aA
Šiandieninė situacija rodo, kad tradicinis verslo modelis nebegali išsilaikyti į pokyčius tiesiog reaguodamas. Jų reikia tikėtis, todėl įmonės turi būti pakankamai judrios, kad galėtų veikti bet kokiomis sąlygomis. Kertinis iššūkius atremti padedantis elementas – organizacijos atsparumas. Tad kaip jį stiprinti ir paversti įrankiu kovoje su išorės šokais ir neapibrėžtumo keliamais iššūkiais?
Rasa Katilienė
Rasa Katilienė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Organizacijos atsparumas suprantamas kaip gebėjimas po esminių sukrėtimų ir patirto streso grįžti į įprastą veikimo būseną, ją išlaikyti ir nepaisant įvykusių trukdžių toliau tęsti kompanijos veiklą. Tai gebėjimas atgauti jėgas, išlikti gyvybingam po įvairių išorės ir vidaus vyravimų ar įvykus nesėkmei.

Ne paslaptis, kad šiandieninis neapibrėžtumas organizacijoms kelia nemažai iššūkių siekiant kovoje dėl geriausių talentų ar siekiant sumažinti darbuotojų kaitą. Galima teigti, kad atsparumas jau siejamas su darbdavio patrauklumu. Atspari sistema sumažina nesėkmių tikimybes, jų pasekmes, negatyvius ekonominius ir socialinius efektus bei sutrumpina atsistatymo laiką.

Atsparumo didinimui bet koks lyderis netinka

Organizacijos atsparumą galima stiprinti kompanijos vairą patikėjus į stipraus, pagrindinius reikalavimus atitinkančio lyderio rankas: jis turi gebėti prisitaikyti, sukurti organizacijos narių prisitaikymą palaikančius mechanizmus bei skatinti organizacijos kultūros kūrimą.

Pirmasis lyderiams taikomas reikalavimas, gebėjimas patiems prisitaikyti, reiškia, kad jie turi reaguoti į aplinkybes ir pajusti, kaip vienoje ar kitoje situacijoje reikia reaguoti. Vadovai stabilumą turi užtikrinti tiek duodami nurodymus, tiek gebėdami dalintis atsakomybe. Jų užduotis matyti reikiamus pokyčius ir jiems paruošti tiek save, tiek komandą. Taip bus garantuotas sėkmingas organizacijos perėjimas iš vieno režimo į kitą.

Siekiant užtikrinti organizacijos atsparumą, lyderiui priskiriama antroji atsakomybė – gebėjimas suprojektuoti individualų ir komandos prisitaikymą palaikančius organizacinius mechanizmus. Tai reiškia, kad lyderis turi sukurti stabilumą didinančią organizacijos struktūrą. Vis dėlto, čia veikti reiktų labai atsargiai, nes iškyla pavojus, kad kuriant stabilumą atsiras ribojimai. Tad įvedant taisykles reikėtų nepamiršti įtraukti ir tokių, kurios įgalina lankstumą. Tai gali būti tikslo ar proceso taisyklės, kuriose nurodomi tik tam tikri svarbiausi tikslai ar prioritetai (pvz., „Saugumas pirmiausia“) arba procesai, kurių reikia laikytis, norint nuspręsti, kokia yra geriausia veiksmų eiga. Tokios taisyklės užtikrina procesų laikymąsi, tačiau taip pat palaiko lankstumą, nes skatinama refleksija ir kalbėjimas.

Trečiasis lyderiui taikomas reikalavimas – dalyvavimas organizacijos kultūros kūrimo procese. Sąmoninga kultūra laikoma organizacijos atsparumo pagrindu. Tad svarbu, kad įmonėje ja būtų rūpinamasi, ji būtų laikoma pagrindine organizacijos veiksmus stabilizuojančia, lanksčiuose darbo režimuose veiksmus koordinuoti padedančia jėga.

Kultūra kuria bendras nerašytas elgesio taisykles ir padeda užtikrinti jų laikymąsi. Pavyzdžiui, bendra taisyklė, kad visada reikia kalbėti rūpimais klausimais ir siūlyti idėjas, padės geriau įveikti netikėtus iššūkius, nei bandymas numatyti visus įmanomus situacijos scenarijus. Vienas iš svarbiausių aspektų organizacijos kultūroje – pagarba skirtingiems požiūriams į problemas ir jų sprendimo būdams. Tuomet bus sudaromos sąlygos, kad organizacijoje vyktų žinių dalijimosi procesas, o gauta informacija būtų panaudota saugumo užtikrinimui ir įtampos šalinimui.

Į naują realybę grįžti su senu požiūriu – klaida

Stiprinant organizacijos atsparumą svarbią vietą užima ir pats organizacijos požiūris į individualių ir komandos, kaip vieneto, įgūdžių tobulinimas. Svarbūs tokie gebėjimai, kaip įsipareigojimų bei pažadų vykdymas; teisingumo, sąžiningumo, atvirumo ir pasitikėjimo įgalinimas; mokymasis iš neigiamų patirčių, greitas reagavimas, įvairovės suvokimas, tolerancijos didinimas; lankstumas, patikimumas, veikiančių sprendimų ieškojimas; gebėjimas išlikti ramiems bei susikaupusiems, susidūrus su stipriomis emocijomis ar stresu; ištvermės ugdymas ir t.t.

Atsparumas itin reikalinga savybė šioje nenuspėjamoje ir greitai besikeičiančioje aplinkoje. Tad svarbu žinoti jį didinančius būdus, kad užklupus negandoms pavyktų operuoti neeilinėmis sąlygomis. Dažnai pamirštama, kad atsparumas nėra vien tik sistemos atsistatymas po nelaimės. Atsparumo didinimas ir įgūdis prisitaikyti, adaptuotis, veda prie naujo požiūrio susiformavimo, kuris itin reikalingas siekiant sėkmingai veikti neapibrėžtumo sąlygomis. Nes po krizės į naujai susiformavusią realybę būtų klaida grįžti su sena pasaulėžiūra.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
2.0000

Paulius Jokšas. Patarimai verslo vadovams: kaip suvaldyti įmonės finansus po karantino?

Pastaraisiais metais pasaulyje populiarėja finansų terapija, padedanti žmonėms spręsti emocinius...

Marius Dubnikovas. „Rail Baltica“ projektas gelbėjimosi ratas Lietuvos ekonomikai, jeigu... (8)

Įvertinus COVID-19 sukeltą ekonominę krizę, trys Baltijos šalys, regis, galėtų pasidžiaugti,...

Bronius Miežutavičius. Gamtosaugininkai rodo neveiklumą ir bando pelnytis įmonių sąskaita (1)

Pirmadienį Aplinkos apsaugos departamentas patvirtino patikrinimo aktą, kuriuo didžiausiai...

Greta Šiaučiulytė. Pirmojo vasaros mėnesio pabaiga finansų rinkose – su nerimo prieskoniu (1)

Finansų rinkos toliau akylai stebi Vašingtono ir Pekino derybas dėl prekybos susitarimo. Pandemijos...

Vytenis Šimkus. Kita pasaulio ekonomikos gelbėjimo pusė: didins ekonomikų trapumą ir sumažins jų efektyvumą (1)

Lietuvos ir pasaulio ūkį krečia vienas didžiausių nuosmukių modernioje istorijoje. Šįkart,...

Top naujienos

Po Ispanijos mokslininkų atradimo COVID-19 pandemijos istoriją teks perrašyti iš naujo? (33)

Jeigu pasitvirtins tai, ką dar nerecenzuotame straipsnyje neseniai aprašė ispanų gydytojai,...

Automobilių mokestis gali įnešti pokyčių: perspėja dėl apgavysčių, dalies žmonių laukia du keliai (28)

Lietuvoje nuo liepos 1 dienos pradėjo galioti automobilių registracijos mokestis – jį reikės...

Šventinę dieną verta pasiimti skėtį (1)

Sekmadienio dieną lietaus bus mažiau, lis tik trumpai, didžiausia tikimybė prognozuojama...

Pasiturinčios vilnietės pažintis su užsieniečiu baigėsi skaudžia tragedija: prieš mirtį patyrė ypatingas kančias (229)

Vilniuje įsikūrusiai apartamentų nuomos bendrovei ir paplūdimio sporto šakų centrui vadovavusios...

Sirijos diktatoriaus šeimoje prasidėjo karas (105)

XX a. trečiajame dešimtmetyje Ali Sulaymanas al Wahhishas gavo pravardę Al Assadas, arba Liūtas,...

Netoli Vilniaus – laimės terapija tarp gyvūnų: vykdami čia nedarykite vienos klaidos (18)

Dubingių žirgyno pristatinėti tikrai nereikia – visi jį žino, tik ne visi yra buvę. Klausiu...

Šašlykai – baisi nuodėmė sveikatai? Jei atsiminsite kelias taisykles, galėsite valgyti be sąžinės graužaties (98)

Šašlykai – daugumos lietuvių labai mėgstamas, vasariškas ir... kartais netgi pavojingas...

Svarbesnis nei bet kada: nukraujavusių „Pacers“ viltys – į galingą Sabonio žaidimą (16)

Dvidešimt dviem NBA klubam ruošiantis artėjančiam 2019-20 metų sezono pratęsimui viena iš...

Komišką įvartį įmušęs „Bayern“ iškovojo ir Vokietijos taurę

Miuncheno „Bayern“ futbolininkai šeštadienio vakarą Berlyno Olimpiniam stadione iškovojo...

Grybavimo sezonas – kas jau dygsta ir kiek per valandą gali uždirbti patyręs grybautojas kokie miškai grybingesni – Lietuvos ar Lenkijos (53)

Apie grybavimo sezoną kalbamės su Valdu Kaubre, Valstybinės miškų urėdijos vadovu, gamtininku...

|Maža didelių žinių kaina