aA
Pirmaisiais politikos aiškintojais laikomi Platonas ir Aristotelis. Nors nuo jų laikų politikos samprata labai ženkliai pakito, tačiau esmė išliko - politika yra socialinis procesas, padedantis per kompromisą išspręsti iškilusius konfliktus. Tik kompromiso ir kalbėjimosi dėka valstybės ar visuomenės gyvenimas yra sureguliuojamas bei nukreipiamas tokia linkme, kad būtų išvengta anarchijos ir chaoso. Praėjusių metų pabaiga parodė, kad nenoras kalbėtis ir girdėti tampa viena didžiausių mūsų visuomenės ir valstybės problemų. Paprastai dialogui reikalingos dvi dalyvaujančios pusės, kitaip nenoras ar baimė kalbėtis ir išgirsti virsta į mitingus. Pirmoji kregždė buvo medikai, po to mokytojai - juos remiančių ratas didėja.
Robertas Dargis
Robertas Dargis
© DELFI / Domantas Pipas

Iš vienos pusės galime pasidžiaugti, kad turime bręstančią pilietinę visuomenę, kuri nori, kad su jais tartųsi ir juos išklausytų, nes tai reiškia, kad žmonės pagaliau pradėjo suvokti, kad jie yra valstybė, o politikai yra atskaitingi prieš visuomenę. Iš kitos pusės, artėjant rinkimų bangai, turėtume susimąstyti, iki ko per tuos 29 nepriklausomybės metus „dasigyvenome”, kad mokytojai, norintys, kad jų nuomonė apie permainas švietimo sistemoje būtų išgirsta, turi kabarotis į ministeriją per langus, nes durys jiems taip ir neatsivėrė.

Atlyginimų klausimas, etatinio apmokėjimo sistemos tobulinimas – visi šie klausimai vienaip ar kitaip bus išspręsti, gaisrai laikinai bus apgesinti. Gyvenimas pradės tekėti sena vaga, bet esminiai klausimai liks neišspręsti. Mokyklų tinklo optimizavimo klausimas nustumtas į gilius užkaborius, tad ir toliau išlaikysime pustuštes mokyklas ir jos tikrai neprisideda prie mokiniams būtino išsilavinimo užtikrinimo. Akivaizdu, kad jeigu mokyklų infrastruktūra būtų efektyviai naudojama, tai būtų sutaupyta mažiausiai 24,7 mln. eurų, kuriuos galima skirti mokytojų tobulinimui, ugdymui, galų gale tiems patiems mokytojų atlyginimams.

Bet čia, kaip su ta aukštojo mokslo reforma – buvo daug kalbėta, daug dirbta, bet, kai klausimas iškeliavo į Seimą, visa aukštųjų mokyklų reforma baigėsi mechaniniu universitetų sujungimu ir aršia kova dėl pinigų, taip vadinamai, aukštųjų mokyklų reformai įgyvendinti. Kodėl taip įvyko? Matyt, todėl, kad reformos iniciatoriai neturėjo aiškaus tikslo ir vizijos – ko yra siekiama reforma, neturėjo ir noro „susideginti“ dėl savo tikslo ir idėjos, o Seime eilinį kartą pritrūko pilietinės atsakomybės ir politinės valios priimti reikiamus sprendimus.

Aukštųjų mokyklų reforma turėjo tapti viena iš visos švietimo sistemos reformos dedamųjų. Nes kai pradedame kalbėti apie ateities kompetencijas, natūraliai susimąstome, kas visų tų dalykų vaiką išmokys? Tuomet atsigręžiame į mokytoją. Logiškai kyla ir kitas klausimas – kas Lietuvoje šiandien gali parengti tokį mokytoją? Egzistavusi sistema šiandien yra keičiama - nutarta, kad mokytojus rengs trys universitetai. Bet ar jūs nepasigedote diskusijos, kas yra XXI amžiaus mokytojas? Diskusijos tiesiog nebuvo, tokio klausimo niekas nekėlė. Mes neturime nei mokytojų ugdymo programos, nei metodikų. Tuomet paklauskime savęs, kaip paruošti mokytoją, kuris gebėtų išugdyti žmogų su naujomis kompetencijomis.

Tačiau grįžkime prie mokytojų streikų, kurių metu ilgai diskutavome, ar pagrįsti mokytojų reikalavimai, ilgai kalbėjome, ar dera mokytojui kabarotis per langus į ministeriją. Bet ar švietimo reforma reiškia tik etatinio mokėjimo ir pinigų klausimus? Lipdami per langus pametėme visos šios problemos esmę - ugdymo kokybės ir turinio klausimus, mokytojų tobulinimosi klausimus. Ar bent kas nors kalbėjo apie tai? Stebint viešumoje vykstančias diskusijas, susidaro įspūdis, kad visa švietimo sistemos reformos esmė yra pinigų ir atlygio klausimas... deja, bet turinio klausimą pamiršome.

Pamiršome, kad mokiniai, kurie pradeda lankyti pradinę mokyklą šiandien, tik 2030 m. baigs universitetą, o jų karjera tęsis iki 2060 m. ar net ilgiau. Ir akivaizdu, kad mes negalime prognozuoti, kokios profesijos ir kokie darbai jų laukia, o 2019 m. mokykloje mokytojas dėsto tuos pačius dalykus, kaip ir 1918 m.: skaitymas, rašymas, matematika, gamtos mokslai, istorija ir užsienio kalbos. Tai yra pagrindai, kurie yra be galo svarbūs, bet šiandien tik jų nebepakanka. Mes visi diskutuojame, kaip mokyti vaikus ir kaip tam pritaikyti technologijas, bet niekas nekalba apie mokymosi turinį. Ar kas nors galvoja apie tai, kad diskusijos apie mūsų vaikų ateities profesijas turi vykti kartu su diskusijomis apie ugdymo turinį ir jo ateitį.

Kalbėdama apie susidariusią situaciją švietimo sistemoje, prof. Vilija Tagamadzė labai teisingai pastebėjo - pirma reikia susitarti, kas yra branda, kas yra tas bendrasis išsilavinimas. Akivaizdu, kad mes neturime nei vizijos, nei įsivaizdavimo, kokia turi būti mūsų ugdymo sistema, koks mokytojas kokį vaiką turi ugdyti po 10 ar 30 metų, nes mūsų politikai gyvena nuo rinkimų iki rinkimų. Apsidairykim, mūsų taip mėgstamos Estijos, Suomijos, Singapūro švietimo sistemos sėkmės istorijos byloja, kad rezultatas įmanomas tik visai visuomenei susitarus ir nuosekliai įgyvendinant ilgalaikius tikslus... Šių valstybių visuomenės suvokė, kad raktas į tą ateitį yra švietimas. Jeigu sugebėsime susitvarkyti savo švietimo sistemą, ugdymo programas, tai galėsime kalbėti ir apie mūsų valstybės ateitį.

Viena puikiausių saviauklos priemonių yra savo klaidos suvokimas. Versle žmonės jau seniai išmoko ir kitą pamoką – progresas yra klaidų, kurios buvo padarytos darant progresą, taisymas. O mūsų politikai ar jau išmoko šias pamokas? Akivaizdu, kad ne. Visi iškilūs veidai ir partijos mitinge atsistojo kartu su susivokusia visuomene ir išrikiavo savo partijų vėliavas. O juk jie visi kažkada vienu ar kitu laikotarpiu buvo Seimo dauguma, formavo vyriausybes, įgyvendino švietimo politiką, darė reformas... Nei vienas iš jų nepripažino savo klaidų, nei vienas iš jų nepabandė suvienyti politikų Seime, kad susitartų ir kartu spręstų švietimo skaudulius. Iš to pastato girdėjosi tik kaltinimai vienas kitam, rėkimas ir jokių bandymų susitarti... Aišku, daug paprasčiau nueiti su pica ar puodeliu kavos pas užsibarikadavusius mokytojus, pastovėti gyvoje grandinėje mitinge ir įkelti nuotraukas į socialinius tinklus, nei parodyti politinę brandą ir atsakomybę prieš savo rinkėją...

Verslas ne vienerius metus kėlė švietimo klausimus ir pagaliau švietimo kausimai atsidūrė beveik visų partijų ir visų politikų lūpose, kaip vienas iš opiausių. Bet ar politikai priėmė būtinus sprendimus? 2015-2016 metais verslas buvo surinkęs visas partijas, parengė ir siūlė pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl mokytojų – jų vietos ir vaidmens švietimo sistemoje, mokytojo socialinių garantijų, jų tobulinimo sistemos ir t.t. Politinės partijos panaudojo tą dalyką demaršui vienai prieš kitą. Mūsų politikai nesugebėjo nugalėti savo vienadienių ambicijų, o gebėjimo susitarti ir suvokimo, kad tai reikia daryti, jie iki šiol dar nėra išsiugdę.

Šie metai prasidėjo savotišku prabudimu iš letargo - keturiasdešimt pedagogus bei tėvus vienijančių organizacijų paragino stabdyti ugdymo turinio atnaujinimą bei peržiūrėti švietimo struktūrines pertvarkas. Pedagogų organizacijų atstovai reikalauja būti „teisiškai ir fiziškai“ įtraukti į ugdymo programų atnaujinimo procesą. Pagaliau pedagogai bando dalyvauti procesuose, kurie be jų negali vykti. Dabar svarbiausia, kad diskusijos vyktų produktyviai ir sparčiai, o politikai ne tik išgirstų, bet ir gebėtų vystyti dialogą.

Svarbu turėti ne tik tikslą „iki valdančiųjų kadencijos pabaigos padaryti „kažkokius darbus“, bet ir ilgalaikę viziją bei suvokimą, kad investicijos į švietimą ir UGDYMO programas (ir šiuo atveju aš kalbu ne apie pinigus, o apie būtinus sprendimus) yra tos investicijos, kurių grąžos neįmanoma pervertinti. Sena kinų patarlė sako: „Jei jūsų planas yra vieneriems metams, tai auginkite ryžius, jeigu jis apima dešimt metų - pasodinkite medį, bet jeigu jūs planuojate šimtmečiui į priekį - mokykite vaikus“. O ką darome mes?

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Simonis: atlikus vieną įstatymo pakeitimą, galėtume pagerinti supirkimo kainų statistiką reali kaina nepakistų (6)

Lietuvoje pienas iš ūkių superkamas pagal pasenusią metodiką – pieno supirkimo taisyklėse...

Tomas Pulikas. Būsto remontas: kada nuosavomis, o kada skolintomis lėšomis? (2)

Nuosavas būstas – vienas svarbiausių gyvenime ilgalaikių pirkinių, tačiau bėgant laikui...

Tadas Povilauskas. Kodėl Lietuvos ekonomika antrą ketvirtį smuko mažiau negu daugelio Europos šalių (21)

Operatyvus verslo prisitaikymas prie pasikeitusių sąlygų, teisingi Lietuvos valdžios sprendimai...

Viktorija Vanagė. Skolinimas pinga, palūkanos mažėja – prie to prisitaikyti turės visa rinka (6)

2008 m., prasidėjus finansų krizei ir tradiciniams bankams sugriežtinus skolinimo verslui – ypač...

Lina Žemaitytė-Kirkman. Prasideda stojimų metas: kaip išsirinkti būsimą profesiją? (1)

Neseniai baigėsi egzaminų sesija šalies mokyklose, ir dabar daugeliui abiturientų reikės...

Top naujienos

Incidentas Vilniaus oro uoste: pasieniečiai dėl neaiškių priežasčių sulaikytus JAV piliečius paliko be geriamo vandens (28)

Joey Weissman ir Nellie Park, JAV piliečiai , prieš penketą valandų iš Danijos sostinės...

Prie Vilniaus – slaptos orgijos su nepilnamečiais (43)

„Buvau visas tarnybas įspėjusi, kad reikia saugoti vaikus – juk nenormalu, kai darbdavys...

Testas: ar išlaikytumėte 2020 m. matematikos egzaminą? įvertinkite egzamino užduotis (191)

Šių metų matematikos egzaminas tapo kietu riešutėliu jį laikiusiems dvyliktokams. Paskelbus jo...

Vilniuje nulūžo daugiabučio 15-o aukšto balkonas, evakuoti gyventojai (439)

Policijos departamentas informavo, kad rugpjūčio 7 d., apie 16 val. 50 min., Vilniuje, Architektų...

Paganykite akis: pirmą kartą istorijoje turime itin aukštos kokybės vaizdo įrašą iš Marso (33)

Daugelis mūsų iki šiol stebimės, kodėl nebuvo vaizdo įrašų iš Marso. Juk nuotraukų...

Vitalija Guobė

Kai mirsiu, žmona džiaugsis, nors – žinau, kad myli mane

„Stebiu žmoną tą akimirką, kai ji, sužinojusi, kad man nustatytas prostatos vėžys, (stadija...

Nustebino emigranto prabangus „Audi“ su valstybiniu numeriu „Pa**bat“: kodėl tokių reikia?

Tuo, kad Lietuvoje registruoti automobiliai nevažinėtų su valstybinio numerio ženklais, ant kurių...

Pati depresiją išgyvenusi psichoterapeutė: jei jaučiate, kad gyvenate tarsi ne savo gyvenimą – pradėkite nuo šių 2 žingsnių (89)

Psichologė-psichoterapeutė, tinklaraščio „Atspirties taškas“ autorė bei dėmesingo...

Pietų Indijoje sudužo lėktuvas, skrido daugiau kaip 185 keleiviai žuvo mažiausiai 14, papildyta (35)

Pietų Indijoje mažiausiai 14 žmonių žuvo ir dar 15 buvo kritiškai sužeisti penktadienį vienam...

Filmą primenanti pirmosios kino žvaigždės istorija: išgarsino sunkiai protu suvokiamas gudrus triukas, bet šlovė baigėsi tragiškai

Nors kartais sakoma, kad kino žvaigždžių era baigėsi, t. y. dabar niekas nesiveržia į kino...

|Maža didelių žinių kaina