aA
Dabartiniai gamybos būdai ir technologijos šviesmečiais skiriasi nuo pirmosios pramonės revoliucijos įvykdytų perversmų. Paradoksas, bet mūsų nūdienos ekonomikos nebespėja su technologiniais pokyčiais. Iššūkių vis daugėja – idėjų trūkumas, investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą bei jų pritaikomumas, didėjanti atskirtis tarp technologijoms reikalingų kompetencijų ir žmonių turimų įgūdžių, globali konkurencija, reikalaujanti vis aukštesnio produktyvumo lygio.
Robertas Dargis
© DELFI / Karolina Pansevič

Lietuvoje produktyvumas auga vangiai dėl kelių priežasčių: griežto darbo rinkos reguliavimo ir neoficialių darbo santykių bei įgūdžių neatitikimo didinant našumą, kuris, beje, vis dar gerokai mažesnis nei EBPO vidurkis, o pastaraisiais metais jo augimas dar sulėtėjo. Nuo 2009-ųjų antrosios pusės iki 2013-ųjų Lietuvos darbo rinkos produktyvumas augo sparčiau nei atlyginimai. Tačiau prieš trejus metus tendencija pasikeitė, o apie numatomas jos neigiamas pasekmes pirštu jau kurį laiką baksnoja vietos ir užsienio ekspertai.

Dabar nepraleidžiame progos pasidžiaugti, kad Lietuvos ekonomika auga, nedarbas mažėja, atlyginimai didėja. Tačiau yra ir kita pusė – įmonėms pagaminti tą patį prekių ar paslaugų kiekį tampa vis brangiau. Tai reiškia, kad neaugantis produktyvumas jau netolimoje ateityje gali neigiamai paveikti verslo konkurencingumą. Tokioje situacijoje įmonės paprastai svarsto tik kelis galimus kelius: stabdyti algų kėlimą ir rizikuoti netekti reikiamų darbuotojų, arba kelti paslaugų ir produkcijos kainas.

Dar vienas, bet ilgalaikės strategijos reikalaujantis kelias yra produktyvumo didinimas. Dažnu atveju įsivaizduojame, kad šį kausimą galime išspręsti tik investavę į naują techniką ar technologijas. Bet nepamirškime, kad būtina investuoti ir į žmones, kad jie gebėtų pasinaudoti technologinėmis žiniomis. Dabar susiklostė paradoksali situacija – šiemet pradžioje išaugo ne tik bedarbių, bet ir laisvų darbo vietų skaičius. Vadinasi, įmonės pasirengusios priimti daugiau darbuotojų, bet trūksta turinčių reikiamų kvalifikacijų žmonių.

Dauguma įmonių, didindamos produktyvumą ir spręsdamos darbuotojų trūkumą, jau ne vienerius metus investuoja į technologinį atsinaujinimą. Bet kol kas dažna jų pamiršta ir neišnaudoja turimo reikšmingo turto – jų kaupiamų duomenų. Įmonės per savo veiklos metus sukuria ir sukaupia milžinišką duomenų bazę, tačiau dažnu atveju neišnaudoja šio turimo potencialo dėl mažų savo IT pajėgumų ir šios srities specialistų trūkumo. Dabartinės siūlomos technologijos ir metodai, sparčiai besivystančios analizės galimybės įmonėms suteikia naujus būdus optimizuoti procesus. Tai reiškia ir prieigą prie duomenų, ir naudojimąsi jais, o taip pat produktų ir patirties atnaujinimą – pasaulį, kuriame viskas nuolatos pritaikoma ir tikslinama.

Dėl naujausių didelių duomenų saugojimo galimybių ir analizės naujovių dirbtinis intelektas jau padarė didelę pažangą gerinant gamybos aplinką ir procesus. Tai suteikia naujas galimybes ir įmonių vadovams priimti greitus bei labiau pagrįstus verslo sprendimus. Tarptautinė vadybos konsultavimo įmonė McKinsey nustatė, kad pramoninės įrangos nuspėjamoji techninė priežiūra, naudojant dabartines dirbtinio intelekto galimybes, gali sumažinti kasmetines techninės priežiūros išlaidas 10 proc., o prastovas – iki 20 proc.

Technologinė pažanga ir duomenų analizė atveria dar ir galimybes hyper personalizuotai gamybai. Tai reiškia, kad įmonės gali pereiti į kitą lygmenį, pritaikydamos produktus ir paslaugas individualiems vartotojams. Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, 20 proc. vartotojų teigė, kad jie yra pasirengę sumokėti 20 proc. priemoką už individualizuotus produktus ar paslaugas.

Galimybė naudotis daugialypiais duomenų šaltiniais – asmeniniais, pramonės, gyvenimo būdo ir elgsenos – ir jų analizė paslaugų ir produktų pardavėjams suteikia beveik realiuoju laiku duomenis apie žmogaus pirkimo įpročius ir jo poreikius, kuriais remiantis priimami rinkodaros ir pardavimo sprendimai.

Akivaizdu, kad dabar turime daugiau galimybių, nei gebame išnaudoti. Bet kad pasinaudotume šio technologinio proveržio vaisiais, pirmiausia turime suvokti jų kuriamą pridėtinę vertę ir įvertinti, kokių naujų žinių ir įgūdžių turime įgyti patys. Tarptautiniai ekspertai jau prieš kelerius metus pateikė rekomendacijas daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą: didinti švietimo sistemos atitiktį darbo rinkos poreikiams, gerinti mokymo kokybę, skatinti suaugusiųjų mokymąsi. Be kita ko rekomenduojama gerinti naujų technologijų diegimo įsisavinimą visuose ekonomikos sektoriuose, gerinti inovacijų politikos koordinavimą. Be abejonės, kad čia reikalingas bendras – verslo, švietimo įstaigų ir valdžios institucijų – kryptingas darbas, nes pavieniai atskiri žingsniai tikrai negali pasitarnauti taip reikalingai sparčiai pažangai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Jurgita Navikienė. Apskaitos politika: naudinga prievolė, apie kurią žino ne visi vadovai

Apskaitos politika – tai naudingas įrankis įmonei, gelbstintis keblioje situacijoje, ar beprasmis...

Evelina Liutkutė. Nemokumo reforma Lietuvoje – ar pavyks „išgelbėti“ sunkumus patiriančias įmones? (1)

Finansų ministerija parengė Nemokumo įstatymo projektą, iš esmės reformuojantį visą nemokumo...

Eglė Džiugytė. Didžioji Britanija sankryžoje – kur veda britų neapsisprendimas? (1)

Skandalingu rezultatu Jungtinės karalystės parlamente baigėsi naujausias balsavimas dėl...

Mantas Gofmanas. Dar daugiau aiškumo dėl listinguojamų įmonių reguliacinių reikalavimų (1)

Lietuvos bankas (LB) šiuo metu rengia naujas Informacijos atskleidimo gaires, kuriomis bus...

Rūta Vainienė. Amžina kova. Su kainomis (3)

Tokie štai mūsų naujieji metai – ir vėl „viskas pabrango“. Valdišku sprendimu buvo...

Top naujienos

Kaip pradėti savo verslą: pinigų gauti lengva, sunkiausia visai kas kita (18)

Panevėžietės atidaryta mažoji bendrija „ Laikas desertui“ veikia tik ketvirtą mėnesį,...

„Gladiatorių mokyklos“ įkūrėjai piešia apgulties scenarijų: bus prieita iki kruvinų susidūrimų (2)

Piečiau Romos esančiu Trisulti vienuolynu ūmai susidomėjo medijos. Tačiau ne dėl jame...

Dukart išsiskyrusi Mia išdavė ilgai slėptą paslaptį: kiekviena diena buvo tragedija (327)

Skaudžiai meilės reikaluose nudegusi dainininkė Vilija Pilibaitytė-Mia prisipažino, kad po...

Užkalnis: kvepėkite, kaip 90-ųjų Gariūnų verslininkas (48)

„Bogart by Jacques Bogart“. Žinoma, nieko blogo nėra turėti savo gyvenimo apraše Gariūnų...

Pastebėjo tik akyliausi: Gintarės Gurevičiūtės suknelė „Žmonių“ apdovanojimų scenoje vos neiškrėtė pikto pokšto (29)

Net ir šou pasaulio vilkams stovėti scenoje, kuomet tave stebi šimtai tūkstančių žmonių, nėra...

TV eteryje ištarta frazė Sovietų Sąjungoje sukėlė tikrą ažiotažą: gavau konkrečią užduotį (406)

1986 metų liepos 17 dieną viešbučio administratorė ir visuomeninės organizacijos „Sovietinis...

Kaip visiems laikams atsikratyti pajuodusių paakių (2)

Išties nemalonu be perstojo girdėti tą patį, kad ir su nuoširdžiu nerimu užduodamą, bet jau...

Staiga ėmė svaigti galva – būsena tęstis gali ir labai ilgai: gydytoja nurodo, kada ieškoti pagalbos labai dažnas negalavimas (18)

Staigiai pakilote nuo sofos ir apsvaigo galva ? Su tokiu jausmu tikriausiai yra susidūręs beveik...

Žmonių elgesyje įžvelgia pavojingą tendenciją: ji niekur nebuvo dingus (209)

„Kam turėtų atitekti mergaitė – naujiesiems tėvams ar broliui?“ Toks vienos televizijos...

Emigranto nusikaltimas sukrėtė ne tik Lietuvą, bet ir Švediją: nužudytą paauglę rado užklijuotomis lūpomis (116)

Darbą baigusi septyniolikmetė nusiuntė tėvui žinutę, kad grįžta namo, tačiau į juos taip ir...