Priešistorė

Žurnalistinių tyrimų centras „Organised Crime and Corruption Reporting Project“ ištyrė, kad 2010–2014 m. Rusijos bankai dalyvavo milžiniškoje pinigų plovimo schemoje. Ją žurnalistai pakrikštijo Rusijos pinigų plovykla. Skaičiuojama, kad Rusijos bankai iš Rusijos į pasaulinį bankų tinklą, konkrečiau – į Europos bankus, pervedė apie 20–80 milijardų JAV dolerių. Suma gali būti ir didesnė, nes atskleidžiama vis naujų detalių. Schemoje dalyvavo apie 19 Rusijos bankų, o pačioje schemoje sutinkami ir asmenys iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino aplinkos.

Kūrė fiktyvias įmones Britanijoje

Ypatingą vietą pinigų plovimo skandale užėmė Jungtinė Karalystė (JK). Dėl paprasto ir pigaus verslo įregistravimo bei įmonėms suteikiamų privilegijų, JK buvo ypač paranki nešvarių pinigų turintiems Rusijos verslininkams. Pasak „Financial Times“, nuo 2009 m. iki 2016 m. specialiosios paskirties įmonių (SLP) registracijos Jungtinėje Karalystėje šoktelėjo 236 (!) procentais.

Schema veikdavo tokiu principu: viena fiktyvi britiška bendrovė suteikdavo didelę „paskolą“ kitai fiktyviai įmonei. Rusijos įmonės (kai kurios fiktyvios, kai kurios – ne) garantuodavo už šios paskolos grąžinimą. „Paskolą“ gavusi įmonė Jungtinėje Karalystėje paskolos sąmoningai negrąžindavo. Ją tarptautiniai bankai pripažindavo skola ir Rusijos įmonė galėdavo realius pinigus pervesti į užsienio bankų sąskaitas. Tokiu būdu pinigai tapdavo legalūs.

Šiaurės šalių bankų vaidmuo

Skandale figūravo daug pasaulio bankų, bet didžioji dalis pinigų keliavo per bankus Šiaurės šalių regione. Kai kurie Šiaurės šalių bankų padaliniai ne itin atsargiai vertino kredito rizikas ir tokiu būdu galėjo pasigirti didele kapitalo grąža. Padaliniai suteikdavo dideles paskolas klientams, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, nebuvo pajėgūs jų grąžinti, tačiau kurį laiką kai kurie Šiaurės šalių bankai fiksavo 400 proc. kapitalo grąžą.

Techniškai žiūrint, Šiaurės šalių bankų veikla buvo teisėta, kaip keistai tai beskambėtų šiandien, žinant visas aplinkybes. Tačiau tuo metu galiojantys pinigų plovimo prevencijos standartai nebuvo tokie aukšti, kaip dabar. Kita vertus, net ir žemesnių standartų laikais kai kurie pinigų plovimo atvejai bado akis. Pavyzdžiui, žiniasklaidoje skelbta, kad 2010 m. „Danske“ vadovų taryba atkreipė dėmesį, kad per jų Estijos filialą vykdoma įtartina veikla. Tačiau į perspėjimo signalus atitinkamai sureaguota nebuvo, nes iš Rusijos plūdę pinigai dramatiškai didino filialų pelną.

Kovos su pinigų plovimu iniciatyvų svarba

Vystantis tarptautiniam verslui ir plečiantis technologijoms, pinigų plovimo prevencija tapo finansų sektoriaus prioritetu. Šiandien pinigų plovimo prevencijai keliami gerokai aukštesni reikalavimai nei prieš dešimtmetį. Jie aiškiai įpareigoja bankus sekti ir tikrinti klientų finansinių sandorius. Pastebėję kažką įtartino, bankai privalo pranešti apie tai priežiūros institucijoms. Bankai ir kitos finansinės institucijos taip pat teikia ataskaitas apie klientų veiksmus jų sąskaitose.

Nors dalis bankų ir jų klientų tokias ataskaitas gali vertinti kaip privatumo pažeidimą, pastebima, kad griežtesni reikalavimai stabdo nešvarių pinigų judėjimą. Prevenciją stiprina ir bankų bei kitų finansų įstaigų įgyvendinamas principas „Pažink savo klientą“ (angl. Know Your Customer, KYC).

Pamažu ryškėjant naujoms Rusijos pinigų plovimo skandalo detalėms, tai tampa pakartotiniais signalais ir valstybėms, ir bankams kruopščiau analizuoti savo pinigų plovimo prevencijos politiką. Deja, vis dar atsiveria spragos, kurios padeda apeiti gerokai sugriežtintus kovos su pinigų plovimu filtrus.

Ypač sparčiai vystantis technologijoms, naujos pinigų plovimo schemos greičio irgi nestokoja, o kartais ir aplenkia teisinę sistemą

Tokių schemų kūrėjai, ištaikę tinkamą momentą, gali atsidurti žingsneliu prieky jeteisinės sistemos, tačiau neilgam. Finansų institucijos tapo atsargesnės ir stengiasi ne tik atitikti minimalius reikalavimus, o ir kilsteli vidinę kartelę aukščiau.

***

Matyti, kad finansų bendruomenė mokosi iš šios krizės bei juda pirmyn, pasirinkdama tvaresnį ir skaidresnį uždarbį ilguoju laikotarpiu užuot vaikiusis trumpalaikės naudos čia ir dabar. Todėl norisi tikėti, kad finansų įstaigos tokio rusiško grėblio, ant kokio buvo užlipusios pastaraisiais metais, ateityje vengs iš tolo.

Besimokydama iš svetimų klaidų, mūsų organizacija praktikoje itin daug dėmesio skiria šiems veiksmams, padedantiems užkirsti kelią pinigų plovimui:

a) Išsamiai kompanijų, norinčių užmegzti verslo santykius su finansų institucija, patikrai – tai nuodugni dokumentacijos peržiūra, verslo modelio bei finansinių rodiklių analizė;

b) Aplikuojančios kompanijos savininkų ir svarbiausių darbuotojų identifikavimui. Jis padeda įsitikinti, jog verslas nėra fiktyvus ir šie žmonės iš tiesų susiję su įmone bei jos veikla;

c) Kliento partnerių identifikavimui (kam ketinama siųsti ar iš ko gauti pavedimus) bei sąskaitos atidarymo/naudojimo tikslas. Tai leidžia įžvelgti įtartiną veiklą dar prieš užmezgant dalykinius santykius.

Šiandien viena svarbiausių užduočių yra užtikrinti, jog aplikuojanti įmonė nėra tik tranzitinė įstaiga, ketinanti naudotis finansinėmis paslaugomis vardan to, kad įvestų aukštos rizikos šalių pinigus į į Europos finansinę sistemą paslepiant jų tikrąją kilmę.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)