aA
Ilgalaikės sėkmės paslaptis yra mokymasis visą gyvenimą. Nėra žmonių, gamtos apdovanotų išmintimi plačiąją prasme, – tai ateina su nuolatiniu žinių kaupimu. Garsiausias pasaulio investuotojas Warrenas Buffetas 80 proc. savo laiko investuoja į skaitymą ir mąstymą. Turtingiausias pasaulio žmogus Billas Gatesas kasmet dvi savaites skiria skaitymo atostogoms.
Robertas Dargis
© DELFI / Karolina Pansevič

Siekdami padėti mūsų visuomenei prisitaikyti prie technologinių iššūkių ir žengti koja kojon su vykstančiomis permainomis, turime keisti požiūri į mokymąsi ir savęs lavinimą. Kai suvoksime, kad mokymasis yra geriausia laiko investicija, o žinios – vertė, kurią patys sau galime suteikti, tai iš esmės keisis daugelio probleminių klausimų sprendimas mūsų valstybėje. Žinių bagažą bei kritinį mąstymą turintis žmogus kitaip suvokia tiek savo, tiek valdžios pareigą valstybei ir savo aplinkai.

Dabar gyvename tame laikotarpyje, kai akivaizdžiai kinta pinigų ir žinių santykis. Garsus futuristas Peteris Diamandis šį laikotarpį jau pavadino greita demonetizacija, nes technologijos atpigina ar net padaro nemokamais brangesnius produktus ar paslaugas. Tuo pat metu žinios tampa vis vertingesnėmis. Žmonės, turintys ateities darbo vietoms reikalingus įgūdžius (duomenų analitikai, produktų dizaineriai, fizeoterapeutai ir t. t.) visada bus vertinami. O žmonės, užsiciklinę karjeros siekime, tik eidami tradiciniu keliu ir nekaupdami naujų žinių rizikuoja, kad ateityje juos pakeis dirbtinis intelektas. Žinios tampa nauja valiuta, kurios vertė tik auga.

Akivaizdus pavyzdys yra situacija mūsų darbo rinkoje. Nuolat girdime dviejų pusių skundus: vieni neranda darbo, o kiti – kvalifikuotų darbuotojų. Šios problemos esmė ir yra minėtas įgūdžių ir kvalifikacijų neatitikimas šių dienų poreikiams. Žinių valiutos unikalumas yra tame, kad jas nuolat pildydami, naudodami ir jomis dalindamiesi, mes jų neprarandame. Mes gauname unikalią galimybę keistis žiniomis, plėsti savo akiratį ir aplink save sukurti sociumą, kuris skatins kasdienį smegenų darbą, plės matymo ir interesų lauką.

Mūsų visuomenė, pradėjusi gyventi rinkos ekonomikoje, išsiugdė supratimą, kad pagrindinis siekis yra pinigai, kurie yra pasiekiami sunkiu darbu. Iki šiol esame paveikti suvokimo, kad žinioms įgyti yra skiriamas gyvenimo tarpsnis nuo 5 iki 23 metų, o vėliau svarbiausia gauti gerą darbą ir susitelkti į kopimą karjeros laiptais. Pasaulis per tą laiką labai pasikeitė, ir dabar svarbiausia yra atnaujinti ir kaupti naujas žinias – šio suvokimo mūsų visuomenė stokoja. Nuolatinis mokymasis yra šio amžiaus išskirtinis bruožas.

Todėl turime galvoti, kaip išmokyti mūsų visuomenę mokytis visą gyvenimą ir prisitaikyti prie nuolat kintančių sąlygų. Akivaizdu, kad negalime tikėtis, kad didžioji dauguma, nepaisant savo amžiaus, patirties ar išsilavinimo, savo iniciatyva arba be išorinės paramos keisis, persikvalifikuos, kad eitų koja kojon su permainomis. Todėl valstybei yra būtinas platesnis mokymosi visą gyvenimą suvokimas ir sistema, suteikianti žmogui galimybes įgyti naujų žinių, keistis ir prisitaikyti.

Ir, aišku, pagrindinė valstybės investicija turi būti į žmonių mokymosi sistemą nuo gimimo iki aukštosios ar profesinės mokyklos baigimo. Pirmiausia, vaikus turime išmokyti mokytis, kritiškai mąstyti ir išugdyti gebėjimą pritaikyti gaunamas žinias įvairiuose formatuose. Švietimas ir žinios yra kiekvieno jauno žmogaus bilietas į ateitį. Pasaulis tai puikiai suvokė ir dabar sprendžia klausimą, kaip jaunam žmogui geriausia perduoti įgūdžius, kurie jiems bus reikalingi ateityje.

Pasaulinio garso mokslininkai pripažįsta, kad šiandien vaikai susiduria su „pasauliniu pasiekimų atotrūkiu“ – tai yra skirtumas tarp to, ką net geriausios mokyklos moko, ir įgūdžių, kurių jaunimui prireiks ateityje. Yra būtina vaikus paruošti permainoms, kurios ateina kartu su pasauliniu poslinkiu nuo pramonės ekonomikos į žinių ekonomiką ir rasti būdą, kaip internete išaugusius vaikus motyvuoti mokytis. Žymus JAV politikas, rašytojas, mokslininkas ir verslininkas Bendžaminas Franklinas dar XVIII a. pradžioje yra pasakęs: „investicija į mokslą visada atsiperka su didžiausiomis palūkanomis“. Praėjo trys šimtmečiai, per kuriuos jau turėjome laiko įsisąmoninti šią tiesą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kristina Ivanovė. Nuo 2019 m. balandžio – nauja tvarka: kada tiekėjai galės būti įrašyti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (1)

2018 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos Seime registruotame Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ)...

Jūratė Cvilikienė. Kaip nepermokėti už šventes?

Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto,...

Vaidas Žagūnis. Koks finansinis įgūdis jaunajai kartai padėtų svajones paversti tikrove?

Nors jaunosios kartos lūkesčiai ir ambicijos įkvepia, kyla klausimas, kiek jos pagrįstos? Ir ar...

Vytautas Ašeris. Trys ingredientai naujos kartos komandai: mokslas, emocijos ir laisvė (2)

Visos – tradicinės, didelės, jaunos ar startuoliškais principais paremtos kompanijos – nuolat...

Vytenis Šimkus. Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai? (5)

Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido....

Top naujienos

Mažas ir visų pamirštas regionas, kurio vertė Kremliui – neįkainojama: mes bijome kalbėti (160)

Kad išvengtų sankcijų, Kremlius suka aplinkkeliais: naudojantis šalia Juodosios jūros esančiu...

Mažo Šveicarijos miestelio triumfas ir tragedija: geriausiais laikais „Ferrari“ ir „Porshe“ net nebuvo prabanga (8)

Sparčiai tiksint laikrodžiui ir artėjant „Brexit“ valandai, Europos miestai varžosi...

Šaltis jau greit sukaustys Lietuvą: ruoškitės – bus ir sniego pusnų (52)

Sekmadienio naktį maloniai paspaus šaltukas ir kai kur truputį pasnigs. Rimtesnio sniego sulauksime...

Žemė atakuoja Marsą: mokslininkai papasakojo, kokie pavojai tyko žmonių Raudonojoje planetoje (49)

Turbūt daugelis matėte filmų apie taikius Žemės gyventojus atakuojančius agresyvius marsiečius....

Nepilnametės išžaginimas mokyklos personalo nesukrėtė: visos jos čia tokios (217)

Stūmė, spyrė kojomis, kando. Prievartautojas atsitraukė, tačiau grįžo ir su visa jėga...

Praėjus 32 metams po mažamečių nužudymo trūko žudiko kantrybė teisme paskelbta siaubą keliančių nuotraukų (35)

Didžiojoje Britanijoje paskelbtas nuosprendis didžiulio atgarsio visuomenėje sulaukusioje byloje:...

Ne visi pedagogai verti šio vardo: šaukštas deguto sugadino medaus statinę (60)

Įžengusius į kabinetą rimtomis akimis nužvelgia trys iškiliausi Lietuvos partizaninių kovų...

Vytautas Landsbergis: negalima žiūrėti į gerovę tik iš ekonominės perspektyvos (2532)

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS–LKD ) garbės pirmininkas,...

Kristina susirūpino, ką valgo, kai smarkiai susirgo: pakeitusi kelis dalykus, dabar jaučiasi puikiai (25)

Vilnietė Kristina Bondar sveika mityba susidomėjo stipriai sušlubavus sveikatai. Moteris buvo...

7 raudonosios arbatos privalumai (8)

Raudonoji ( rooibo s) arbata – tai raudonoji žolelių arbata, gaminama iš fermentuotų...