aA
Jeigu žvilgtelėtume į Europos Sąjungos skaitmeninimo statistiką – Lietuva būtų drąsiai įsikibusi viduriuko. Tiesa, jau kuris laikas technologinis ir skaitmeninis tobulėjimas mūsų šalyje nejuda nei į priekį, nei atgal. Kita vertus, esame gana arti sėkmės istorijos, jeigu tik suprastume, kad skaitmenizacija yra įrankis problemoms spręsti, o ne savaiminis tikslas.
Ramunė Šabanienė
Ramunė Šabanienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Deja, tačiau skaitmenizacija savaime nėra atsakymas į visus klausimus ir problemos neišsisprendžia vien perkėlus duomenis iš popieriaus į elektroninę erdvę. Šis procesas reiškia patogesnes ir modernesnes sistemas: nuo sąskaitų apmokėjimo, mokesčių deklaracijų, atvirų duomenų, e-prekybos, e-sveikatos iki išmaniųjų miestų, daiktų interneto. Todėl labai svarbu ne tik padaryti darbą, bet ir įvertinti, kaip sukurtu sprendimu naudosis galutinis vartotojas: ar jam bus patogu, ar tai taupys jo laiką, resursus, ar kurs papildomą pridėtinę vertę? Ne veltui verslas turi vartotojų patirties ar „kliento kelionės“ specialistus, kurie nuolat stebi, vertina ir galvoja, kaip pagerinti esamus sprendimus.

Iššūkiai skaitmeninei Lietuvai

Kol kas vienas didžiausių Lietuvos iššūkių – strateginis požiūris į inovacijų diegimą, bei vyresniosios kartos palikimas už skaitmenizacijos laivo borto. Mažus technologinius projektus šalyje galime įgyvendinti greitai ir gana efektyviai. Tačiau, kai kalbame apie ilgalaikius, daug apjungtų sistemų reikalaujančius produktus, kuriems efektyviai įdiegti reikia aktyvaus atsakingų institucijų įsitraukimo į procesą ar tiesiog daugiau nei ketverių metų, stringame. Kai keičiasi organizacijų ir valstybės vadovai – keičiasi prioritetai, taip kliudydami sėkmingam sudėtingų skaitmenizacijos procesų įgyvendinimui.

Dar vienas iššūkis – lietuvių atsilikimas nuo ES vidurkio žmogiškojo kapitalo srityje. Mažesnė dalis lietuvių naudojasi internetu bei skaitmeninėmis paslaugomis – tik 75 proc. palyginus su 81 proc. ES vidurkiu. Vadinasi, kad lietuviams vis dar nėra įprasta naudoti technologijas kasdieniame gyvenime, ne paslaptis, kad tai ypač opi tema regionuose ir tarp vyresnio amžiaus žmonių. Kol tinkamai su skaitmeniniais sprendimais nesupažindinsime vyresniosios visuomenės dalies, neįtrauksime jų į skaitmeninių sprendimų vartotojų ratą, tol žmogiškųjų resursų klausimas liks neišspręstas.

Atsiliekame ir atvirų duomenų (angl. – open data) srityje. Tai reiškia, kad vis dar neturime pakankamai gerai paruoštos atvirų duomenų politikos, licencijavimo, valstybinio lygio koordinacinių gairių, žemas duomenų portalų brandumas ir naudojimo patogumas. Nors ir pajudėjome daugiau nei dešimt procentinių punktų pirmyn, mūsų kaimyninė Latvija 2017-aisiais įgyvendino kardinalius pokyčius ir peršoko iš paskutinės vietos į vidurkį pasiekdama 350 procentų pokytį.

Skirtingos šalys – tie patys sprendimai

Technologinių inovacijų diegimas tiek verslo, tiek ir valstybės aparatuose gali padėti sujungti piliečius vienoje šalyje arba vienoje bendrijoje, kaip ES. Skeptikai galėtų atsakyti, kad technologijų įsigalėjimas, skaitmenizacija ir inovacijos, priešingai, nutolino žmones vienus nuo kitų. Kita vertus, būtent dėl šių technologijų mes galime bendrauti per atstumą, dalintis idėjomis, skleisti gerąsias praktikas, diegti ir sau pritaikyti kitur jau patikrintas inovacijas. Šiandien, nuvažiavus į daugelį Europos miestų, nebereikia galvoti, kokiu taksi naudotis – tiesiog įsijungiame „Uber“. Taip, kaip namuose, dėl to jaučiasi ir mus lankantys svečiai.

Konkrečiai su ES šiuo metu turime bendrą duomenų apsaugos politiką, visoms šalims narėms aktualūs tie patys saugumo ir kibernetinio saugumo klausimai. Kalbant apie ateities perspektyvas, nereikėtų pamiršti ir žmogiškųjų išteklių panaudojimo bendriems tikslams. Pavyzdžiui, greitai egzistuos „e-Gydytojai“, kurie bent dalį konsultacijų žmonėms teiks tiesiog vaizdo skambučio metu. Populiarėja ir „e-Švietimas“, kai srities ekspertai žiniomis dalijasi ne tik uždarame rate, bet ir su kitais.

Prie technologinių pokyčių – palengva

Skaitmeninimo ir technologijų vystymo galime pasimokyti iš sėkmės istorija laikomos Danijos. Ties pirmąja skaitmenizacijos banga pirmajame XXI a. dešimtmetyje, danai nedelsdami žengė didelį ir galingą žingsnį, todėl šiandieną tai jiems leidžia naujas technologijas taikyti sparčiau. Vien tai, kad skaitmeninėmis paslaugomis gyventojai čia naudojasi daug dažniau nei visoje likusioje Europoje, įrodo, kaip kokybiškai visos sistemos yra suderintos.

Vienas iš svarbiausių aspektų, leidžiančių danams kryptingai tobulėti, – sprendimų priėmėjų konkretumas ir strateginis požiūris. Danai problemas ir procesus, kuriais sieks jas išspręsti, apsibrėžia artimiausiems septyneriems metams. Toks strateginis tikslas siekiamas pradedant nuo skaičiavimo (angl. – computing) įgūdžių stiprinimo pradinėse mokyklose, lankstesnės reguliacinės politikos, baigiant kibernetinio saugumo stiprinimu ne tik valstybinėse, bet ir verslo organizacijose.

Sunku būtų įvardinti bent vieną technologinį sprendimą, kurio teoriškai nebūtų galima įgyvendinti ir Lietuvoje, tačiau viskas atsiremia į patirtį ir kantrybę kokybiškai įgyvendinti ilgalaikius planus. Sugebėjus sukurti sistemą (tiek politinę, tiek ir vadybinę bei technologinę), kurioje dideli projektai stabiliai judėtų pirmyn, Lietuva taip pat galėtų tapti savo ir ES sėkmės istorija.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Neringa Ivanauskienė. Staigus kritimas prasidėjo – kaip po jo galėsime atsigauti? (11)

Įpusėjo antroji naujos realybės savaitė Lietuvoje. Didelės visuomenės dalies karantinavimas,...

Mariana Sueldo. Virtualios komandos – ne tik krizinės situacijos sprendimas (1)

Dėl koronaviruso didžiajai Lietuvos daliai persikėlus dirbti į namus, dauguma organizacijų...

Renata Cibulskienė. Karantinas ginčų dėl vaikų nestabdo (1)

Lietuvai gyvenant karantino sąlygomis, ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su...

Tadas Gudaitis. Rinkose pučiant nerimo vėjams − kaupiantiems pensijai dvi geros žinios (10)

Per pastarąsias kelias savaites didelių išbandymų atnešęs koronavirusas gerokai supurtė...

Laurynas Narvydas. Obligacijos: kaip jas panaudoti verslo finansavimui? (1)

Dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje paskelbus karantiną buvo apribota notarų veikla. Tai...

Top naujienos

Oficialu: Klaipėdoje nuo COVID-19 pasveiko šeši pacientai papildyta 20:44 val.  (206)

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas socialiniame tinkle Facebook pasidalino džiugia...

Koronavirusu susirgusi Seimo darbuotoja atsisako pateikti savo kontaktus ir maršrutus (889)

Karantino sąlygomis gyvenančioje Lietuvoje – precedento neturintis skandalas. Nors įstatymas...

Pirmadienį šalyje nustatyti dar 7 užsikrėtimo atvejai iš viso šalyje užfiksuotas 491 atvejis (116)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šiandien, atlikus tyrimus, Lietuvoje patvirtinti...

Vyrui diagnozavo COVID-19, bet pakartotinai netiria: už kelių dienų į darbą, bet virusą dar gali nešioti (88)

40-metis Andrius (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – aut. past.) iš Austrijos, į kurią buvo...

Generalinis komisaras: nubausti už saviizoliacijos pažeidimus patys dar negalime

Šalyje prasidėjus trečiajai karantino savaitei, Lietuvos policija vis dar neturi įstatyminio...

Baltarusiai valdžios sprendimų dėl koronaviruso nelaukia – patys imasi veiksmų (31)

Medikai iš viso pasaulio, įskaitant ir sveikatos priežiūros profesionalus iš Baltarusijos, dėl...

Italijoje auga nuo koronaviruso mirusių žmonių skaičius, bet užsikrečia vis mažiau pasaulyje jau mirė daugiau nei 35 tūkst. žmonių (56)

Italijoje per pastarąją parą nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19) mirė dar 812 žmonių, o...

Dizaineriai neria į naują nišą: kaukes parduoda po 200 dolerių

Gwyneth Paltrow pirmadienį instagrame paskelbė nuotrauką, kurioje ji grįžta iš ūkininkų...

Stilistė atvertė kortas: dešimt balų, jei savo spintoje turite šiuos drabužius (20)

Jei stilistės Agnės Gilytės paklaustumėte, iš ko susideda kokybiška spinta, ji nemirktelėjusi...

Pažėrė originalių idėjų, ką veikti su vaikais karantino laikotarpiu (4)

Veikiausiai nerasime nė vieno tėvelio, nesukančio galvos, kaip užimti vaiką, jeigu namuose tenka...

|Maža didelių žinių kaina