aA
Šiandieninė situacija rodo, kad tradicinis verslo modelis nebegali išsilaikyti į pokyčius tiesiog reaguodamas. Jų reikia tikėtis, todėl įmonės turi būti pakankamai judrios, kad galėtų veikti bet kokiomis sąlygomis. Kertinis iššūkius atremti padedantis elementas – organizacijos atsparumas. Tad kaip jį stiprinti ir paversti įrankiu kovoje su išorės šokais ir neapibrėžtumo keliamais iššūkiais?
Rasa Katilienė
Rasa Katilienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Organizacijos atsparumas suprantamas kaip gebėjimas po esminių sukrėtimų ir patirto streso grįžti į įprastą veikimo būseną, ją išlaikyti ir nepaisant įvykusių trukdžių toliau tęsti kompanijos veiklą. Tai gebėjimas atgauti jėgas, išlikti gyvybingam po įvairių išorės ir vidaus vyravimų ar įvykus nesėkmei.

Ne paslaptis, kad šiandieninis neapibrėžtumas organizacijoms kelia nemažai iššūkių siekiant kovoje dėl geriausių talentų ar siekiant sumažinti darbuotojų kaitą. Galima teigti, kad atsparumas jau siejamas su darbdavio patrauklumu. Atspari sistema sumažina nesėkmių tikimybes, jų pasekmes, negatyvius ekonominius ir socialinius efektus bei sutrumpina atsistatymo laiką.

Atsparumo didinimui bet koks lyderis netinka

Organizacijos atsparumą galima stiprinti kompanijos vairą patikėjus į stipraus, pagrindinius reikalavimus atitinkančio lyderio rankas: jis turi gebėti prisitaikyti, sukurti organizacijos narių prisitaikymą palaikančius mechanizmus bei skatinti organizacijos kultūros kūrimą.

Pirmasis lyderiams taikomas reikalavimas, gebėjimas patiems prisitaikyti, reiškia, kad jie turi reaguoti į aplinkybes ir pajusti, kaip vienoje ar kitoje situacijoje reikia reaguoti. Vadovai stabilumą turi užtikrinti tiek duodami nurodymus, tiek gebėdami dalintis atsakomybe. Jų užduotis matyti reikiamus pokyčius ir jiems paruošti tiek save, tiek komandą. Taip bus garantuotas sėkmingas organizacijos perėjimas iš vieno režimo į kitą.

Siekiant užtikrinti organizacijos atsparumą, lyderiui priskiriama antroji atsakomybė – gebėjimas suprojektuoti individualų ir komandos prisitaikymą palaikančius organizacinius mechanizmus. Tai reiškia, kad lyderis turi sukurti stabilumą didinančią organizacijos struktūrą. Vis dėlto, čia veikti reiktų labai atsargiai, nes iškyla pavojus, kad kuriant stabilumą atsiras ribojimai. Tad įvedant taisykles reikėtų nepamiršti įtraukti ir tokių, kurios įgalina lankstumą. Tai gali būti tikslo ar proceso taisyklės, kuriose nurodomi tik tam tikri svarbiausi tikslai ar prioritetai (pvz., „Saugumas pirmiausia“) arba procesai, kurių reikia laikytis, norint nuspręsti, kokia yra geriausia veiksmų eiga. Tokios taisyklės užtikrina procesų laikymąsi, tačiau taip pat palaiko lankstumą, nes skatinama refleksija ir kalbėjimas.

Trečiasis lyderiui taikomas reikalavimas – dalyvavimas organizacijos kultūros kūrimo procese. Sąmoninga kultūra laikoma organizacijos atsparumo pagrindu. Tad svarbu, kad įmonėje ja būtų rūpinamasi, ji būtų laikoma pagrindine organizacijos veiksmus stabilizuojančia, lanksčiuose darbo režimuose veiksmus koordinuoti padedančia jėga.

Kultūra kuria bendras nerašytas elgesio taisykles ir padeda užtikrinti jų laikymąsi. Pavyzdžiui, bendra taisyklė, kad visada reikia kalbėti rūpimais klausimais ir siūlyti idėjas, padės geriau įveikti netikėtus iššūkius, nei bandymas numatyti visus įmanomus situacijos scenarijus. Vienas iš svarbiausių aspektų organizacijos kultūroje – pagarba skirtingiems požiūriams į problemas ir jų sprendimo būdams. Tuomet bus sudaromos sąlygos, kad organizacijoje vyktų žinių dalijimosi procesas, o gauta informacija būtų panaudota saugumo užtikrinimui ir įtampos šalinimui.

Į naują realybę grįžti su senu požiūriu – klaida

Stiprinant organizacijos atsparumą svarbią vietą užima ir pats organizacijos požiūris į individualių ir komandos, kaip vieneto, įgūdžių tobulinimas. Svarbūs tokie gebėjimai, kaip įsipareigojimų bei pažadų vykdymas; teisingumo, sąžiningumo, atvirumo ir pasitikėjimo įgalinimas; mokymasis iš neigiamų patirčių, greitas reagavimas, įvairovės suvokimas, tolerancijos didinimas; lankstumas, patikimumas, veikiančių sprendimų ieškojimas; gebėjimas išlikti ramiems bei susikaupusiems, susidūrus su stipriomis emocijomis ar stresu; ištvermės ugdymas ir t.t.

Atsparumas itin reikalinga savybė šioje nenuspėjamoje ir greitai besikeičiančioje aplinkoje. Tad svarbu žinoti jį didinančius būdus, kad užklupus negandoms pavyktų operuoti neeilinėmis sąlygomis. Dažnai pamirštama, kad atsparumas nėra vien tik sistemos atsistatymas po nelaimės. Atsparumo didinimas ir įgūdis prisitaikyti, adaptuotis, veda prie naujo požiūrio susiformavimo, kuris itin reikalingas siekiant sėkmingai veikti neapibrėžtumo sąlygomis. Nes po krizės į naujai susiformavusią realybę būtų klaida grįžti su sena pasaulėžiūra.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
2.0000

Aurimas Stikliūnas. Aviacija pasirengusi kilti: kaip keliausime popandeminiu laikotarpiu? (3)

Nors aviacijos sektoriaus laukia nelengvas atsigavimas, tačiau optimizmo nestokojama: keleiviai...

Aleksandras Izgorodinas. Lietuvos BVP į viršų kelia ne tik stiprūs pagrindinių sektorių rezultatai (3)

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2021 m. ketvirtį, palyginti su antruoju...

Nerijus Mačiulis. Ką rodo beveik rekordinis Lietuvos BVP augimas? (14)

Lietuvos BVP antrąjį šių metų ketvirtį buvo net 8,6 proc. didesnis nei tuo pačiu...

Rolandas Rodzis. Įpusėjus vasarai – nauji rekordai akcijų rinkose nepaisant delta atmainos (2)

Nepaisant pasaulyje sparčiai plintančios viruso delta atmainos, akcijų rinkose vyrauja pozityvios...

Andrius Barštys. Atsigavusią komercinio NT rinką tramdo brangstančios žaliavos

Pirmąjį šių metų pusmetį investicijos į komercinio nekilnojamojo turto ( NT ) projektus...

Top naujienos

Tomas Janonis | D+

Skandalingiausios Vilniaus statybos pavirto tikra piktžaizde: žmonės, kurie padėjo aukso vertės parašus (11)

Viena gražiausių Vilniaus vietų turėjo tapti ramybės oaze gamtos pasiilgusiems vilniečiams,...

Prognozuoja NT nuomos verslo žlugimą: ar išlošė investavusieji per pandemiją? (169)

Per pastaruosius metus nekilnojamojo turto (NT) pardavimo kainos Lietuvoje augo sparčiausiai...

Nurodymui sėsti į lėktuvą ir palikti Tokiją nepaklususi baltarusė – saugoma policijos (109)

Baltarusijos bėgikė Kristina Cimanouskaja praleido naktį viešbutyje greta Tokijo Hanedos oro...

Lietuvoje nustatyta 212 naujų koronaviruso atvejų, mirčių neužfiksuota papildyta (36)

Praėjusią parą, sekmadienį, Lietuvoje patvirtinta 212 naujų koronaviruso (COVID-19) atvejų,...

Neteisėtų migrantų srautas savaitgalį pasiekė naujas aukštumas: tuoj vėl nebus, kur juos apgyvendinti (518)

Neteisėtai sieną iš Baltarusijos kertančių migrantų srautas pasiekė naujas aukštumas – per...

Žiniasklaida: „Pfizer“ ir „Moderna“ didina vakcinų kainas Europos Sąjungai (52)

„ Pfizer Inc“ ir „Moderna Inc“ padidino savo gaminamų vakcinų nuo COVID-19 kainas Europos...

Lietuvos dviratininkės gaudo pirmą medalį treke: kvalifikacijos rezultatas – neįkvepiantis

Senkančias Lietuvos delegacijos viltis iš Tokijo olimpinių žaidynių negrįžti tuščiomis...

Rugpjūtis – pasiruošimo mokyklai mėnuo: šiemet tėveliams teks išleisti daugiau, bet yra viena gudrybė dalinasi sumomis ir idėjomis, kaip sutaupyti

Vasaros prekes prekybos tinkluose jau pradeda išstuminėti mokyklai skirtos priemonės. Brangiausios...

Razmuvienė: delta atmaina yra daug kartų pavojingesnė už paprastą COVID-19, laiko laukti rudens nebėra (268)

Delta atmaina lemia, kad COVID-19 užsikrėtimų skaičius intensyviai auga ir situacija blogėja, o...

Mokslininkai jau žino, kas ateityje laukia žmonijos, kai baigsis COVID-19 pandemija (81)

Šiuo metu esame atsidūrę ribotoje erdvėje tarp COVID-19 pradžios ir pabaigos. Nors pandemijos...