Tą svarbu žinoti analizuojant kavos gamybos rinką, kuri 2017–2018 metais pasiekė rekordinį 171,2 mln. maišų rekordą. Jei pasitvirtins JAV Žemdirbystės departamento prognozė, 2018–2019 metais kavos gamintojai ką tik pasiektą rekordą vėl sumuš, patiekę rinkai dar 11,4 mln. kavos maišų daugiau, nes kavos paklausa nuolat auga.
Tarp kavos augintojų daugiausiai problemų patiria ir savo kavos plantacijas dabar bando išgelbėti Kolumbija, kuri yra antra po Brazilijos arabikos tiekėja. Priešnuodžių dviejų tipų grybeliniams susirgimams bei specifiniam „kavos vabalui“ ieško savotiška kavos NASA –„Cenicafe“, arba keliasdešimt mokslininkų ir tyrinėtojų. Baiminamasi, kad sunkiai suvaldomi užkratai iš rinkos gali priversti pasitraukti net apie 500 tūkst. Kolumbijos kavos ūkių, kuriems kavamedžių auginimas yra pagrindinis pajamų šaltinis.
Su gamtos reiškinių padariniais kovojanti Kolumbija šiemet kavos gamybos apimtis turėtų bent simboliškai padidinti, tačiau akivaizdu, kad augančios paklausos neišnaudos dėl vidinių problemų. Tuo tarpu visas pasaulis stebi Kolumbijos situaciją, kuri tik dar kartą parodo, kokia trapi ir kokia pažeidžiama yra kavos ekosistema.
Tiesa, tarp didžiausių kavos pirkėjų pasaulyje šiemet esminių pokyčių nebus – Europos Sąjunga yra ir išliks didžiausia kavos importuotoja ir vartotoja, užtikrintai lenkdama JAV.
Tuo tarpu mes, net jei ir nepatenkame į daugiausiai kavos pasaulyje išgeriančių valstybių dešimtuką ar dvidešimtuką, neabejotinai esame labiau kavos negu arbatos tauta. Įdomus faktas, kad grynos ir pieniškų kavų mėgėjai Lietuvoje pasiskirsto beveik lygiomis dalimis: juodą kavą ir espresą renkasi 41 proc., o kavas su pienu – 45 proc. Lietuvos gyventojų („Spinter tyrimų“ Omnibusas, 2017 m. rugsėjis).
Kavos su plaktu pienu mėgėjai Lietuvoje pasiskirsto po lygiai – po 14 proc. žmonių rinktųsi gerti latę arba kapučiną. Be kita ko, kapučinas europinių aktualijų kontekste šiemet tapo išskirtinis, nes Europos Sąjungoje įvyko didžiausias metų trolinimas kavos tema. Rezultatas – JAV naujienų bendrovės „Politico“ padalinys Briuselyje sudarė specialų kapučino indeksą (The Cappuccino Index) kaip atsaką į Europos Sąjungos vadovų pareiškimus, jog piliečiams Bendrija nekainuoja ir puodelio kavos per dieną.
Iš tikrųjų, jei „The Economist“ nuo 1986 metų valiutos nuvertinimą ar pervertinimą matuoja „Big Mac“, arba garsiuoju mėsainio indeksu, kodėl Europos Sąjungos narystės kainos didžiausia kavos vartotojų rinka pasaulyje negalėtų skaičiuoti kavos puodeliais? Tarp kitko, pagal kapučino indeksą, bendrija lietuviams kainuoja maždaug po penktadalį, arba 19 proc. kavos puodelio per dieną ir tai yra viena žemiausių kainų Europos Sąjungoje.
Kavos vartojimo rinka Lietuvoje kasmet paauga keliais procentais. Degalinės bei kavinės suformavo kavos išsinešti įprotį, atrandame įvairius skonius ir jų kombinacijas, šalia tradiciškai plikomos kavos savo vietą išsikovoja lėto filtravimo kava.
Neabejoju, kad geros kavos kriterijus daugelis išvardintume užsimerkę: kokybiška, šviežia žaliava, tolygus kavos pupelių skrudinimas, tinkama – ne per aukšta ir ne per žema – plikymo temperatūra. Kur dar asmeninės simpatijos, mėgstami priedai.
Beje, nors ir vis sugrįždami šilti orai neužkirs kelio žiemai, o kaip žinoma, kavos puodelį veikia ir fizikos dėsniai. Jei norite, kad vėsiu ar šaltu oru kava išliktų karšta kuo ilgiau, iškart įpilkite į ją grietinėlės – ji sutirštins kavą, padidins jos klampumą ir neleis taip greitai atiduoti šilumos aplinkai, kaip tą padarytų juoda kava.
