aA
Jeigu žvilgtelėtume į Europos Sąjungos skaitmeninimo statistiką – Lietuva būtų drąsiai įsikibusi viduriuko. Tiesa, jau kuris laikas technologinis ir skaitmeninis tobulėjimas mūsų šalyje nejuda nei į priekį, nei atgal. Kita vertus, esame gana arti sėkmės istorijos, jeigu tik suprastume, kad skaitmenizacija yra įrankis problemoms spręsti, o ne savaiminis tikslas.
Ramunė Šabanienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Deja, tačiau skaitmenizacija savaime nėra atsakymas į visus klausimus ir problemos neišsisprendžia vien perkėlus duomenis iš popieriaus į elektroninę erdvę. Šis procesas reiškia patogesnes ir modernesnes sistemas: nuo sąskaitų apmokėjimo, mokesčių deklaracijų, atvirų duomenų, e-prekybos, e-sveikatos iki išmaniųjų miestų, daiktų interneto. Todėl labai svarbu ne tik padaryti darbą, bet ir įvertinti, kaip sukurtu sprendimu naudosis galutinis vartotojas: ar jam bus patogu, ar tai taupys jo laiką, resursus, ar kurs papildomą pridėtinę vertę? Ne veltui verslas turi vartotojų patirties ar „kliento kelionės“ specialistus, kurie nuolat stebi, vertina ir galvoja, kaip pagerinti esamus sprendimus.

Iššūkiai skaitmeninei Lietuvai

Kol kas vienas didžiausių Lietuvos iššūkių – strateginis požiūris į inovacijų diegimą, bei vyresniosios kartos palikimas už skaitmenizacijos laivo borto. Mažus technologinius projektus šalyje galime įgyvendinti greitai ir gana efektyviai. Tačiau, kai kalbame apie ilgalaikius, daug apjungtų sistemų reikalaujančius produktus, kuriems efektyviai įdiegti reikia aktyvaus atsakingų institucijų įsitraukimo į procesą ar tiesiog daugiau nei ketverių metų, stringame. Kai keičiasi organizacijų ir valstybės vadovai – keičiasi prioritetai, taip kliudydami sėkmingam sudėtingų skaitmenizacijos procesų įgyvendinimui.

Dar vienas iššūkis – lietuvių atsilikimas nuo ES vidurkio žmogiškojo kapitalo srityje. Mažesnė dalis lietuvių naudojasi internetu bei skaitmeninėmis paslaugomis – tik 75 proc. palyginus su 81 proc. ES vidurkiu. Vadinasi, kad lietuviams vis dar nėra įprasta naudoti technologijas kasdieniame gyvenime, ne paslaptis, kad tai ypač opi tema regionuose ir tarp vyresnio amžiaus žmonių. Kol tinkamai su skaitmeniniais sprendimais nesupažindinsime vyresniosios visuomenės dalies, neįtrauksime jų į skaitmeninių sprendimų vartotojų ratą, tol žmogiškųjų resursų klausimas liks neišspręstas.

Atsiliekame ir atvirų duomenų (angl. – open data) srityje. Tai reiškia, kad vis dar neturime pakankamai gerai paruoštos atvirų duomenų politikos, licencijavimo, valstybinio lygio koordinacinių gairių, žemas duomenų portalų brandumas ir naudojimo patogumas. Nors ir pajudėjome daugiau nei dešimt procentinių punktų pirmyn, mūsų kaimyninė Latvija 2017-aisiais įgyvendino kardinalius pokyčius ir peršoko iš paskutinės vietos į vidurkį pasiekdama 350 procentų pokytį.

Skirtingos šalys – tie patys sprendimai

Technologinių inovacijų diegimas tiek verslo, tiek ir valstybės aparatuose gali padėti sujungti piliečius vienoje šalyje arba vienoje bendrijoje, kaip ES. Skeptikai galėtų atsakyti, kad technologijų įsigalėjimas, skaitmenizacija ir inovacijos, priešingai, nutolino žmones vienus nuo kitų. Kita vertus, būtent dėl šių technologijų mes galime bendrauti per atstumą, dalintis idėjomis, skleisti gerąsias praktikas, diegti ir sau pritaikyti kitur jau patikrintas inovacijas. Šiandien, nuvažiavus į daugelį Europos miestų, nebereikia galvoti, kokiu taksi naudotis – tiesiog įsijungiame „Uber“. Taip, kaip namuose, dėl to jaučiasi ir mus lankantys svečiai.

Konkrečiai su ES šiuo metu turime bendrą duomenų apsaugos politiką, visoms šalims narėms aktualūs tie patys saugumo ir kibernetinio saugumo klausimai. Kalbant apie ateities perspektyvas, nereikėtų pamiršti ir žmogiškųjų išteklių panaudojimo bendriems tikslams. Pavyzdžiui, greitai egzistuos „e-Gydytojai“, kurie bent dalį konsultacijų žmonėms teiks tiesiog vaizdo skambučio metu. Populiarėja ir „e-Švietimas“, kai srities ekspertai žiniomis dalijasi ne tik uždarame rate, bet ir su kitais.

Prie technologinių pokyčių – palengva

Skaitmeninimo ir technologijų vystymo galime pasimokyti iš sėkmės istorija laikomos Danijos. Ties pirmąja skaitmenizacijos banga pirmajame XXI a. dešimtmetyje, danai nedelsdami žengė didelį ir galingą žingsnį, todėl šiandieną tai jiems leidžia naujas technologijas taikyti sparčiau. Vien tai, kad skaitmeninėmis paslaugomis gyventojai čia naudojasi daug dažniau nei visoje likusioje Europoje, įrodo, kaip kokybiškai visos sistemos yra suderintos.

Vienas iš svarbiausių aspektų, leidžiančių danams kryptingai tobulėti, – sprendimų priėmėjų konkretumas ir strateginis požiūris. Danai problemas ir procesus, kuriais sieks jas išspręsti, apsibrėžia artimiausiems septyneriems metams. Toks strateginis tikslas siekiamas pradedant nuo skaičiavimo (angl. – computing) įgūdžių stiprinimo pradinėse mokyklose, lankstesnės reguliacinės politikos, baigiant kibernetinio saugumo stiprinimu ne tik valstybinėse, bet ir verslo organizacijose.

Sunku būtų įvardinti bent vieną technologinį sprendimą, kurio teoriškai nebūtų galima įgyvendinti ir Lietuvoje, tačiau viskas atsiremia į patirtį ir kantrybę kokybiškai įgyvendinti ilgalaikius planus. Sugebėjus sukurti sistemą (tiek politinę, tiek ir vadybinę bei technologinę), kurioje dideli projektai stabiliai judėtų pirmyn, Lietuva taip pat galėtų tapti savo ir ES sėkmės istorija.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Agnė Jasinskaitė. 2019-ųjų permainoms – masinis pasiruošimas (1)

2019-ųjų pradžia, kuomet įsigalios sulig mokesčių reforma priimti pakeitimai, taps tikru lūžio...

Laura Galdikienė. Darbo rinka – lyg išspaustas apelsinas? (12)

Šiuo metu Lietuvos darbo rinka primena spaudžiamą apelsiną. Kai atrodo, jog liko tik sausa...

Rimvydas Milašius. (Ne)žinoma aprangos ir tekstilės pramonės realybė: kodėl nevilioja sparčiai augantis sektorius? (4)

Pastaraisiais metais aprangos ir tekstilės sektorius Lietuvoje ypač sėkmingai vystosi, o...

Jonas Butkevičius. Kada išguisime sovietinius standartus iš savo galvų? (15)

Pastaruoju metu suaktyvėjo kalbos apie viešojo transporto modernizavimą – ir spūstys...

Robertas Dargis. Ar nykstančią demokratinę sistemą pakeisime klounais? (45)

Lenkų disidentas Adam Michnik yra pasakęs: revoliucija mėgsta ryškias spalvas. Bolševikai -...

Top naujienos

Naujausiuose reitinguose – didėjanti praraja tarp lyderių (62)

Spalį smuko visuomenės palaikymas didžiausiai valdančiajai „valstiečių“ partijai, tačiau...

Starkevičius: į Lietuvą grįžta baudžiava – žemė atimama, bet savininkas paliekamas ją dirbti (19)

Kazimieras Starkevičius , buvęs žemės ūkio ministras, ūkininkas, dabar Seimo narys ir...

„Crypto 2.0“ - skaitmeniniai pinigai, už kuriuos pagaliau bus galima įsigyti prekių? (5)

Londono verslo klubas, sukurtas specialiai aktyvistams, padėjusiems pertvarkyti Britanijos rinkimų...

Ūkio ministras apie maisto kuponus: nežinau, iš kur atsiranda tokios idėjos (197)

Ar kainų mažinimą pagrindiniu tikslu išsikėlusi vyriausybė savęs neįvarė į kampą? „ Delfi...

Mokytojų streikas įsibėgėja: jungiasi dar 10 mokyklų (2)

Dar dešimt mokyklų trečiadienį prisijungs prie besitęsiančio pedagogų streiko dėl šiemet...

Panevėžį drebina kūdikio netektis: po ligoninės išvadų – neįtikimos ir šokiruojančios detalės (75)

Kūdikio Respublikinėje Panevėžio ligoninėje spalį netekusios Ilonos iš mažo miestelio...

Gražiausiais pasaulio vaikais vadinamos mergaitės užaugo: kaip jos atrodo dabar ir kaip susiklostė jų likimai? (1)

Netrūksta pasakų apie nuostabaus grožio vaikus – kai kuriems ir vardai duoti remiantis jų...

Orai: naktys darysis vis šaltesnės (3)

Labai norėtųsi, kad reiškiniai atmosferoje pasikeistų ir savaitgalio orų prognozė...

Rima Kernagienė su komanda lavins vaikų kūrybiškumą: auklėdami dažnai pridarome daugiau žalos nei naudos

„Vaikai supranta kur kas daugiau nei mes, suaugusieji, pastebime“, – neabejoja Rima Kernagienė....

Atsakė kelininkų darbu nepatenkintiems josvainiečiams: mes juk oro sąlygų nepasirinksime (1)

Keliai žvyro danga tvarkomi ne tik vasarą, bet ir rudenį, pavasarį. Tiesa, ne tik vasarą, bet ir...