik keliems metams, ir jei įmonė neturi itin saugaus kredito reitingo, palūkanų norma dažniausiai prasideda nuo 3,5 proc. Pavyzdžiui, viename rizikingesnių segmentų – greitųjų kreditų versle – veikiančios įmonės obligacijų palūkanų norma gali viršyti 10 proc., o konservatyvesne veikla užsiimanti įmonė gali užtikrinti 3–5 proc. grąžą.

Investiciniai fondai – stambioms ir ilgalaikėms investicijoms

Investiciniai fondai vadinami diversifikuotu finansiniu instrumentu, nes pinigai investuojami į iš karto išskaidytą investicijų krepšelį. Fondai gali investuoti į skirtingas investicines priemones – obligacijas, akcijas ir žaliavas. Investicinis fondas – tai didelis skirtingų vertybinių popierių portfelis, kuris individualiems investuotojams leidžia rinktis norimą kombinaciją, priklausomai nuo toleruojamos rizikos.

Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, yra investicinių fondų turto klasė ir regionas. Obligacijos, akcijos ir žaliavos yra skirtingos turto klasės, kiekvienos jų grąža taip pat skirtinga, o tinkamas jų derinys leidžia turėti pakankamai saugų ir pelningą portfelį. Saugesnės investicijos yra į fondus, kurie dirba su JAV, Europos ar Japonijos regionais, o besivystančių šalių rinkos yra rizikingesnės.

Akcijos – aukščiausios rizikos instrumentas

Investicijų į akcijas rizika yra pati aukščiausia tarp klasikinių investicijų, todėl į šią rinką rekomenduojama žengti tik sukaupus patirties mažesnės rizikos investicijose. Patiems investuotojams gali būti sudėtinga pasirinkti akcijas, į kurias verta investuoti. Tai reikalauja nuoseklaus domėjimosi akcijas išleidusiomis įmonėmis, jų plėtra ir finansiniais rezultatais. Todėl pradedantiesiems akcijų pirkėjams verta kreiptis į šios srities žinovus, kurie gali pagal poreikius suformuoti individualių akcijų portfelį. Į akcijas investuojama ne tiesiogiai, o per tarpininkus, t. y. bankus ar finansų maklerio įmones.

Mažiausiais rekomenduojamas investicijų į akcijas terminas – penkeri ir daugiau metų. Per šį laikotarpį galima tikėtis vidutiniškai 7–10 proc. metinės grąžos. Akcijų vertė nuolat svyruoja ir kinta, todėl rekomenduotina išlaukti bent vieną ekonominį ciklą. Dažna klaida, kai investuotojas, pamatęs akcijų rinkų svyravimą, neišlaukia tinkamo laiko ir akcijas parduoda. Būtina apsišarvuoti kantrybe, tartis su rinkos ekspertais, mokytis iš kitų ir savo patirties.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Modestas Kisielius. Veiklos tobulinimo istorija ir pamokos (2)

Veiklos tobulinimo metodai turi turėti tikslą arba problemą, kurią reikia išspręsti. Istorija...

Karolina Mickutė. Lankstus į(si)darbinimas: daugiau galimybių visiems (3)

Daugeliui vasaros atostogos reiškia poilsį ir sumažėjusį darbo krūvį. Tuo tarpu studentams...

Ignas Vėgėlė. Viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktai ar politikų kova dėl valdžios? (16)

Žiniasklaidoje nuskambėjus pareiškimams, kad švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė...

Giedrius Murauskas. Geriau niekada nesusidurti, bet susidūrus naudinga žinoti: tyčinis bankrotas (3)

Tyčiniai bankrotai Lietuvoje yra vieni iš sudėtingiau įrodomų atvejų teisminėje praktikoje,...

Gintarė Deržanauskienė. Kare laimėtojų nebūna (3)

Dar XVII amžiuje Izaokas Niutonas įrodė, kad veiksmas yra lygus atoveiksmiui. Šis dėsnis ne...

Top naujienos

Rusijos strateginėje zonoje atsivėrė pavojingas kelias (60)

Prieš porą savaičių, kai dangus buvo ganėtinai saulėtas, o oro sąlygos buvo santykinai...

Lietuva užsienio akimis: darbuotojai emigruoja, bet pensininkai lieka (327)

Kad nepatirtų ekonominio nuosmukio, rytinėms ES narėms teks susigrąžinti išvykusius darbuotojus...

Rimvydas Valatka. Išgirsti popiežių Pranciškų pavergto proto šalyje (578)

Kodėl pavergto proto? Juk popiežius Pranciškus aiškiai pasakė, kad „ši tauta iš tiesų...

Rusijos scenarijus 2050-iesiems: Kremlius prognozuoja neišvengiamą karą su Vakarais (774)

Susiskaldžiusi Europa , stagnuojančios JAV ir drąsus daugiapolis pasaulis, kuriame Kremlius...

Iš CSKA – į „Žalgirį“: Westermannas grįžta į Kauną Leo komentaras (15)

Kauno „Žalgiris“ surado ilgai ieškotą patikimą atakų organizatorių. Į Kauną po sezono...

Bastys: man reikia mandato, kad galėčiau tarnauti su nauja priesaika (99)

2017 metų gruodį prieš pat Kalėdas Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Seimo narys Mindaugas...

Velionės laidotuvės virto farsu: kur pagarba mirusiajam ir artimiesiems? (62)

Rugsėjo 9 dieną laidojome kaimynę ir daugiavaikę mamą, kuri buvo užauginusi 7 vaikus.

Finansų planavimo programėlės – išmanus būdas taupyti (6)

Finansų ekspertai sako, kad tarp turtuolio ir vargšo paprastai būna vienas esminis skirtumas –...

Baigėsi popiežiaus vizitas Lietuvoje: miniai žmonių – išskirtinis gestas linkėjo tapti vilties švyturiu, atnaujinta 19.00 (1387)

Popiežius Pranciškus sako, kad skaudžią istoriją išgyvenusi Lietuva gali tapti vilties švyturiu...

Tikrieji žmogaus teisių gynėjai nepamena Gražulio nuopelnų (252)

Petro Gražulio paskyrimas į Žmogaus teisių komitetą ne tik sulaukė 16 tūkst. parašų,...