aA
„Bus ieškinys – bus ir turto areštas“ – ilgokai gyvavęs ir mažai išimčių turėjęs standartas, kurį žinojo bene visi, susidurdavę su bylinėjimusi. Bylos su žymiu turtiniu reikalavimu inicijavimas kone visada reikšdavo ir paralelinį turto arešto taikymą. Pastarųjų metų teismų praktika šį standartą iš esmės keičia.
Rasa Grambaitė-Pusčienė
© Asmeninio albumo nuotr.

Dideli reikalavimai ir abejotini pajėgumai – tiek tereikėdavo

Civilinio proceso kodekso nuostatos ir jas taikę teismai buvo sukūrę prielaidas pakankamai nesudėtingam oponento turto areštui. Dažniausiai vadovautasi taisykle – jeigu besikreipusiajam į teismą gali būti priteisiami pinigai/kitas turtas, o „skolininkas“ gali būti nepajėgus arba nenusiteikęs tokį sprendimą vykdyti, tuomet vykdymui reikalingas turtas prevenciškai areštuojamas. Logika aiški: jeigu atsakovas turi bent šiek tiek turto galimo sprendimo vykdymui, jį reikia išsaugoti, antraip bylinėjimasis ir teismo sprendimas gali tapti beprasmiai.

Bylų iniciatoriai ir kai kurie teismai dar ir dabar iš inercijos taiko paprasčiausią algoritmą atsakovo turtui areštuoti: akcentuojama didelė reiškiamo reikalavimo suma ir per prasta atsakovo turtinė būklė, t. y. abejotinos jo finansinės galimybės vykdyti būsimą teismo sprendimą. Anksčiau to dažniausiai pakakdavo, kad būtų konstatuota privaloma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtina grėsmė teismo sprendimo vykdymui.

Dabar didžiausias dėmesys – „skolininko“ nesąžiningumui

Pastaraisiais metais laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsargiau. Teismai griežčiau vertina ieškovų argumentus ir teikiamus įrodymus dėl atsakovų finansinių galimybių, nebesureikšmina didelės reikalavimo sumos, kaip neva svarbiausios sąlygos areštui taikyti. Teismai pakankamai nuosekliai remiasi ir proporcingumo principu, atsakingiau vertina arešto padarinius ir atitinkamai neriboja įmonės atsiskaitymų su darbuotojais, taip pat leidžia laisvai periodiškai disponuoti atitinkama suma, būtina mokesčių dengimui, turtines lėšas nutaria areštuoti paskiausiai ir pan.

Tačiau kone didžiausia naujiena laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje pastaraisiais metais yra pakitęs būtinosios sąlygos – „grėsmės teismo sprendimo vykdymui“ – vertinimas ir aiškinimas. Abejotini „skolininko“ finansiniai pajėgumui vykdyti teismo sprendimą nebelaikomi pakankama ar lemiančia prielaida taikyti turto areštą.

Aiškiai atskiriamas negalėjimas vykdyti teismo sprendimą nuo nenoro/vengimo jį vykdyti, akcentuojant būtent pastarąjį. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ypač koncentruojamasi į tai, ar yra „įrodytas“ tikėtinas skolininko nesąžiningumas. Tikėtinas skolininko nesąžiningumas, t.y. tikėtinas valingas jo elgesys siekiant išvengti teismo sprendimo vykdymo, privalo būti konstatuojamas kaip būtina jo turto arešto taikymo sąlyga. Anot Lietuvos apeliacinio teismo, „laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti“ (2018-16-12 nutartis c. b. Nr. e2-740-516/2018). Teismas akcentuoja, kad „laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu“ (2018-06-04 nutartis c. b. Nr. e2-673-943/2018).

Atsižvelgus į naujausias įsigaliojusias ir nebeskundžiamas teismų nutartis, „skolininko“ tikėtiną nesąžiningumą patvirtinti gali tokie faktai: atsakovo sudaryti jo turto perleidimo sandoriai, turto masės mažinimas jau egzistuojant įsiskolininimui/jau sukėlus žalą ieškovui; neteisingos informacijos (garantijų) teikimas/apgaulės iš atsakovo pusės praeityje; atsakovo vengimas vykdyti kitų teismų priimtus sprendimus; atsakovui taikyta baudžiamoji atsakomybė; užfiksuoti atsakovo siūlymai kitiems asmenims įsigyti/perimti jo turtą; kitose bylose ar procesuose konstatuotas nesąžiningas atsakovo elgesys; ilgas atsakovo vengimas pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus registro tvarkytojui, pan. Pažymėtina, kad vien tai, jog atsakovas geranoriškai atsisako vykdyti ieškovo reikalavimus, vyraujančioje praktikoje nepripažįstama aplinkybe, rodančia galimą atsakovo nesąžiningumą.

Sąžiningas atsakovas saugesnis, o sąžiningas ieškovas?

Verta pasidžiaugti, kad teismai iniciatyviai ieško bylos šalių interesų pusiausvyros ir kelerius pastaruosius metus vis aktyviau keičia nusistovėjusią praktiką.

Be kita ko, tai neabejotinai progresyvus ir ilgai lauktas požiūris, vertinant iš verslo perspektyvos. Lietuvos verslas nepagrįstai buvo priverstas taikstytis su rizika, kad net ir visiškai sąžiningai vykdoma komercinė veikla gali būti bet kada trikdoma dėl oponento prašymu pritaikyto arešto. Ne vienas savo teisėmis piktnaudžiaujantis ieškovas areštą, stabdantį įprastą oponento veiklą, inicijuodavo norėdamas daryti spaudimą (pvz., siekdamas išprovokuoti atitinkamą reakciją – nutraukti veiksmus, vykdyti sutartį ar pan.) arba sužlugdyti įmonę (pvz., pašalinti sėkmingą konkurentą). Todėl atsakovo nesąžiningumo vertinimo kriterijaus įvedimas padeda apsaugoti dalį verslo subjektų nuo netikėtų turto suvaržymų, kurie verslą paralyžiuoti gali labai greitai.

Vis dėlto pernelyg griežtas duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą reikalavimas iš ieškovų neabejotinai atverstų kitą medalio pusę. Sąžiningi ieškovai gali neturėti objektyvių galimybių įrodyti atsakovo sprendimų ir veiksmų, neatitinkančių sąžiningo elgesio standarto (ar jų tikėtinumo), jeigu duomenų apie tai dar nėra. Tokiu atveju turto arešto išvengęs atsakovas galėtų mažinti savo turto masę (pvz., elementariai panaudoti/išleisti pinigines lėšas, įkeisti turtą, kt.) ir greitai nebeturėti likvidaus turto būsimo sprendimo vykdymui. Prasibylinėjus keletą metų inicijuoti naują bylą – ginčyti dar ir nesąžiningus atsakovo turto perleidimo sandorius – entuziazmo lieka mažai. Taigi, jeigu teismai per aukštai iškels atsakovo galimo nesąžiningumo įrodinėjimo kartelę, į juos besikreipiančiųjų interesai, vargu, ar bus apsaugoti. Praktika vis dar nenuosekli, todėl lieka tikėtis subalansuoto abiejų ginčo šalių interesų gynimo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Karolina Mickutė. Lankstus į(si)darbinimas: daugiau galimybių visiems (3)

Daugeliui vasaros atostogos reiškia poilsį ir sumažėjusį darbo krūvį. Tuo tarpu studentams...

Ignas Vėgėlė. Viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktai ar politikų kova dėl valdžios? (10)

Žiniasklaidoje nuskambėjus pareiškimams, kad švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė...

Giedrius Murauskas. Geriau niekada nesusidurti, bet susidūrus naudinga žinoti: tyčinis bankrotas (3)

Tyčiniai bankrotai Lietuvoje yra vieni iš sudėtingiau įrodomų atvejų teisminėje praktikoje,...

Gintarė Deržanauskienė. Kare laimėtojų nebūna (3)

Dar XVII amžiuje Izaokas Niutonas įrodė, kad veiksmas yra lygus atoveiksmiui. Šis dėsnis ne...

Jolanta Blažytė. Kova su skurdu, arba kaip rūpintojėlis pametė erškėčių vainiką (220)

Kol visuomenė karštai diskutuoja, kuri profesija yra labiau prestižinė – mokytojo ar...

Top naujienos

Į darbą Kauno tardymo izoliatoriuje grįžusi Kazėnienė pakliuvo į spąstus (68)

Korupciją ir nepotizmą Kalėjimų departamente demaskavusi Rasa Kazėnienė , grįžusi į darbą,...

„Alfa vyras“ laiške iš Lukiškių skundžiasi bado sąlygomis: atrodau kaip pažemintas kalinys (165)

Išžaginimu ir santykiavimu su jaunesniu nei šešiolikos metų asmeniu kaltinamas „ Alfa vyras “...

Seimas ant plauko pakabino kogeneracinių jėgainių likimą (7)

Šiandien Seimas atidėjo balsavimą dėl atliekų tvarkymo įstatymo pataisų, kuriomis būtų...

Rusijos scenarijus 2050-iesiems: Baltijos šalims teks rinktis (1131)

Šių valstybių padėtis bus nepavydėtina: ekonomika stagnuos, gyvenimo lygis smuks, pramonė...

Prekybininkų atstovas siūlo nekelti dramos dėl kainų: Lietuvoje pigiau nei kitur Europoje (88)

Premjeras Saulius Skvernelis žada paskelbti vyriausybės planą, kaip sumažinti kainas ribojant...

Kubilių kaltina dviveidiškumu: savo metu pats siekė tyrimo dėl Kirkilo vyriausybės

Tyrimų komisijas opozicijos veiklai tirti sukritikavęs konservatorius Andrius Kubilius , atrodo,...

Vilniaus viešbučiams – aukso amžius: turistų daugėja, bet užsieniečiai sostinėje kai ko pasigenda (19)

„Iš ko susideda krypties patrauklumas? Geras įvaizdis padeda, bet kartais jo nebuvimas irgi yra...

Karbauskis neskuba patikėti miškų klausimo visam Seimui: per daug žaidimų emocijomis „valstiečiai“ pasiūlė nukelti klausimą (187)

Valstiečių-žaliųjų frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis sakė, kad miškų kirtimo klausimu...

Picerijų tinklas nubaustas 73 tūkst. eurų bauda: atlyginimus mokėjo per pensijų fondus (29)

Bendrovė, valdanti picerijų tinklą, į valstybės biudžetą turės sumokėti per 73 tūkst. eurų...

Vaikų maitinimo pertvarka virsta skandalu – susijusi įtakinga interesų grupė (471)

Daug kritikos sulaukęs naujasis Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas vaikų maitinimo ugdymo...