aA
2021 m. iš esmės keičiasi tarptautinių investicijų apsaugos Europos Sąjungoje (ES) reglamentavimas – nutraukiamos beveik visos dvišalės investicijų skatinimo ir apsaugos sutartys, sudarytos tarp ES šalių narių, ir rengiamos naujos taisyklės dėl tarptautinių investicijų apsaugos ES lygmeniu. Kaip pasiruošti naujajam reglamentavimui ir užtikrinti didžiausią apsaugą investicijoms į ES šalis nares?
Rimantas Daujotas
Rimantas Daujotas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Nutraukiamos dvišalės investicijų skatinimo ir apsaugos sutartys ES

Iki šiol užsienio investicijas ES saugojo beveik 200 ES vidaus dvišalių investicijų skatinimo ir apsaugos sutarčių (DIS). Šios sutartys užtikrino minimalius užsienio investicijų traktavimo ir apsaugos standartus, tokius kaip apsauga nuo tiesioginio ir netiesioginio investicijų nusavinimo, suteikė apsaugą ir garantijas dėl investicijų vertės sumažėjimo, nepagrįsto reguliavimo, diskriminavimo, nepagrįsto valstybės kišimosi į investuotojo veiklą ir suteikė teisę spręsti investuotojo ir valstybės ginčus neutraliame tarptautiniame arbitraže, o ne valstybės vietos teismuose.

Tačiau 2020 m. gegužės 5 d. Briuselyje pasirašytas Susitarimas dėl Europos Sąjungos valstybių narių dvišalių investicijų sutarčių nutraukimo (Susitarimas). Šis Susitarimas įsigaliojo 2020 m. rugpjūčio 29 d., kai jį ratifikavo pirmosios dvi iš jį pasirašiusių 23 ES valstybių narių. Lietuvai šis Susitarimas įsigalios praėjus 30 kalendorinių dienų po to, kai jį ratifikuos Lietuvos Respublikos Seimas. Planuojama, kad Susitarimas bus ratifikuotas ir Lietuvos Respublikoje įsigalios 2021 m. žiemą.

Ratifikuodama Susitarimą, ES valstybė narė vienašališkai nutraukia visas iki tol galiojusias dvišales investicijų sutartis su ES valstybėmis. Lietuvos atveju – tai 17 tarptautinių sutarčių.

Ratifikavus Nutraukimo sutartį, aukščiau paminėtos investuotojų teisės, garantijos ir apsauga bus panaikintos. Tai reiškia, kad investuotojai, norėdami apsaugoti savo investicijas ar ginčyti nepagrįstus valstybių ar valstybės institucijų veiksmus ar reguliavimą, turės ginti savo teises tos valstybės teismuose, remdamiesi investicijų vietos teise ir taisyklėmis:

ES kuriama nauja tarptautinių investicijų apsaugos reglamentavimo sistema

Akivaizdu, kad įsigaliojimus Susitarimui ir nutraukus beveik visas investicijų skatinimo ir apsaugos sutartis tarp ES šalių narių, ES investuotojai, tarp jų ir investuotojai iš Lietuvos, susidurs su didžiuliais iššūkiais norėdami apsaugoti savo investicijas kitoje ES šalyje narėje. Investuotojai nebeteks iki tol aiškiai apibrėžtų ir įtvirtintų garantijų ir apsaugos, kurias suteikė tokios dvišalės investicijų apsaugos sutartys.

Pažymėtina, kad ES lygmeniu ES teisė nesuteikia jokių panašių garantijų ir apsaugos, kurias galėjo suteikti dvišalės investicijų apsaugos sutartys:

  • Teisės ir garantijos ES investuotojams ES teisėje nėra konkrečiai apibrėžtos ir kodifikuotos.
  • ES teisė atskirai reguliuoja atitinkamą pramonės ar verslo sektorių. Neegzistuoja bendrų investicijų apsaugos principų.
  • Pavyzdžiui, ES pagrindinių teisių Chartijos 17 straipsnis draudžia neteisėtą nusavinimą. Tačiau Chartijos 17 straipsnis negali būti taikomas savarankiškai, o tik kartu su konkrečia materialinės ES teisės nuostata.
  • Investuotojų apsaugos taisyklės ES teisėje yra išsimėčiusios įvairiose ES pirminės teisės (sutartyse ir chartijose) ir antrinės teisės (reglamentuose ir direktyvose) šaltiniuose.
  • Investuotojai pirmiausia turi ginčyti konkretų valstybės aktą priemonės tos valstybės teismuose ir tik laimėję bylą gali inicijuoti naują bylą dėl žalos atlyginimo.
  • Procesai skirtinguose ES teismuose yra neprognozuojami ir gali trukti metų metus.

Atsižvelgdama į ES investuotojų kritiką dėl tokio drastiško investicijų apsaugos panaikinimo, Europos Komisija tik šiais metais gegužės mėn. pradėjo viešas konsultacijas dėl naujo tarptautinių investicijų apsaugos reglamentavimo.

Šiuo metu viešųjų konsultacijų dokumente Europos Komisija nurodo dvi galimas alternatyvas:

  • ES ombudsmenas (neteisminis mechanizmas, kurio pagrindu atskiri ES investuotojai galėtų pateikti skundą dėl valstybės narės veiksmų, neigiamai įtakojančių investicijas);
  • ES investicinis teismas kaip bendras ES valstybių narių teismas, atsakingas už atskirų tarpvalstybinių investicinių ginčų sprendimą;

Tačiau konkretaus naujo ES investuotojų apsaugos reglamentavimo įtvirtinimas (jei jis apskritai bus) gali užtukti daugelį metų.

Kaip apsaugoti savo investicijas ES?

Naujo ES investuotojų apsaugos reglamentavimo įtvirtinimas gali užtrukti metų metus ir šiuo metu nėra jokių konkrečių indikacijų, kaip toks naujasis reglamentavimas atrodys. Todėl ES ir Lietuvos investuotojai jau dabar turi imtis aktyvių veiksmų, siekdami apsaugoti savo investicijas ES.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad panaikinus dvišales investicijų apsaugos sutartis tarp ES valstybių narių, toliau liks galioti investicijų apsaugos sutartys tarp ES valstybių narių ir trečiųjų (ne ES) valstybių.

Todėl investuotojai, investuojantys į ES iš trečiųjų (ne ES) valstybių, ir toliau galės naudotis visomis teisėmis ir garantijomis, kurias suteikia dvišalės sutartys sudarytos tarp ES valstybių narių ir trečiųjų (ne ES) valstybių.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ES ir Lietuvos investuotojai turėtų restruktūrizuoti savo investicijas ES per valstybes, kurios nėra ES valstybės narės ir kurios turi galiojančias investicijų apsaugos sutartis su valstybe, kurioje yra investuojama ar kurioje planuojama investuoti. Tokios valstybės potencialiai galėtų būti:

  • Jungtinė Karalystė. Po „Brexit“ Jungtinė Karalystė nebebus ES valstybė narė, tačiau išsaugos daugelį dvišalių investicijų apsaugos sutarčių, sudarytų su ES valstybėmis narėmis.
  • Šveicarija. Nėra ES valstybė narė, tačiau turi didelį skaičių galiojančių dvišalių investicijų apsaugos sutarčių, sudarytų su ES valstybėmis narėmis.
  • Norvegija. Nėra ES valstybė narė, tačiau turi didelį skaičių galiojančių dvišalių investicijų apsaugos sutarčių, sudarytų su ES valstybėmis narėmis;
  • Investicijų restruktūrizavimui mažiau saugios šalys: Rusija, Baltarusija, Ukraina, Serbija.


Atsižvelgiant į investicijos stadiją ir investicijų ilgalaikius planus ar vykstančius ar gresiančius ginčus su investiciją priimančia šalimi, galimos restruktūrizacijos laikas, tikslai ir metodai turėtų būti labai išsamiai ir profesionaliai išanalizuoti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
5.0000

Aurimas Stikliūnas. Aviacijos krovinių augimą į viršų kelia elektroninė prekyba

Pasaulinės elektroninės prekybos šuolis pandemijos laikotarpiu tapo sparčiausiai augančiu...

Saulius Mickus. Kodėl vidaus degimo varikliai liks tik prisiminimuose? (13)

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje pasiekėme simbolinį lūžio tašką. Pirmą kartą...

Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė. Veiksmingiausias būdas kurti turtingesnę ir sumanesnę visuomenę (1)

Apie tai, kad įtrauktis ir lygios galimybės vyrams ir moterims užimti įvairias pareigas sudaro...

Giedrė Cesiulytė. Darbo sutarčių pasirašymas elektroniniu būdu: kokios dažniausiai kylančios problemos?

Šiais nenuspėjamais pandemijos laikais, ne vienas darbdavys turėjo susidurti su nauja realybe –...

Adomas Vincas Rakšnys, Arvydas Guogis. Dėl gerovės valstybių buvimo/nebuvimo Rytų Azijoje (1)

Šis klausimas apie esančias ar nesančias gerovės valstybes Rytų Azijoje iškyla ne tik...

Top naujienos

„Zapad“ atskleidė – ne tik Rusija ir Baltarusija kariautų prieš NATO (59)

Pratybose „Zapad21“, kuriuose buvo treniruojama ir puolamoji operacija prieš NATO be Rusijos ir...

Astrauskaitės mitingas baigėsi anksčiau, nei planuota: žmonių susirinko mažai, policija sulaikė du asmenis atnaujinta 17:01 val. (592)

Maždaug 50 žmonių šeštadienį lyjant lietui susirinko į pedagogės Astros Astrauskaitės...

Pirmoji iš ES šalių įvedė visuotinį privalomą „Covid“ pasą: darbuotojams ir darbdaviams grės didžiulės baudos

Italija reikalaus visų darbuotojų turėti galiojantį „Covid“ pasą: vyriausybė, vadovaujama...

Situacija reitinguose primena žinomą patarlę: konservatoriams šis ruduo gali viską pakeisti (147)

Praėjus beveik metams nuo rinkimų, kai buvo suskaičiuoti biuleteniai, partijos rikiuojasi taip:...

Liberalų sąjūdžio pirmininke perrinkta Viktorija Čmilytė-Nielsen: turime dar pasitempti atnaujinta 17:09 val. (78)

Liberalų sąjūdžiui ir toliau vadovaus Viktorija Čmilytė-Nielsen – šeštadienį Trakuose...

Tylusis Talibano derybininkas, lemsiantis viso Afganistano ateitį – kas jis? (54)

Jis – vienas iš Talibano įkūrėjų, per dvidešimt metų trukusį karą su Jungtinėmis...

Armonaitė: kelių piktų žmonių kalbos nėra tautos balsas (726)

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad krizė nėra priežastis stabdyti...

Vainienė: ES valstybėse tokios praktikos taikyti galimybių pasus prekyboje nėra (428)

Kol pamatinį žmogaus poreikį – alkį – patenkinančios maisto prekių parduotuvės Europos...

Rusija teigia užfiksavusi užsienio kišimosi į parlamento rinkimus atvejų (77)

Rusijos centrinė rinkimų komisija (CRK) šeštadienį pareiškė užfiksavusi užsienio kišimosi...

Puikiai išsilaikęs archeologų radinys 9000 metų amžiaus kape Kinijoje perrašys alaus istoriją (2)

Archeologai aptiko, kaip spėjama, vienų seniausių su alumi susijusių artefaktų. Skelbiama, kad...