Bankinio sektoriaus ateitis gali pasukti daugybe skirtingų krypčių, tačiau transformacija į visuomenę be grynųjų pinigų šiandien atrodo kaip vienas iš greičiausiai išsipildysiančių pokyčių.
Andrius Bičeika

Vien 2017 metais operacijos negrynaisiais pinigais išaugo 10,5 proc., ir sudarė daugiau kaip 522,4 milijardo operacijų visame pasaulyje. Ekspertai prognozuoja, kad iki 2020 šis skaičius išaugs iki 725 milijardų.

Verslai, ypač finansinės institucijos turi neišvengiamai adaptuotis ir keistis, kadangi viskas juda gyvenimo be grynųjų pinigų link. Išpopuliarėjus bekontakčiams ir mobiliesiems mokėjimams, galima tikėtis, kad Lietuva gali tapti visuomene be grynųjų jau per ateinančius 10 metų.

Atsiskaitymų negrynaisiais pinigais populiarėjimą lemia greitis, patogumas ir saugumas, taip pat nusistovėjusi nuomonė, kad tokie atsiskaitymai ne tik paspartina paslaugų teikimą, bet ir padeda sumažinti nusikaltimų riziką, ypač – vagysčių. Bene geriausias būdas garantuoti saugius atsiskaitymus internetu – tai vienkartinės virtualios kortelės, kurios susinaikina iškart, vos tik atlikus mokėjimą. Jų vietoje sugeneruojami naujos kortelės duomenys, tad du kartus atsiskaityti ta pačia kortele ar panaudoti jos duomenis – neįmanoma. Be to, kad pasibaigtų visos galimos 16 skaitmenų kombinacijos, prireiks dar maždaug 800 metų.

Europoje atsiskaitymų negrynaisiais pinigais lydere galima laikyti Švediją, kurioje net 36 proc. populiacijos teigia, kad jie niekada nenaudoja grynųjų pinigų, o 25 proc. švedų juos naudoja tik kartą per savaitę – dar 2013 metais šis skaičius siekė 63 proc. Atsiskaitymai grynaisiais Švedijos parduotuvėse dabar sudaro mažiau nei 20 proc. visų atsiskaitymų, ir šiuo metu grynųjų pinigų kiekis rinkoje yra mažiausias nuo 1990 metų.

Jei Lietuva iš tiesų nori pereiti prie sistemos be grynųjų, labai svarbu ir toliau vystyti technologijas, kurios leis tobulinti bekontakčius atsiskaitymus – daryti juos kuo patogesnius prekybininkams net tokiose vietose, kaip maisto furgonėliai ar prekyba įvairių miesto švenčių ir mugių metu.

Jau šiandien egzistuoja įvairūs fintech startuolių sprendimai, kurie leidžia pinigus mobiliuoju telefonu akimirksniu pervesti bet kam, kas yra netoliese, – siuntėjas ir gavėjas net neturi turėti vienas kito telefono numerio ar kitų asmens duomenų, taigi, laimima trigubai: užtikrinamas asmens duomenų privatumas, išvengiama grynųjų poreikio, taip pat nebereikia net kortelių ir jų skaitytuvų.

Be abejo, Lietuvos infrastruktūra yra gerokai kitokia nei Švedijos, be to, didiesiems bankams dažnai trūksta lankstumo siekiant įgyvendinti tokias inovacijas, kurių reikia efektyviam gyvenimui be grynųjų. Taip pat ne visi gyventojai iki šiol pasitiki tradiciniais bankais ar kitomis finansinėmis institucijomis, kad patikėtų joms valdyti visus savo pinigus ar informaciją.

Be to, lietuviai vis dar jaučia gana stiprų prisirišimą prie grynųjų – net ir ta gyventojų dalis, kuri juos naudoja ypač retai, greičiausia pasisakytų už grynųjų atsisakymą palaipsniui. Didelė visuomenės dalis, ypač vyresni piliečiai, vis dar turi ribotą priėjimą prie skaitmeninių paslaugų, todėl labai svarbu kartu su bet kokiais pokyčiais užsiimti ir žmonių švietimu, kad perėjimas prie gyvenimo be grynųjų pinigų būtų kuo sklandesnis.

Nors ir palengva, tačiau atsiskaitymai grynaisiais pinigais retėja ir Lietuvoje. Lietuvos banko užsakytos apklausos duomenimis, 2017 metais dieną prieš apklausą 13 proc. respondentų atsiskaitinėjo tik mokėjimo kortele, tuo metu 2016 tą patį atsakė 10 proc.

Matoma ir tai, kad mokėjimo korteles lietuviai renkasi ir didėjant atsiskaitymo sumai – mokant daugiau nei 25 eurus, absoliuti dauguma atsakė teikiantys pirmenybę kortelėms, o ne gryniesiems. Be to, net 60 proc. mokėjimo korteles vertina dėl atsiskaitymo jomis saugumo (gryniesiems tai priskyrė 20 proc. respondentų).

Judėjimas gyvenimo be grynųjų link vyksta ne tik Europoje, panašios tendencijos pastebimos ir tokiose šalyse kaip Singapūras, Kinija ir Kanada, kur net 56 proc. visų atsiskaitymų yra atliekami ne grynaisiais.

Didelė dalis svarbių pokyčių visuomenėje vyksta keičiantis žmonių įpročiams. Kuo toliau, tuo labiau vertiname greitus ir patogius sprendimus, o technologijų dėka negrynųjų pinigų operacijos tampa ne tik patogesnės, bet ir saugesnės nei atsiskaitymais grynaisiais.

Be to, skaitmeniniai bankai sukuria daug naujų galimybių įgalinti papildomą saugumo sluoksnį atsiskaitant kortelėmis, kadangi savo kortelių ir sąskaitų saugumo parametrus dabar galima patiems valdyti savo išmaniuosiuose telefonuose. Lietuviai demonstruoja vis labiau augantį imlumą naujoms technologijoms ir fintech startuolių siūlomiems sprendimams, todėl visuomenės be grynų vizija tikrai nėra tolima ar utopinė. Greičiau – tikėtina ir sveikintina.

Andrius Bičeika skaitys pranešimą inovacijų festivalyje LOGIN, kuris vyks Vilniuje, birželio 7-8 dienomis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Jolanta Blažytė. Apipešiota mokesčių reforma – tarsi siaubo filmas (91)

Ilgai Vyriausybėje gimdytas mokesčių reformos projektas pagaliau patvirtintas Seime. Nesvarbu, kad...

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė (55)

Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose...

Laura Galdikienė. Ar užteks vėjo Lietuvos eksporto burėse? (1)

Vienetiniai darbo kaštai arba kitaip darbo sąnaudų ir produktyvumo santykis apdirbamojoje...

Rūta Vainienė. Naujoji matematika, keturi kablelis vienuolika (6)

Ką jums sako skaičius – 4,11? Greičiausiai – nieko. Net jei patikslinčiau, kad tai yra 4,11...

Tadas Vizgirda. Mokesčių sistema Lietuvoje – lėtais žingsniais teisinga linkme? (11)

Užsienio investuotojai nuolatinius mokesčių kaitaliojimus yra linkę vertinti labiau neigiamai...

Top naujienos

Kemzūros prognozė nepradžiugins „Žalgirio“ sirgalių: tai sportas, kitaip nebūna (14)

Laiko patikrintas Kęstučio Kemzūros ir Davido Blatto duetas, panašu, ruošia dirvą dar vienam...

Prabilo dar viena su „Alfa vyru“ pasimatyme buvusi mergina: bandė bėgti, bet jis ją sekė (169)

„Ėjau į troleibusą, jis iš paskos“, – apie bandymą pasprukti nuo „Alfa vyro“ Airino...

DELFI eksperimentas Palangoje atskleidė tikrąją situaciją: nepilnamečių tėvai turėtų sunerimti rezultatai šokiruoja (101)

Prieš pusę metų pradėjo galioti įstatymas, kuris numato, kad alkoholį vartoti gali asmenys nuo...

Visa tiesa apie nuolaidų korteles: kam jos iš tiesų naudingos? (47)

Lojalumo kortelės Lietuvoje atsirado prieš gerus 11 metų ir šiandien jau nieko nebestebina, kad...

Šalys, kuriose labiausiai verta pirkti nekilnojamąjį turtą (2)

Jei turite minčių įsigyti nekilnojamojo turto užsienyje, tikriausiai svarstote, kokios šalys tam...

Po skandalo užsiaugintą sekėjų armiją Emma lepina erotiškais kadrais: man tai kasdienės asmenukės

Balandžio mėnesį beveik visą Lietuvą savo pasisakymais ir išvaizda nustebinusi Emma Hulse...

Iš kojų verčiančios vestuvių akimirkos: kai nuotraukos priverčia raudonuoti iš gėdos (81)

Dažniausiai vestuvių nuotraukose pozuojantys jaunieji ir svečiai atrodo it nulieti modeliai,...

Žinomi ir daugiavaikiai – kurios Holivudo žvaigždės turi daugiausiai vaikų?

Nors daugelis Holivudo žvaigždžių nuolat sukasi filmavimo aikštelėse, tai jiems ne kliūtis...

10 „Instagram“ paskyrų, kurias turėtumėte sekti, jei esate kelionių mėgėjas (1)

Čia rasite nurodytas 10 socialinio tinklo Instagram paskyrų, kurių savininkai jaučia didžiulę...

Kojoje pastebėjo keistą reiškinį: gydytoja paaiškino, ką reikėtų daryti (9)

„Visą dieną vienoje kojos vietoje kone be perstojo timpčioja raumuo. Ką tai reiškia ir ką...