„Bus ieškinys – bus ir turto areštas“ – ilgokai gyvavęs ir mažai išimčių turėjęs standartas, kurį žinojo bene visi, susidurdavę su bylinėjimusi. Bylos su žymiu turtiniu reikalavimu inicijavimas kone visada reikšdavo ir paralelinį turto arešto taikymą. Pastarųjų metų teismų praktika šį standartą iš esmės keičia.
Rasa Grambaitė-Pusčienė
© Asmeninio albumo nuotr.

Dideli reikalavimai ir abejotini pajėgumai – tiek tereikėdavo

Civilinio proceso kodekso nuostatos ir jas taikę teismai buvo sukūrę prielaidas pakankamai nesudėtingam oponento turto areštui. Dažniausiai vadovautasi taisykle – jeigu besikreipusiajam į teismą gali būti priteisiami pinigai/kitas turtas, o „skolininkas“ gali būti nepajėgus arba nenusiteikęs tokį sprendimą vykdyti, tuomet vykdymui reikalingas turtas prevenciškai areštuojamas. Logika aiški: jeigu atsakovas turi bent šiek tiek turto galimo sprendimo vykdymui, jį reikia išsaugoti, antraip bylinėjimasis ir teismo sprendimas gali tapti beprasmiai.

Bylų iniciatoriai ir kai kurie teismai dar ir dabar iš inercijos taiko paprasčiausią algoritmą atsakovo turtui areštuoti: akcentuojama didelė reiškiamo reikalavimo suma ir per prasta atsakovo turtinė būklė, t. y. abejotinos jo finansinės galimybės vykdyti būsimą teismo sprendimą. Anksčiau to dažniausiai pakakdavo, kad būtų konstatuota privaloma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtina grėsmė teismo sprendimo vykdymui.

Dabar didžiausias dėmesys – „skolininko“ nesąžiningumui

Pastaraisiais metais laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsargiau. Teismai griežčiau vertina ieškovų argumentus ir teikiamus įrodymus dėl atsakovų finansinių galimybių, nebesureikšmina didelės reikalavimo sumos, kaip neva svarbiausios sąlygos areštui taikyti. Teismai pakankamai nuosekliai remiasi ir proporcingumo principu, atsakingiau vertina arešto padarinius ir atitinkamai neriboja įmonės atsiskaitymų su darbuotojais, taip pat leidžia laisvai periodiškai disponuoti atitinkama suma, būtina mokesčių dengimui, turtines lėšas nutaria areštuoti paskiausiai ir pan.

Tačiau kone didžiausia naujiena laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje pastaraisiais metais yra pakitęs būtinosios sąlygos – „grėsmės teismo sprendimo vykdymui“ – vertinimas ir aiškinimas. Abejotini „skolininko“ finansiniai pajėgumui vykdyti teismo sprendimą nebelaikomi pakankama ar lemiančia prielaida taikyti turto areštą.

Aiškiai atskiriamas negalėjimas vykdyti teismo sprendimą nuo nenoro/vengimo jį vykdyti, akcentuojant būtent pastarąjį. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ypač koncentruojamasi į tai, ar yra „įrodytas“ tikėtinas skolininko nesąžiningumas. Tikėtinas skolininko nesąžiningumas, t.y. tikėtinas valingas jo elgesys siekiant išvengti teismo sprendimo vykdymo, privalo būti konstatuojamas kaip būtina jo turto arešto taikymo sąlyga. Anot Lietuvos apeliacinio teismo, „laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti“ (2018-16-12 nutartis c. b. Nr. e2-740-516/2018). Teismas akcentuoja, kad „laikinųjų apsaugos priemonių siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu“ (2018-06-04 nutartis c. b. Nr. e2-673-943/2018).

Atsižvelgus į naujausias įsigaliojusias ir nebeskundžiamas teismų nutartis, „skolininko“ tikėtiną nesąžiningumą patvirtinti gali tokie faktai: atsakovo sudaryti jo turto perleidimo sandoriai, turto masės mažinimas jau egzistuojant įsiskolininimui/jau sukėlus žalą ieškovui; neteisingos informacijos (garantijų) teikimas/apgaulės iš atsakovo pusės praeityje; atsakovo vengimas vykdyti kitų teismų priimtus sprendimus; atsakovui taikyta baudžiamoji atsakomybė; užfiksuoti atsakovo siūlymai kitiems asmenims įsigyti/perimti jo turtą; kitose bylose ar procesuose konstatuotas nesąžiningas atsakovo elgesys; ilgas atsakovo vengimas pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus registro tvarkytojui, pan. Pažymėtina, kad vien tai, jog atsakovas geranoriškai atsisako vykdyti ieškovo reikalavimus, vyraujančioje praktikoje nepripažįstama aplinkybe, rodančia galimą atsakovo nesąžiningumą.

Sąžiningas atsakovas saugesnis, o sąžiningas ieškovas?

Verta pasidžiaugti, kad teismai iniciatyviai ieško bylos šalių interesų pusiausvyros ir kelerius pastaruosius metus vis aktyviau keičia nusistovėjusią praktiką.

Be kita ko, tai neabejotinai progresyvus ir ilgai lauktas požiūris, vertinant iš verslo perspektyvos. Lietuvos verslas nepagrįstai buvo priverstas taikstytis su rizika, kad net ir visiškai sąžiningai vykdoma komercinė veikla gali būti bet kada trikdoma dėl oponento prašymu pritaikyto arešto. Ne vienas savo teisėmis piktnaudžiaujantis ieškovas areštą, stabdantį įprastą oponento veiklą, inicijuodavo norėdamas daryti spaudimą (pvz., siekdamas išprovokuoti atitinkamą reakciją – nutraukti veiksmus, vykdyti sutartį ar pan.) arba sužlugdyti įmonę (pvz., pašalinti sėkmingą konkurentą). Todėl atsakovo nesąžiningumo vertinimo kriterijaus įvedimas padeda apsaugoti dalį verslo subjektų nuo netikėtų turto suvaržymų, kurie verslą paralyžiuoti gali labai greitai.

Vis dėlto pernelyg griežtas duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą reikalavimas iš ieškovų neabejotinai atverstų kitą medalio pusę. Sąžiningi ieškovai gali neturėti objektyvių galimybių įrodyti atsakovo sprendimų ir veiksmų, neatitinkančių sąžiningo elgesio standarto (ar jų tikėtinumo), jeigu duomenų apie tai dar nėra. Tokiu atveju turto arešto išvengęs atsakovas galėtų mažinti savo turto masę (pvz., elementariai panaudoti/išleisti pinigines lėšas, įkeisti turtą, kt.) ir greitai nebeturėti likvidaus turto būsimo sprendimo vykdymui. Prasibylinėjus keletą metų inicijuoti naują bylą – ginčyti dar ir nesąžiningus atsakovo turto perleidimo sandorius – entuziazmo lieka mažai. Taigi, jeigu teismai per aukštai iškels atsakovo galimo nesąžiningumo įrodinėjimo kartelę, į juos besikreipiančiųjų interesai, vargu, ar bus apsaugoti. Praktika vis dar nenuosekli, todėl lieka tikėtis subalansuoto abiejų ginčo šalių interesų gynimo.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Jolanta Blažytė. Apipešiota mokesčių reforma, tarsi siaubo filmas (87)

Ilgai Vyriausybėje gimdytas mokesčių reformos projektas pagaliau patvirtintas Seime. Nesvarbu, kad...

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė (54)

Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose...

Laura Galdikienė. Ar užteks vėjo Lietuvos eksporto burėse? (1)

Vienetiniai darbo kaštai arba kitaip darbo sąnaudų ir produktyvumo santykis apdirbamojoje...

Rūta Vainienė. Naujoji matematika, keturi kablelis vienuolika (6)

Ką jums sako skaičius – 4,11? Greičiausiai – nieko. Net jei patikslinčiau, kad tai yra 4,11...

Tadas Vizgirda. Mokesčių sistema Lietuvoje – lėtais žingsniais teisinga linkme? (11)

Užsienio investuotojai nuolatinius mokesčių kaitaliojimus yra linkę vertinti labiau neigiamai...

Top naujienos

Kraupiausios visų laikų profesijos: net skaitant šiurpsta oda (38)

Tie, kurie dabar dūsauja prisimindami senus gerus laikus, kai „moterys buvo skaisčios, žodis...

Gyvena iš 150 eurų pensijos ir vis tiek laimingi (283)

Ar įmanoma būti laimingam, jei gauni 150 eurų pensijos, gyveni vienkiemyje, neturi mašinos, o į...

Milijardierių problemos: trys absurdiškos situacijos (4)

Net ir patys turtingiausi turi problemų ir suka galvą, kaip jas išspręsti. Tiesa, jos drastiškai...

Susiruošusiems apsipirkti į Lenkiją - puikios naujienos: tokių mažų kainų jau seniai nebuvo (311)

Šią savaitę apsipirkti į Lenkiją atkeliavusių lietuvių laukė malonus netikėtumas –...

Sostinėje – skaudi nelaimė: motociklui atsitrenkus į dviratininką sužaloti du žmonės, vienas žuvo papildyta 22.35 (62)

Sostinės policija praneša, kad Vilniuje, Jauronių gatvėje, įvyko dviratininko žūtimi...

Užkandžiavimas prieš miegą: dėl papildomų kilogramų mažiausiai baiminkitės, gresia baisesnis pavojus (3)

Užkandžiaujate prieš miegą ar esate vėlyvų vakarienių mėgėjas? Pasirodo, tokie mitybos...

Motiejūnas: apie sudėtingas įžaidėjo paieškas, derybas su „Rockets“ bei baimę dėl White'o (8)

Kauno „Žalgiris“ yra per žingsnį nuo komplektacijos pabaigos artėjančiam sezonui, o iki...

Šonaslydžio lenktynės vos nesibaigė tragedija: apsaugos darbuotoją išgelbėjo greita reakcija (7)

„Aurum 1006 km lenktynės“ tai ne tik visos dienos maratoninės lenktynės. Penktadienio vakarą...

Savivaldybių reikalavimai perkamiems automobiliams – odiniai salonai, kojos judesiu atidaromos bagažinės (22)

Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė, kad pirkdamos arba išsinuomodamos naujas mašinas...

Penktadienio vakarą gedimas netoli Šiaulių sutrikdė traukinių eismą Klaipėdos kryptimi papildyta 21.30 (27)

Penktadienio vakarą Šiaulių rajone, netoli Kuršėnų, dėl technininių problemų sustojo...