aA
Per pastaruosius metus nemažai Vakarų bankų, ypač Šiaurės šalių, įsuko rusiškų pinigų plovimo mašina. Pinigų plovimo skandale minėti „Danske“, „Swedbank“, „Deutsche Bank“. Nors iš pirmo žvilgsnio šių bankų figūravimas galėjo atrodyti kaip grynas atsitiktinumas, visgi visus šiuos atvejus vienija vienas bendras veiksnys – Rusija.
Rasa Staniukynaitė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Priešistorė

Žurnalistinių tyrimų centras „Organised Crime and Corruption Reporting Project“ ištyrė, kad 2010–2014 m. Rusijos bankai dalyvavo milžiniškoje pinigų plovimo schemoje. Ją žurnalistai pakrikštijo Rusijos pinigų plovykla. Skaičiuojama, kad Rusijos bankai iš Rusijos į pasaulinį bankų tinklą, konkrečiau – į Europos bankus, pervedė apie 20–80 milijardų JAV dolerių. Suma gali būti ir didesnė, nes atskleidžiama vis naujų detalių. Schemoje dalyvavo apie 19 Rusijos bankų, o pačioje schemoje sutinkami ir asmenys iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos.

Kūrė fiktyvias įmones Britanijoje

Ypatingą vietą pinigų plovimo skandale užėmė Jungtinė Karalystė (JK). Dėl paprasto ir pigaus verslo įregistravimo bei įmonėms suteikiamų privilegijų, JK buvo ypač paranki nešvarių pinigų turintiems Rusijos verslininkams. Pasak „Financial Times“, nuo 2009 m. iki 2016 m. specialiosios paskirties įmonių (SLP) registracijos Jungtinėje Karalystėje šoktelėjo 236 (!) procentais.

Schema veikdavo tokiu principu: viena fiktyvi britiška bendrovė suteikdavo didelę „paskolą“ kitai fiktyviai įmonei. Rusijos įmonės (kai kurios fiktyvios, kai kurios – ne) garantuodavo už šios paskolos grąžinimą. „Paskolą“ gavusi įmonė Jungtinėje Karalystėje paskolos sąmoningai negrąžindavo. Ją tarptautiniai bankai pripažindavo skola ir Rusijos įmonė galėdavo realius pinigus pervesti į užsienio bankų sąskaitas. Tokiu būdu pinigai tapdavo legalūs.

Šiaurės šalių bankų vaidmuo

Skandale figūravo daug pasaulio bankų, bet didžioji dalis pinigų keliavo per bankus Šiaurės šalių regione. Kai kurie Šiaurės šalių bankų padaliniai ne itin atsargiai vertino kredito rizikas ir tokiu būdu galėjo pasigirti didele kapitalo grąža. Padaliniai suteikdavo dideles paskolas klientams, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, nebuvo pajėgūs jų grąžinti, tačiau kurį laiką kai kurie Šiaurės šalių bankai fiksavo 400 proc. kapitalo grąžą.

Techniškai žiūrint, Šiaurės šalių bankų veikla buvo teisėta, kaip keistai tai beskambėtų šiandien, žinant visas aplinkybes. Tačiau tuo metu galiojantys pinigų plovimo prevencijos standartai nebuvo tokie aukšti, kaip dabar. Kita vertus, net ir žemesnių standartų laikais kai kurie pinigų plovimo atvejai bado akis. Pavyzdžiui, žiniasklaidoje skelbta, kad 2010 m. „Danske“ vadovų taryba atkreipė dėmesį, kad per jų Estijos filialą vykdoma įtartina veikla. Tačiau į perspėjimo signalus atitinkamai sureaguota nebuvo, nes iš Rusijos plūdę pinigai dramatiškai didino filialų pelną.

Kovos su pinigų plovimu iniciatyvų svarba

Vystantis tarptautiniam verslui ir plečiantis technologijoms, pinigų plovimo prevencija tapo finansų sektoriaus prioritetu. Šiandien pinigų plovimo prevencijai keliami gerokai aukštesni reikalavimai nei prieš dešimtmetį. Jie aiškiai įpareigoja bankus sekti ir tikrinti klientų finansinių sandorius. Pastebėję kažką įtartino, bankai privalo pranešti apie tai priežiūros institucijoms. Bankai ir kitos finansinės institucijos taip pat teikia ataskaitas apie klientų veiksmus jų sąskaitose.

Nors dalis bankų ir jų klientų tokias ataskaitas gali vertinti kaip privatumo pažeidimą, pastebima, kad griežtesni reikalavimai stabdo nešvarių pinigų judėjimą. Prevenciją stiprina ir bankų bei kitų finansų įstaigų įgyvendinamas principas „Pažink savo klientą“ (angl. Know Your Customer, KYC).

Pamažu ryškėjant naujoms Rusijos pinigų plovimo skandalo detalėms, tai tampa pakartotiniais signalais ir valstybėms, ir bankams kruopščiau analizuoti savo pinigų plovimo prevencijos politiką. Deja, vis dar atsiveria spragos, kurios padeda apeiti gerokai sugriežtintus kovos su pinigų plovimu filtrus.

Ypač sparčiai vystantis technologijoms, naujos pinigų plovimo schemos greičio irgi nestokoja, o kartais ir aplenkia teisinę sistemą

Tokių schemų kūrėjai, ištaikę tinkamą momentą, gali atsidurti žingsneliu prieky jeteisinės sistemos, tačiau neilgam. Finansų institucijos tapo atsargesnės ir stengiasi ne tik atitikti minimalius reikalavimus, o ir kilsteli vidinę kartelę aukščiau.

***

Matyti, kad finansų bendruomenė mokosi iš šios krizės bei juda pirmyn, pasirinkdama tvaresnį ir skaidresnį uždarbį ilguoju laikotarpiu užuot vaikiusis trumpalaikės naudos čia ir dabar. Todėl norisi tikėti, kad finansų įstaigos tokio rusiško grėblio, ant kokio buvo užlipusios pastaraisiais metais, ateityje vengs iš tolo.

Besimokydama iš svetimų klaidų, mūsų organizacija praktikoje itin daug dėmesio skiria šiems veiksmams, padedantiems užkirsti kelią pinigų plovimui:

a) Išsamiai kompanijų, norinčių užmegzti verslo santykius su finansų institucija, patikrai – tai nuodugni dokumentacijos peržiūra, verslo modelio bei finansinių rodiklių analizė;

b) Aplikuojančios kompanijos savininkų ir svarbiausių darbuotojų identifikavimui. Jis padeda įsitikinti, jog verslas nėra fiktyvus ir šie žmonės iš tiesų susiję su įmone bei jos veikla;

c) Kliento partnerių identifikavimui (kam ketinama siųsti ar iš ko gauti pavedimus) bei sąskaitos atidarymo/naudojimo tikslas. Tai leidžia įžvelgti įtartiną veiklą dar prieš užmezgant dalykinius santykius.

Šiandien viena svarbiausių užduočių yra užtikrinti, jog aplikuojanti įmonė nėra tik tranzitinė įstaiga, ketinanti naudotis finansinėmis paslaugomis vardan to, kad įvestų aukštos rizikos šalių pinigus į į Europos finansinę sistemą paslepiant jų tikrąją kilmę.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
4.8000

Greta Ilekytė. Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais? (2)

Pirmieji recesijos ženklai ėmė gaubti Vokietijos ekonomiką , prekybos karų paliaubų...

Nerijus Mačiulis. Ar yra alternatyvų didesniems mokesčiams? (13)

Didesni akcizai, didesnis gyventojų pajamų mokestis savarankiškai dirbantiems bei daugiau...

Marius Dubnikovas. Skubotas Finansų ministerijos mokesčių pasiūlymas turi ir teigiamų aspektų

Finansų ministerija atskleidė mokestinius pasiūlymus, kuriuos bus teikiama priimti valstybės...

Ieva Valeškaitė. Didinti mokesčius didelio proto nereikia (12)

Imti ir padidinti beveik visus mokesčius, papildomai dar įvesti naujų Lietuvoje nėra sunku. Tą...

Marius Endzinas. Nuolat tobulinami viešieji pirkimai į juodąjį sąrašą ves sparčiau (3)

Metinei viešųjų pirkimų vertei Lietuvoje svyruojant apie 3–4 mlrd. eurų, o dėl jų...

Top naujienos

Prostitucijoje išnaudotų lietuvių istorijos sukrėtė net visko mačiusią pareigūnę iš Švedijos: viena jų tapo filmu (138)

Net praėjus daugiau nei dešimtmečiui prostitucijoje išnaudotų lietuvaičių istorijos yra...

Ilgiausia apgultis istorijoje: du dešimtmečius siaubo iškentę miestelėnai maro protrūkio laukė kaip išganymo (5)

Osmanų imperijos karo su Venecijos respublika metu Kandijos miestas (dabar – Heraklionas ,...

Aukštaitijos sostinė stoja? Darbdaviai jau skaičiuoja susitraukusius pelnus ir pereina į taupymo režimą (167)

Lietuvos ūkio variklis sukasi visu pajėgumu. Pastaraisiais metais augusi ekonomika išjudino ir...

Ekspertai: po Lenkijos rinkimų politikoje labiausiai tikėtinas tęstinumas (4)

Lenkijos valdančiajai dešiniųjų pažiūrų partijai „ Įstatymas ir teisingumas “...

Po skyrybų dramos – atviras Andriaus Šedžiaus interviu apie vaikus: apie tai vėliau teks papasakoti ir mažyliui (68)

Neseniai skyrybas išgyvenęs verslininkas Andrius Šedžius dabar visą savo dėmesį sakosi...

Sunkiai sergančios aktorės Anastasijos Zavorotniuk dukra pasidalijo jautria žinute (52)

Šeštadienį, spalio 12-ąją, sunkiai serganti aktorė Anastasija Zavorotniuk kartu suvyru Piotru...

Mirotičiaus šou laimėjo „Barcelonai“ trilerį prieš „Valencia“, Kulboka padėjo nugalėti „Baskonia“ (1)

Nikola Mirotičius surengė fenomenalų pasirodymą bei vienas ant savo pečių ištempė...

Metusi mokytojos darbą emigravo į Norvegiją: griauna stereotipus apie fabrikuose žuvį dorojančius tautiečius (164)

Pedagogės Laimutės Skiudulės vardą, be abejo, žino kone kiekviena Stavangerio ( Norvegija )...

Kokią klaidą lengva padaryti ruošiant avietes žiemai – profesionalo komentaras kaip avietes apsaugoti nuo šalnų (3)

Gediminas Cijūnaitis , gediminosodai.lt savininkas, dalinasi patirtimi, kaip elgtis su avietėmis,...

Ant bangos: Rapšys iškovojo dar vieną auksą Berlyne (53)

Įspūdingą formą šį sezoną demonstruojantis Danas Rapšys iškovojo dar vieną aukso medalį...