aA
Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį posėdyje jau trečią kartą per pusmetį analizavo Lietuvos kelių infrastruktūros sektoriaus problemas ir ieškojo sprendimų, kaip pakeisti sudėtingą situaciją, susidariusią per pastaruosius dvejus metus. Saugumo keliuose rodikliai blogėja, Lietuvos reitingai logistikos sektoriuje krenta, kelių tiesimo ir priežiūros sektorius traukiasi. Todėl parlamentarai pateikė rimtų klausimų Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovui Vitalijui Andrejevui ir Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktoriui Vladislav Kondratovič.
Rimvydas Gradauskas
© DELFI / Tomas Vinickas

Ekonomikos komiteto nariai pastebėjo, kad Susisiekimo ministerija ir jai pavaldžios institucijos jau kelerius metus nesugeba įvykdyti visos Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) apimties ir investicijas perkelia į vis kitus metus. Dėl šios priežasties 2016 metais liko neinvestuota daugiau kaip 50 mln. eurų, 2017 metais liko neinvestuota daugiau kaip 30 mln. eurų. 2018 metais liks neinvestuota apie 38 mln. eurų.

Parlamentarai atkreipė dėmesį, kad dėl nesugebėjimo paskirstyti investicijų, dėl netinkamai parengtų ar vėluojančių viešųjų pirkimų konkursų ir užsitęsusių procedūrų stringa tiek žvyrkelių asfaltavimo programos regionuose, tiek ir valstybinių kelių atnaujinimas. Vairuotojai yra priversti važinėti kasmet vis prastėjančia asfalto danga, nors pagal dabar galiojančią sistemą būtent už degalų akcizą surenkamos lėšos turi užtikrinti kokybiškus ir saugius kelius.

Kelių dangos kokybės klausimas buvo aptartas ir prisiminus šiemet atliktą kelių kokybės auditą, kurį inicijavo Susisiekimo ministerija. Savo ruožtu LAKD vadovas A. Andrejevas pripažino, jog problema kilo ne dėl rangovų veiklos, o dėl užsakovų netinkamai nustatytų techninių reikalavimų. Atkreiptas dėmesys, kad ginčo atveju rangovų atsakomybės už atliekamų darbų kokybę klausimą paprastai išsprendžia darbų garantijos sutartys.

Nagrinėdami, kodėl Lietuvoje daugėja prastos kokybės kelių ruožų ir eismo nelaimių, Seimo nariai iškėlė klausimą dėl ilgalaikės kelių infrastruktūros valdymo ir plėtros strategijos, kurioje būtų aiškiai pristatyti Susisiekimo ministerijos tikslai, sprendimai ir įsipareigojimai efektyviai valdyti transporto infrastruktūros sektorių bei panaudoti tiek valstybės skiriamas lėšas, tiek ES infrastruktūros fondų paramą.

Parlamentinę kontrolę vykdantiems Seimo nariams asociacija „Lietuvos keliai“ informavo, jog Pasaulio banko paskelbtuose reitinguose (angl. Logistics Performance Index) Lietuvos logistikos sektorius, kuris apima ir transporto infrastruktūros vertinimą, 2018 metais nusmuko į 54-ąją vietą, nors dar 2016 metais užėmė 29-ąją vietą.

Kiekvienais metais yra sprendžiama dėl KPPP biudžeto dydžio, aptariami prioritetai ir svarbiausi projektai. Tačiau galiausiai dėl sisteminių trūkumų dalis pinigų realiais projektais nevirsta ir Lietuvos infrastruktūros būklė tik prastėja, remonto ir renovacijos projektų sąrašas ilgėja ir brangsta. Sąlygos keliuose daro neigiamą poveikį Lietuvos transporto ir logistikos sektoriui, nes didina verslo veiklos sąnaudas ir mažina paslaugų konkurencingumą. Reikia atkreipti dėmesį, kad prieš trejus metus transporto tranzito ir logistikos sektorius kūrė 13 proc. šalies BVP, o 2017 m. rodiklis siekė jau tik 11 proc. šalies BVP.

Nerimą keliantys duomenys rodo akivaizdų sektoriaus nuosmukį, atsiradusį dėl strateginio planavimo nebuvimo ir valdymo trūkumų. Teko konstatuoti, kad per dvejus metus Susisiekimo ministerija nesugebėjo parengti ir pristatyti kelių infrastruktūros priežiūros ir valdymo strategijos, o tai lemia prastėjančią kelių tinklo būklę, sektoriuje mažėjančias darbų apimtis, augantį prarandamų darbo vietų skaičių ir susitraukusį įmonių indėlį į valstybės biudžetą.

Šiuo metu ekonomikai itin svarbiame sektoriuje įsivyravo nežinomybė, nes įmonės negali kurti ilgalaikės veiklos ir investicijų planų. Susisiekimo ministerija turėjo daugiau negu pakankamai laiko parengti ir paskelbti strategiją, tačiau iki šiol nematome požymių, rodančių proceso pažangą. Ministro kadencija įpusėjo, tačiau problemų nesumažėjo – trūksta ne tik aiškių prioritetų, perspektyvų, bet ir realių iniciatyvų bei dialogo.

Nerimą kelianti situacija neseniai buvo pristatyta Lietuvos Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui. Spalio 5 dieną įvykusiame pasitarime buvo aptartos problemos, o Premjeras Susiekimo ministerijai pavedė įvertinti ir spręsti asociacijos „Lietuvos keliai“ keliamus klausimus ir suaktyvinti dialogą su kelių sektoriaus įmonėms atstovaujančiomis asocijuotomis organizacijomis ir verslo atstovais.

Spalio viduryje Susisiekimo ministerija suorganizavo susitikimą su asociacijos „Lietuvos keliai“ nariais ir kitomis kelių sektoriaus įmonėmis, tačiau ministerijos atstovai nepateikė pasiūlymų, kaip spręsti esmines sektoriaus problemas ir negalėjo tiksliai įvardinti, ar bus sukurtas efektyvus strateginio planavimo mechanizmas. Teko konstatuoti, kad deklaratyvaus pobūdžio susitikime pilnavertis dialogas neįvyko.

Ministerijos dėmesio iki šiol nesulaukė ir Kelių priežiūros ir plėtros programos komisija – sektoriaus problemų aptarimui, nagrinėjimui ir sprendimui skirta platforma. Spalį šios komisijos posėdis neįvyko, o ar įvyks lapkritį – neaišku, nors Vyriausybė yra pavedusi ministerijai užtikrinti, kad komisijos posėdžiai vyktų kartą per mėnesį. Susidaro įspūdis, kad Susisiekimo ministerijos vadovybė ignoruoja premjero sprendimus.

Todėl asociacija „Lietuvos keliai“, vienijanti 27 įvairaus dydžio kelių tiesimo, projektavimo, ženklinimo įmonių ir akademinės bendruomenės atstovus paprašė Seimo Ekonomikos komiteto narių išnagrinėti susidariusią situaciją ir toliau, kiekvieną ketvirtį, vykdyti infrastruktūros sektoriaus situacijos parlamentinę kontrolę.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Olga Štangej, Inga Minelgaitė. Šiaurietiška lyderystė: vadovavimo placebas ar panacėja?

Lietuvoje daugėjant ir plečiantis skandinaviško kapitalo įmonėms, lietuviams įgyjant patirties...

Jolanta Blažytė. Lietuvos švietimo vizija: perskirstysime biudžetą ir miegosime toliau? (61)

Jeigu koks nors tūlas pilietis paklaustų kokio nors tūlo Lietuvos politiko apie kokios nors...

Robertas Dargis. Nedarome nieko, bet tikimės gero rezultato (12)

Kaip jau įprasta, vasaros pradžioje užverda viešos diskusijos apie prastėjančius abitūros...

Martynas Nagevičius. Estija įgyvendins ES direktyvas, o Lietuva mokės baudas (11)

Neseniai teko lankytis Estijos Ekonomikos ir transporto ministerijoje ir kalbėtis apie Estijos...

Vytautas Ašeris. Kiek įmonei uždirba įvairovė? (2)

Šiandienos technologijų bumas visame pasaulyje lemia nuolat augantį gabių profesionalų...

Top naujienos

Negalėjo patikėti, kad tai lietuviškas kaimas: ten žmonės jachtom plaukioja (32)

Jeigu šią vasarą dar nespėjote pakeliauti ir atrasti kažko ypatingo – DELFI Kelionių...

Amerikoje ir Vokietijoje įsijungė panikos režimas: ką dabar daryti su savo pinigais (241)

Kai Vokietija nusičiaudi, Europa suserga, o kai nusičiaudi Jungtinės Valstijos , suserga visas...

Nuostabūs lietuvių pasirodymai Singapūre: Rapšys iškovojo aukso, Šidlauskas – sidabro medalius (11)

Fantastišką pasirodymą FINA pasaulio plaukimo taurės trečiajame etape tęsia abu Lietuvos...

Direktorius su BMW pajūryje leistiną greitį viršijo dvigubai – 180 km/val. (152)

Šį savaitgalį, kai Karklėje vyksta didelis muzikos festivalis, pajūryje dirba ir iš Vilniaus...

Įspėjimas tėvams: vaikų elgesio sutrikimas, kuris ateityje gali tapti rimtos priklausomybės priežastimi

Tokius vaikus atsisako saugoti auklės, mokyklose jie gauna daugiau kritikos nei kiti bendraamžiai, o...

Nelaimė lietuvių pamėgtoje Odesoje: įsiplieskė gaisras, aukų daugėja (9)

Ukrainos pietiniame Odesos uostamiestyje devyni žmonės žuvo ir dar 10 buvo sužeisti per...

Unikalų „Lotus“ kaunietis savo garaže konstravo šešerius metus (4)

„Užsieniečiai puristai smerkia, nes yra dingusi pakankamai reto automobilio autentika, o Lietuvoje...

Sodininkai kyla į kovą: kodėl galima vogti, apgaudinėti ir nieko už tai nebus (39)

„Jiems galima vogti, apgaudinėti ir nieko už tai nebus“, – nusivylusi ištarė Salomėja...

Romas Sadauskas – Kvietkevičius. Prezidentui naudinga leisti „valstiečiams“ likti valdžioje iki kadencijos pabaigos (102)

Žolinės savaitę naujojo derliaus Vyriausybė dar nepašventinta, o senosios jau beveik nebėra, bet...

Bendraudama su Meghan Markle karalienė Elizabeth nenori pakartoti svarbios praeities klaidos (2)

Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II leido aiškiai suprasti, kad į karališkąją...