aA
Prieš keletą dienų vyko Lietuvos ir Ukrainos ekonomikos forumas. Tradiciškai daug kalbėta apie ekonominio bendradarbiavimo plėtrą, ateities planus ir bendrus sąlyčio taškus. Bet artėjant Lietuvos šimtmečiui, norom nenorom imi lyginti abiejų valstybių padarytus pasirinkimus ir nueitą kelią.
Robertas Dargis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Prieš 27-erius metus Lietuva, o šiek tiek vėliau ir Ukraina, pradėjo kurti savo ateitį, remdamasi laisvo pasaulio principais. Laisvė, demokratija ir rinkos ekonomika tapo pamatais, ant kurių pradėjome statyti tvarią mūsų valstybių ateitį. Praėjo geras ketvirtis amžiaus nuo to laiko, kai Lietuva apsisprendė dėl savo ateities, užsibrėžusi labai aiškius tikslus – narystė ES ir NATO. Tai atvėrė vartus spartiems pokyčiams ir galimybėms savo valstybę kurti taip, kaip norime patys, o tokios galimybės neturėjome pastaruosius 50 metų. Ukrainos istorija panaši, bet jos pasirinkimo kelias buvo sunkesnis.

Pasižiūrėkime, kaip keitėsi Lietuvos ir Ukrainos augimo tempai 1995–2016 metais: Lietuvos BVP per tą laikotarpį išaugo 136,3 proc., o Ukrainos – 25,6 proc. BVP vienam gyventojui skirtumas tarp Lietuvos ir Ukrainos 1995 m. buvo tik 2,8 karto, o 2016 metais šis skirtumas jau yra išaugęs iki 5,5 karto. Akivaizdu, kad Lietuvos pasirinktas kelias davė apčiuopiamus rezultatus, ir tai yra puikus argumentas Ukrainai, kokius sprendimus ji turi padaryti, nes jos siekiai yra tokie pat kaip Lietuvos – sutvirtinti šalies ekonomiką, užtikrini savo žmonėms politinį ir ekonominį stabilumą.

Ką reiškė Lietuvai narystė ES? Sparčias struktūrines reformas, ženkliai pigesnius finansinius resursus, ganėtinai aiškias ir stabilesnes verslo sąlygas bei investicijas. Vien šiais metais į Lietuvą atėjo Vokietijos automobilių pramonės koncernai „Continental“ ir „Hella“, o trečioji apie planus Lietuvoje paskelbusi įmonė „Al-Ko Vehicle Technology“ čia ketina atidaryti tyrimų ir plėtros centrą. Tokių pavyzdžių galime išvardinti ne vieną. Šios investicijos kuria darbo vietas, kelia mūsų darbuotojų atlyginimus ir stiprina ekonomiką. Įmones ir centrus į Lietuvą perkelia skandinavai, vokiečiai, o tai liudija, kad Lietuva tapo patikimu partneriu ir gera platforma augimui.

Mūsų pramonė per tą laikotarpį išgyveno didelį pokytį. Sunkioji tarybinė nekonkurencinga pramonė beveik sunyko, o šiandienos – modernėja ir plečiasi. Ekonomika stojasi ant kojų ir stiprėja dėka šiuolaikinių įmonių sukuriamos pridėtinės vertės. Akivaizdu, kad Lietuva savo laiku atsisakiusi planinės ekonomikos ir investavusi į šiuolaikinę pramonę pasiekė puikių rezultatų – 80 proc. sukuriamos produkcijos mūsų įmonės eksportuoja ir konkuruoja globaliose rinkose.

Lietuva jau sėkmingai įveikė esminių struktūrinių pertvarkų laikotarpį. Ukraina dar susiduria su dideliais iššūkiais. Šioje valstybėje reformų kelias tik prasideda, o geopolitinė situacija ir neramūs kaimynai, nestabili vidaus situacija, bankrutavusios ir korumpuotos valstybės etiketė, didžiulė ekonomikos recesija pareikalaus daug valinių politinių sprendimų ir pastangų, kad valstybė savo ekonomiką visam laikui pastatytų ant vakarietiško modelio bėgių. Tik tokiu atveju Ukraina gali tikėtis užsienio verslo ir investicijų atėjimo, užtikrinančio stabilią ekonomikos plėtrą. Apie tai kalba ir Ukrainoje dirbantys Lietuvos verslininkai.

Šiandien visas verslas gyvena globalios konkurencijos sąlygomis ir konkuruoja jau ne regionais, bet žemynais. Lietuvoje mes dažnai kalbame apie tai, kas trukdo mūsų verslui dar labiau sustiprinti savo konkurencingumą ir padidinti Lietuvos žmonių gerovę. Šiandien Lietuvos ir Ukrainos bėdos yra labai panašios. Siekdamos išlikti tokios konkurencijos sąlygomis tiek Lietuva, tiek Ukraina turi išspręsti tas pačias problemas: verslo aplinkos gerinimas ir mokestinės sistemos tobulinimas, biurokratinės naštos mažinimas, visuomenės supratimo, kokią pridėtinę vertę valstybės ekonomikai sukuria verslas, didinimas, pokyčiai švietimo sistemoje, užtikrinsiantys valstybės augimą, įstatymų viršenybė. Ir dar vienas svarbus dėmuo, apie kurį šiandien kalba verslas, ir kas ne mažiau aktualu ir Ukrainai – visuomenės sutarimas. Tai yra esminė sąlyga valstybės ateities gerovei.

Ketvirtoji pramonės revoliucija jau palietė mus visus. Jeigu mūsų visuomenės nesuvoks pokyčio reikšmės, apimties ir greičio, tai galimybės išlikti globalioje konkurencinėje rinkoje tiek Lietuvai, tiek Ukrainai tik mažės. Ypatingai greitai turi persitvarkyti Ukraina – pramonės pertvarka ir modernizavimas yra jos išlikimo klausimas. Lietuvos įmonės, žengiančios sparčiu modernizavimo keliu, galėtų būti puikiu partneriu Ukrainai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vytautas Ašeris. Trys ingredientai naujos kartos komandai: mokslas, emocijos ir laisvė (2)

Visos – tradicinės, didelės, jaunos ar startuoliškais principais paremtos kompanijos – nuolat...

Vytenis Šimkus. Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai? (5)

Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido....

Tadas Povilauskas. Įžengus į pasiruošimo Kalėdoms karštinę nereikia užsimiršti

Metų pabaiga yra sėkmingiausias prekybininkams laikotarpis. Tą rodo ne tik Statistikos...

Vitalijus Kuodis: Politika ir verslas Lietuvoje: kaip šuo su kate ar vis dėlto vilties yra? (4)

Bet kokie santykiai – bendras gyvenimas, verslo kūrimas – reikalauja abipusių įsipareigojimų...

Tadas Vilčinskas. Nemokamas ikiteisminis darbo ginčų nagrinėjimas: ar tikrai naudingiau abiem šalims

2018 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėjo prie išvados, kad DK 217...

Top naujienos

Audringas savaitgalis Kijeve: vietos, dėl kurių čia keliauja tūkstančiai lietuvių (393)

Tūkstančiai lietuvių keliaują į Ukrainos sostinę ieškodami ten pigių pramogų, restoranų ir...

„Bayern“ vedlys įsidėmėjo „Žalgirio“ pasiųstą žinutę, žvaigždė – agresyvų kauniečių stilių specialiai Krepšinis.lt iš Miuncheno (1)

Penktadienio vakarą Eurolygos 12-ojo turo rungtynėse Miunchene akis į akį susirems dvi vienodą...

Traumą patyrusiam Valančiūnui atlikta operacija – „Raptors“ pasikvietė kitą centrą (20)

Absoliutūs NBA lygos lyderiai Toronto „Raptors“ (23/7) neribotam laikui neteko savo centro iš...

Dėl atnaujintos gatvės pasiskundę Kauno vairuotojai tokio valdininkų atsakymo nesitikėjo (104)

Kauno centre esanti Kęstučio gatvė yra svarbi miesto transporto linija. Lygiagrečiai Laisvės...

Šaltiniai policijoje: Strasbūro šaulys nukautas (61)

Šaltiniai iš Prancūzijos policijos praneša, kad Strasbūro šaulys nukautas. Jis buvo sandėlyje...

„Valstiečiai“ kandidatu į Vilniaus merus išsirinko Sinkevičių (141)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilniaus skyrius ketvirtadienio vakarą nusprendė, kad...

Iš Europos – vieningas smūgis Rusijai (287)

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį dar pusmečiui pratęsė ekonomines sankcijas Rusijai,...

Klausiamas dėl pažymų Skvernelis įkando Grybauskaitei, konservatoriams ir prisiminė dešimtmečio įvykius (1214)

Klausiamas dėl mįslingo kreipimosi į specialiąsias tarnybas ir pareiškimų apie galimą Kremliaus...

Evelina Anusauskaitė-Young: man sakė, kad su tokia figūra niekada nebūsiu popmuzikos atlikėja (177)

Lietuvą Evelina Anusauskaitė-Young paliko prieš penkerius metus, tačiau susidomėjimas ja, regis,...