aA
Jau kurį laiką tiek Europos Komisija (EK), tiek kitos institucijos ir prižiūrimi subjektai vis dažniau kalba apie planus dar labiau harmonizuoti Europos Sąjungoje (ES) taikomą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reglamentavimą.
Robertas Grabys
Robertas Grabys
© Organizacijos nuotr.

Kaip matyti, COVID-19 nepakeitė EK pasiryžimo šioje srityje ir gegužės 7 d. EK paskelbė net tris su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reglamentavimu susijusias naujienas: i) veiksmų planą dėl išsamios ES politikos, skirtos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos užtikrinimui; ii) naujos metodologijos dėl didelės rizikos trečiųjų šalių nustatymo projektą; iii) atnaujinto didelės rizikos trečiųjų šalių sąrašo projektą. Visos trys naujienos neabejotinai turės įtakos ir Lietuvoje veikiantiems subjektams.

Jei paskutiniai du paketo dokumentai yra naujausiosios pinigų plovimo ir teroristų finansavimo reglamentavimo reformos (5-osios pinigų plovimo prevencijos direktyvos) išraiška, tai veiksmų planas nurodo, kokia bus kita pinigų plovimo prevencijos reglamentavimo reforma ir ko gali tikėtis tiek nacionalinės priežiūros institucijos, tiek jų prižiūrimi subjektai.

6 polių planas

Atsižvelgdama į naujausias pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo tendencijas (įskaitant ir su COVID-19 susijusias rizikas), ankstesnes Europos Parlamento (EP) ir pačios EK išvadas bei į neseniai kilusius pinigų plovimo skandalus, EK nusprendė imtis pirmojo žingsnio dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reglamentavimo reformos ir paskelbė veiksmų planą, susidedantį iš 6 polių: (1) Galiojančio reglamentavimo bei atitikties priemonių efektyvaus taikymo priežiūra; (2) Bendrų paneuropinių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų įtvirtinimas bei esamų harmonizavimas; (3) Paneuropinio lygio priežiūros institucijos įkūrimas; (4) Geresnio finansinės žvalgybos institucijų koordinavimo bei paramos mechanizmo sukūrimas; (5) Papildomų baudžiamosios teisės priemonių įgyvendinimas bei informacijos apsikeitimas; (6) ES kaip pasaulinės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos lyderės pozicijų užtvirtinimas.

Kiekvienas iš aukščiau išvardintų polių galėtų būti atskiro straipsnio objektas, visgi, pagrindinis viso plano akcentas yra visų kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skirtų priemonių ES valstybėse narėse harmonizavimas. Kaip matyti, planuojama neapsiriboti vien teisės aktų harmonizavimu, bet spręsti ir su teisės aktų priežiūrą užtikrinančiomis institucijomis susijusias problemas.

Skirtingo reglamentavimo sukeliamos problemos ir jų sprendimas

Vien tinkamo galiojančio reglamentavimo priežiūros atitikties užtikrinimas, EK nuomone, nėra pakankama priemonė šių problemų sprendimui. Tai grindžiama tuo, jog skirtingas ES direktyvose numatytų reikalavimų perkėlimas į valstybių narių teisę trukdo tinkamam vidaus rinkos veikimui. Vidaus rinka negali veikti efektyviai, jei kiekviena ES valstybė nustato skirtingą ir taip sudėtingo reglamentavimo apimtį.

Tai ypač apsunkina finansų rinkos dalyvių (jų grupių), veikiančių keliose valstybėse narėse, veiklą ir didina šių dalyvių kaštus. Be to, skirtingas galiojančių direktyvų perkėlimas bei taikymas didina teisinių spragų riziką. Atitinkamai, būtina papildyti reglamentavimą, praplečiant/sulyginant jo taikymo sritis visoje ES (pvz., EK siūlo užtikrinti, kad reikalavimai būtų taikomi ir sutelktinio finansavimo bei virtualaus turto valdytojams, kas jau dabar galioja dalyje ES valstybių).

Todėl EK sieks įtvirtinti vienodas pagrindines taisykles, kurios apims bent įpareigotųjų subjektų sąrašo, klientų pažinimo, vidinės kontrolės, priežiūros institucijų, galutinio naudos gavėjo registro ir kitų reikalavimų sritis.

Naujojo reglamentavimo taikymo priežiūra rūpinsis paneuropinio lygmens priežiūros institucija. EK dar nėra apsisprendusi, ar bus steigiama nauja priežiūros institucija, ar bus siekiama dar labiau išplėsti ir reformuoti visai neseniai naujų galių įgijusią Europos bankininkystės instituciją (EBI). Abu variantai turi savų minusų ir pliusų, visgi, jau dabar akivaizdu, kad sąskaitą už priežiūrą greičiausiai teks apmokėti priežiūros institucijų prižiūrimiems, taip vadinamiems įpareigotiesiems subjektams.

Tiesa, bent daliai jų tai nebus naujiena, nes finansų rinkos dalyviai savo įmokomis jau dabar padengia finansų rinkos dalyvių priežiūros kaštus. Paneuropinio lygio priežiūros institucija koordinuos nacionalines priežiūros institucijas bei, planuojama, kartais net tiesiogiai vykdys rinkos dalyvių priežiūrą ir, tikėtina, rūpinsis geresnio finansinės žvalgybos institucijų koordinavimo bei paramos mechanizmo įgyvendinimu.

Priežiūros institucijų veiklos problemos bei bendradarbiavimo skatinimas

Nemažai ES valstybių narių finansinės žvalgybos institucijų nekoordinuoja savo veiklos tiek su kitomis nacionalinėmis institucijomis, tiek su kitų valstybių narių finansinės žvalgybos institucijomis. Tai kelia reikšmingų problemų, nes pinigų plovimo ir teroristų finansavimo veikla dažniausiai yra tarptautinio pobūdžio ir gali įtraukti kelias valstybes nares vienu metu. Trūkumai finansinės žvalgybos institucijų veikloje apsunkina ir įpareigotųjų subjektų darbą, mat pastarieji retai sulaukia grįžtamojo ryšio dėl finansinės žvalgybos institucijoms teikiamos informacijos. O juk būtent įpareigotieji subjektai yra pirmoji gynybos linija (ką patvirtina ir teisėsaugos institucijos), kuri kiekvieną dieną susiduria su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejais ir turėtų gauti pilną bei išsamią informaciją atitinkamų reikalavimų įgyvendinimui.

Problemai spręsti EK sieks įtvirtinti naują teisinį mechanizmą, skirtą harmonizuoti skirtingų ES finansinės žvalgybos institucijų darbo metodus, funkcijas, sukurti efektyvų tarpvalstybinio bendradarbiavimo modelį, kuris būtų pagrįstas IT sistemomis. Problemos sprendimui padės ir vienos paneuropinės priežiūros institucijos įkūrimas.

Bendradarbiavimo trūkumas pasireiškia ne tik tarp finansinės žvalgybos institucijų, bet ir tarp visų suinteresuotų priežiūros institucijų bei privataus sektoriaus. EK sieks plėsti ir stiprinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę. Toks bendradarbiavimas galėtų pasireikšti tiek jau dabar priežiūros institucijų atliekamu bendros informacijos, statistikos ir tipologijos viešinimu, tiek operatyvinės bei žvalgybinės medžiagos dalinimusi siekiant užtikrinti efektyvų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo priemonių įgyvendinimą. Medžiagos dalinimosi efektyvinimas ne tik prisidėtų prie tinkamo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių taikymo užtikrinimo, bet ir padėtų efektyviau bei tiksliau atlikti pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos vertinimus grindžiant juos detalia teisėsaugos institucijų medžiaga.

EK nuomone, ši priemonė taip pat prisidės prie visai nesenų, tik šių metų gale įsigaliosiančių ar perkeliamų reglamentavimo pakeitimų, tokių kaip 6-oji pinigų plovimo prevencijos direktyva (kuri, be kita ko, įtvirtina būtiniausias taisykles dėl sankcijų už pinigų plovimo pažeidimus), reglamentas 2018/1805 (kuriuo siekiama įtvirtinti efektyvesnį nutarimų įšaldyti ir nutarimų konfiskuoti turtą tarpusavio pripažinimą) ir kitų naujų priemonių.

Įgyvendinusi šias reformas bei pasiekusi didesnio EK įsitraukimo ir valstybių narių pozicijos derinimo FTAF (eng. Financial Action Task Force), EK tikisi ES užtikrinti pasaulinės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos lyderės statusą.

Atnaujintas šalių sąrašas

EK paskelbė naujojo didelės rizikos trečiųjų šalių sąrašo projektą. Projekte numatoma papildyti didelės rizikos trečiųjų šalių sąrašą, jį papildant: Bahamų Sandrauga, Barbadosu, Botsvana, Kambodža, Gana, Jamaika, Mauricijumi, Mongolija, Mianmaru, Panama, Zimbabve. Pastebėtina, kad visos šios valstybės jau yra įtrauktos į metų pradžioje FTAF atnaujintą sąrašą. Iš minėto sąrašo planuojama išbraukti: Bosniją ir Hercegoviną, Gajaną, Laosą, Etiopiją, Šri Lanką bei Tunisą.

Atkreiptinas dėmesys, kad pakeitimai susiję su papildomų valstybių įtraukimu į didelės rizikos trečiųjų šalių sąrašą įsigalios nuo šių metų spalio 1 dienos, tuo tarpu valstybių išbraukimas iš didelės rizikos trečiųjų šalių sąrašo įsigalios per vieną mėnesį nuo minėto sąrašo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Kaip į planuojamus pokyčius turėtų reaguoti Lietuvos įmonės?

EK išsikeltas tikslas yra išties ambicingas, bet tinkamai įgyvendintas gali turėti teigiamos įtakos siekiant užtikrinti harmonizuotą rinką finansų (ir kitų reguliuojamų) paslaugų sektoriuje, kuris šiuo metu kenčia tiek dėl skirtingo Europos Sąjungos lygmens teisės aktų interpretavimo bei įgyvendinimo tarp valstybių narių, tiek dėl skirtingo nacionalinę priežiūrą atliekančių institucijų požiūrio.

Nors šiuo metu dar sunku prognozuoti, ar planuojami pakeitimai užkraus dar daugiau biurokratinės naštos finansų rinkos dalyviams, jau dabar yra aišku, kad ši reforma veikiau bus evoliucija nei revoliucija ir ja bus siekiama palengvinti darbą visiems suinteresuotiems asmenims susisteminant geriausią valstybių narių praktiką ir suvienodinant veikimo taisykles visoje ES.

Ar evoliucija bus sėkminga paaiškės tik finišo tiesiojoje. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos institucijos užtikrina ganėtinai aktyvią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priežiūrą, manytina, kad Lietuvoje veikiantiems subjektams ši reforma išeis tik į naudą. Vienodo paneuropinio reglamentavimo įvedimas sulygins Lietuvoje ir kitose ES valstybėse veikiančių bendrovių veiklos taisykles bei palengvins veiklos plėtimo į kitas ES valstybes nares procesus.

Nepaisant to, kad pati reforma kol kas yra tik svarstymų ir pasiūlymų stadijoje, įpareigotieji subjektai turėtų atsižvelgti į atnaujintus didelės rizikos trečiųjų šalių sąrašus ir sekti viešą informaciją dėl naujųjų sąrašų įsigaliojimo, kad galėtų kuo greičiau atlikti atitinkamus pakeitimus savo atitikties sistemose.

Už pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos reikalavimų pažeidimus Lietuvos banko skirtų nuobaudų pavyzdžiai rodo, kad Lietuvos bankas pinigų plovimo prevencijos pažeidimus vertina griežtai ir rinkos veikėjai turėtų užtikrinti aukščiausią atitikties standartą.

Taip pat nereiktų pamiršti ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų kaitos ir, jei dar nespėta, pasiskubinti užtikrinti atitiktį tiek naujiems, praėjusių metų gruodį patvirtintos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo redakcijos reikalavimams, tiek šių metų kovo pradžioje įsigaliojusios naujosios Finansų rinkos dalyviams skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (arba) teroristų finansavimui, redakcijos reikalavimams.

Minėtų nurodymų pasikeitimai ypač aktualūs finansų rinkos dalyviams, mat dėl sugriežtėjusių reikalavimų, susijusių su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimais, darbuotojų mokymais, dalykinių santykių stebėjimu ir kitais klausimais, yra būtina peržiūrėti finansų rinkos dalyvio vidines tvarkas ir procesus bei įsitikinti, kad finansų rinkos dalyvis turi visą reikiamą dokumentaciją, ji atitinka nurodymuose įtvirtintus reikalavimus ir dokumentacijoje įtvirtinti procesai yra realiai taikomi.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Artūras Bakšinskas. Kodėl ne lobstantis „elitas“ kaupia su gyvybės draudimu?

Gyvybės draudimas teisės aktuose reglamentuotas kaip savarankiško kaupimo pensijų sistemos...

Aleksandras Izgorodinas. Septynios esminės išvados iš 2021 m. pirmojo ketvirčio JAV BVP rezultatų

JAV komercijos departamento duomenimis, pirmąjį 2021 m. ketvirtį, palyginti su 2020 m. tuo...

Edmundas Volskis. Sukčiai naudojasi sunkmečiu: daugėja fiktyvių užsakymų

Šiuo laikotarpiu kritus nemažos dalies įmonių pardavimams, verslai susiduria su išaugusiais...

Eglė Čeponytė. Kaip sumažinti pajamų nelygybę šalyje? (8)

Nuo pat nepriklausomybės pradžios Lietuva savo mokestine ir ekonomine politika siekė didinti...

Titas Budreika. Ar laikas peržiūrėti MMA nustatymo mechanizmą? (2)

Europos Sąjungos (ES) institucijose šiuo metu yra svarstoma „adekvačios“ minimalios algos ES...

Top naujienos

Lietuvoje – siūlymas dirbti 4 darbo dienas per savaitę už tą patį atlyginimą: tai išbandžiusi įmonė sako, kad pasiteisina (220)

Vėl kyla diskusijos dėl keturių dienų darbo savaitės. To žadama siekti Lietuvos socialdemokratų...

Po JAV ataskaitos – naujas išpuolis Lietuvoje: taikiniai pasirinkti neatsitiktinai (375)

Vos diena. Tiek užtruko programišiai, surengę kibernetinę ataką Lietuvoje po to, kai JAV...

Po pasaulį nuolat keliaujantis verslininkas Jokūbas Laukaitis: karantinas mane užklupo pačiu laiku (37)

Po pasaulį nuolat keliaujantis idėjų kupinas verslininkas Jokūbas Laukaitis , daugiau nei pusei...

Andrius Almanis | D+

Kruvinojo barono saulėlydis: jį radę „raudonieji“ negalėjo patikėti, kad tai – legendinis tironas III dalis

1921 m. pradžioje ties Mongolijos siena telkėsi vis daugiau bolševikų dalinių, kai kurie net...

Top10. Gamintojai griebiasi už galvų – pasaulyje siaučianti jėga Lietuvos neaplenkė (71)

Pasaulis, pamažu išsivaduojantis iš koronaviruso pandemijos gniaužtų, regis jau galėtų kiek...

TS-LKD atstovas žodžių apie Nausėdą nebesirenka: ar jis tinkamas atstovauti tokio aukšto pilotažo susitikime Prezidentūros reakcija lakoniška (909)

Įtampa tarp Seimo ir Prezidentūros dėl Lietuvos atstovavimų Europos Vadovų Taryboje auga. Seimo...

Artimiausiu metu – prastos sinoptikų žinios: iki šilumos dar teks iškęsti ne vieną nemalonią dieną (1)

Ketvirtadienio dieną dangų dengs gana tankių debesų sluoksnis, kurį retsykiais praplėš skaisti...

VTEK pradėjo tyrimą dėl aplinkos ministro Simono Gentvilo (49)

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl aplinkos ministro, liberalo...

Feisbuke sparčiai išplitęs vaizdas apie milžiniškas vynuogių kekes Ukrainoje sulaukė ekspertų reakcijos (31)

Feisbuko grupės ir kiti socialinių tinklų forumai – vietos, kuriose sparčiai sklinda melagienos...

Čempionų lygos finale susigrums du anglų futbolo milžinai (15)

UEFA Čempionų lygos finale gegužės pabaigoje susigrums „Manchester City“ ir Londono...