Trys sektoriai – sveikatos (įskaitant farmacijos), mažmeninė prekyba ir elektroninė prekyba – gana nuspėjami, tiek atsižvelgiant į ankstesnius Konkurencijos tarybos prioritetus, tiek atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir nacionalinio reguliavimo pasikeitimus (pavyzdžiui, įgyvendinant Nesąžiningos prekybos direktyvą) ar planuojamus pasikeitimus (2022 metų viduryje planuojamą priimti Bendrąjį išimties vertikaliems susitarimams reglamentą, taip pat Skaitmeninių rinkų aktą (angl. Digital Markets Act)). Kaip nurodė Konkurencijos taryba savo pranešime, ji šiems sektoriams skirs ypatingą dėmesį: savo iniciatyva stebės padėtį rinkose, skirs didesnį dėmesį tiek naujų tyrimų pradėjimui, tiek esamų tyrimų vykdymui, taip pat gali padaugėti ex post koncentracijų, apie kurias įmonės neprivalėjo pranešti Konkurencijos tarybai, tačiau Konkurencijos taryba įpareigojo įmones pranešti, vertinimų. Taigi įmonės, veikiančios šiuos sektoriuose, turėtų skirti didesnį dėmesį konkurencijos kultūrai ir pažeidimų prevencijai užtikrinti, taip pat atidžiau įsivertinti planuojamas koncentracijas, kurios galėtų itin reikšmingai riboti konkurenciją.
Naujas Konkurencijos tarybos prioritetas, kuriam iki šiol nebuvo daug dėmesio skiriama – konkurencijos ribojimai darbo rinkoje. Kaip nurodo pati Konkurencijos taryba, šį sektorių kaip prioritetinį įvardija tiek JAV, tiek Europos konkurencijos institucijos. Įtakos tokiam prioritetui pasirinkti turėjo ir 2021 m. Konkurencijos tarybos sprendimas dėl Lietuvos krepšinio klubų atlyginimų krepšininkams pripažinimo draudžiamu susitarimu. Taigi Konkurencijos taryba daugiau dėmesio skirs konkurencijos ribojimams darbo rinkoje.
Kokie konkurencijos ribojimai darbo rinkoje gali būti?
• Susitarimai tarp įmonių fiksuoti darbo užmokesčius. Pavyzdžiui, įmonės susitaria dėl darbuotojų darbo užmokesčio „žirklių“ arba dėl maksimalios darbo ribos taikymo (pvz., franšizės tinkle), susitaria dėl darbo užmokesčio (ne)kėlimo darbuotojams, papildomų naudų (ne)teikimo.
• Neviliojimo susitarimai, kuriais konkuruojančios įmonės susitaria nevilioti viena kitos darbuotojų. Tiesa, Lietuvoje vieno konkurento darbuotojų (per)viliojimas siekiant sau naudos ar žalos konkurentai gali būti laikoma nesąžininga konkurencija ir tokiam darbuotojus perviliojusiam konkurentui gali tekti atlyginti žalą. Tačiau jei du konkurentai susitartų nevilioti vienas kito darbuotojų, toks susitarimas galėtų būti draudžiamas.
Pavyzdžiui, Nyderlanduose 15 ligoninių susitarimas nevilioti viena kitos darbuotojų vienerius metus nuo jų darbo sutarties pabaigos ir nustatyti viršvalandžių mokėjimo darbuotojams dydžius ir sąlygas buvo pripažintas karteliu. 2021 metais Vengrijoje įdarbinimo asociacija buvo nubausta 2,8 mln. EUR bauda už susitarimą, draudžiantį vieniems asociacijos nariams įdarbinti kitų narių darbuotojus. Ispanijoje - aštuonios transporto bendrovės buvo nubaustos už susitarimą neįdarbinti konkurento darbuotojo be konkurento išankstinio sutikimo.
• Komerciškai jautrios informacijos apie darbuotojus keitimasis. Pavyzdžiui, sprendžiant darbo rinkos iššūkius, su kuriais verslas susidūrė ir vis dar susiduria tiek COVID-19 kontekste, tiek dėl didelio darbo resursų trūkumo įvairiuose sektoriuose, kyla nemažai pagundų įmonėms pasidalinti informacija su to paties sektoriaus įmonėmis apie darbuotojų darbo užmokestį, premijų (ne)mokėjimą, kitas darbuotojams taikomas sąlygas ir pan. Vien tokios informacijos apsikeitimas gali pažeisti konkurencijos taisykles. Pavyzdžiui, Prancūzijoje trys gamyklos buvo nubaustos už konfidencialios informacijos apie darbuotojų premijas ir kitas sąlygas keitimąsi.
Kaip pasiruošti?
• Įsivertinkite turimas sutartis su kitomis įmonėmis: ar nėra jose susitarimų nevilioti darbuotojus ar kitų konkurencijos ribojimų, esant poreikiui, jas pakeiskite ir imkitės kitų rizikas eliminuojančių priemonių.
• Identifikuokite kitas rizikingas sritis (susirašinėjimas tarp skirtingų įmonių personalo specialistų, dalyvavimas konferencijose ar asociacijose kartu su konkuruojančių įmonių atstovais) ir vykdykite rizikingų sričių monitoringą.
• Periodiškai mokinkite savo personalo specialistus (tiek vidinius, tiek išorinius), kad jie žinotų, koks elgesys yra rizikingas ir draudžiamas, kokios neigiamos pasekmės gali grėsti įmonei (įmonių grupei) ir/ar įmonės vadovui už tokius pažeidimus.
• Įsidiekite vidinius kanalus pranešimams apie įtariamus konkurencijos teisės pažeidimus pateikti (nuo 2022 m. vasario 15 d. tokie kanalai yra privalomi įmonėms, kuriose dirba 50 ar daugiau darbuotojų). Tokie vidiniai kanalai gali padėti įmonėms lengviau ir greičiau identifikuoti įtariamus konkurencijos taisyklių pažeidimus bei sumažinti ar net eliminuoti piniginių sankcijų ir kitų neigiamų pasekmių įmonei riziką.
