aA
Ypatinga ar ekstremali padėtis dažnai reikalauja ypatingų priemonių. Kai kyla grėsmė visuomenės saugumui, galima apriboti asmenų teises. Ar COVID-19 pandemija ir yra tokia grėsmė, leidžianti apriboti asmenų privatumą bei teisę į asmens duomenų apsaugą?
Raminta Bučiūtė
Raminta Bučiūtė
© Organizatoriai

Kinija kovoje su COVID-19 pasitelkė daug technologinių sprendimų, vienas iš tokių - užsikrėtusių asmenų atsekamumas. Pavyzdžiui, kurį laiką asmenys, norintys naudotis viešuoju transportu, prieš įlipdami į traukinį ar autobusą turėjo pateikti savo vardus, pavardes, telefono numerius bei būti nufotografuoti. Sužinojus, jog tuo pačiu traukiniu vyko COVID-19 užsikrėtęs asmuo, jie būdavo informuojami dėl saviizoliacijos, o kai kurie ir priverstinai gabenami į gydymo įstaigas. Dronai buvo pasitelkti stebėti, ar žmonės lieka namuose, o išėjusius iš namų dronas persekiodavo nurodydamas grįžti namo.

Lietuvos Vyriausybė jau paskelbė nuasmenintus duomenis apie asmenų, užsikrėtusių COVID-19, judėjimo maršrutus. Honkongas sukūrė specialų interneto tinklapį, kuriame skelbiami užsikrėtę asmenys, nurodomas jų amžius ir pastatas, kuriame jie gyvena. Ar Lietuvoje būtų galima įgyvendinti panašią priemonę, kaip Honkonge ir tai neprieštarautų BDAR bei asmenų teisei į privatumą?

Naudodamiesi elektroniniais ryšiais (internetas, telefono ryšys) nuolat paliekame daug pėdsakų. Galima nustatyti, kam ir kada skambinome, kokiose interneto svetainėse lankėmės, kur buvome vienu ar kitu paros metu.

Tokių duomenų rinkimą ir apdorojimą reglamentuoja Elektroninių ryšių įstatymas, kuriame asmenų vietos nustatymo duomenys apibrėžiami kaip elektroninių ryšių tinkluose arba teikiant elektroninių ryšių paslaugas tvarkomi duomenys, nurodantys faktinio elektroninių ryšių paslaugų naudotojo galinių įrenginių (mobiliųjų telefonų, išmanių laikrodžių, kompiuterių, dulkių siurblių ir kt.) geografinę buvimo vietą.

Elektroninių ryšių įstatymas paslaugų teikėjams draudžia tvarkyti asmenų buvimo vietos duomenis papildomų paslaugų teikimo tikslais, nebent yra gautas asmens sutikimas arba tokie duomenys yra nuasmeninti.

Tačiau elektroninių ryšių teikėjai privalo tam tikrus duomenis (IP adresą, telefono numerį, vardą, pavardę, buvimo vietą ir kt.) nuo paskutinio ryšio saugoti 6 mėnesius, kadangi valstybės institucijos gali gauti prieigą prie vietos ir kitų elektroninių komunikacijų duomenų, jeigu to reikia išsiaiškinti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus.

Be to, prieiga prie šių duomenų privalo būti suteikta policijai, kai siekiama užtikrinti, kad būtų suteikta būtinoji medicinos ar kita būtina pagalba, kai turima informacijos, kad kilo grėsmė asmens gyvybei ir (ar) sveikatai ir asmens buvimo vietos negalima nustatyti kitomis priemonėmis arba kitų priemonių naudojimas negalimas ar netikslingas dėl būtinumo suteikti pagalbą nedelsiant, o bet koks delsimas galėtų turėti nepataisomų padarinių asmens gyvybei ir (ar) sveikatai.

Remiantis sveikatos apsaugos ar visuomenės saugumo pagrindu, valstybės institucijos turi prieigą prie asmenų judėjimo duomenų. Žinoma, kyla pagrįstas klausimas, ar buvimas vienoje patalpoje su COVID-19 užsikrėtusiu asmeniu yra akivaizdi grėsmė asmens sveikatai ar visuomenės saugumui.

COVID-19 Lietuvoje yra įtraukta į pavojingų užkrečiamų ligų sąrašą. Karantino metu galima tikėtis, jog valstybės institucijos gali imtis tokių priemonių. Pavyzdžiui, Izrealis jau pradėjo sekti savo gyventojų mobiliųjų telefonų buvimo duomenis, šie duomenys bus naudojami atsekti žmonių, kurie serga COVID-19, bei su jais kontaktavusių judėjimo duomenis.

Tačiau tai nereiškia, jog tokie duomenys gali būti laisvai skelbiami ar dalinami visiems. Be to, policijos įstaiga turi informuoti asmenis, kad tokie duomenys apie jį buvo renkami, o išnykus tikslui - nutraukti tokių duomenų rikimą.

Asmenų buvimo vietos duomenis rinkti ir analizuoti be asmens sutikimo gali tik valstybės įstaigos, kai to reikia išsiaiškinti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus bei apsaugoti asmenų sveikatą.

Valstybės institucijos ir medikai gali laisvai rinkti ir apdoroti duomenis apie asmenis ir jų sveikatą, tačiau tokių duomenų skelbimas visuomenei turi būti ribotas. Nepažeisdami privatumo, jie gali skelbti apibendrintą, nuasmenintą, statistinę informaciją apie sergančius asmenis.

Taigi, remiantis esamu teisiniu reguliavimu, valstybė gali skelbti nuasmenintus duomenis apie užsikrėtusių asmenų lankymosi vietas. Tačiau kol nustatytų asmenų, užsikrėtusių COVID-19, nėra tiek daug ir apie kiekvieną atvejį yra informuojama individualiai, mažai tikėtina, jog tokie duomenys gali būti visiškai anoniminiai. Tačiau visuomenės sveikata ir saugumas ekstremaliomis sąlygomis kartais yra svarbiau už asmens teisę į privatumą.

Būkime sąmoningi. Susirgusieji gali patys skelbti ir informuoti kitus asmenis, kur jie lankėsi. Nepamirškite, kad likimas namuose ir saviizoliacija grįžusiems iš užsienio, kuri praėjusią savaitę buvo tik rekomendacinė, šiuo metu yra privaloma ir už jos nesilaikymą gali grėsti net baudžiamoji atsakomybė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
4.0000

Titas Budreika. Ar ekonomika pribrendo keturių darbo dienų savaitei? (4)

Viešojoje erdvėje vis garsiau kyla diskusijos: ar pradėsime gyventi keturių dienų darbo...

Vytenis Šimkus. Nerūpestinga atsigavimo vasara

Vasarai persiritus į antrąją pusę įsibėgėja ir šalies ekonomikos atsigavimas. Ekonominės...

Zenonas Buivydas. Vairuotojų trūkumas ne vien vežėjų, bet ir Lietuvos problema (8)

Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ dar pavasarį kreipėsi į...

Indrė Genytė-Pikčienė. Pramonė: po duobės pernai, šiemet – istoriniai rekordai (3)

Lietuvos gamintojams į antrąjį ketvirtį išsitęsęs karantinas ir kiti pandemijos keliami...

Agnė Jonaitytė-Karalienė. Asmeninės lyderystės svarba – pandemijos nulemtas pokytis, kuris išliks (1)

Gyvenimas ir darbas pandemijos padiktuotu ritmu dar labiau išryškino asmeninės lyderystės svarbą...

Top naujienos

Dėl tvoros pasienyje – daugiau klausimų nei atsakymų: kodėl iš tiesų koncertina aptverti vos keli kilometrai? (649)

Migrantų krizė išpopuliarino iki tol retesnį žodį – koncertina . Kitaip, nei įprasta...

Akcininkų konfliktas „Panevėžio keliuose“: prabilo apie milijoninę žalą ir patyčias (44)

Šių metų vasario 8 dieną vieną didžiausių Panevėžio darbdavių „Panevėžio kelius“...

Planuojantiems atostogas užsienyje – garantijų nebėra

Žmonės jau rezervuoja keliones rudeniui, sako kelionių organizatoriai. Tačiau jokių garantijų...

Izraelis sako nustatęs didžiausią virusą nešiojančios populiacijos dalį papildyta (88)

Izraelyje ypatingais atvejais nuo koronaviruso bus skiepijami vaikai nuo 5 m. amžiaus,...

Lietuvoje nustatyti 337 nauji koronaviruso infekcijos atvejai, nemirė nė vienas žmogus papildyta (78)

Praėjusią parą, antradienį, Lietuvoje patvirtinti 337 nauji koronaviruso ( COVID-19 ) atvejai,...

Skvernelio ir Karbauskio konfliktas – vis aršesnis: feisbuko įraše aiški nuoroda (147)

Atrodo, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio ir LVŽS...

Sunkiasvoris imtynininkas nebijo mesti iššūkio favoritams: kovosiu su visais specialiai Delfi iš Tokijo (4)

Rugpjūčio 1 dieną ant Tokijo olimpiados graikų romėnų imtynių kilimo lips vienintelis Lietuvos...

Antradienį sulaikytas 171 migrantas, jų skaičius šiemet perkopė 3 tūkst. (178)

Praėjusią parą, antradienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 171 iš Baltarusijos...

Ekspertė patarė, kokį maistą turėtume valgyti, kad padidintume savo ištvermę

Užsiimant fizine veikla – sveikas ir subalansuotas maistas yra būtinas, norint pasiekti gerų...

The Economist | D+

Pasaulis ne visas vakcinas nuo COVID-19 pripažįsta vienodai: kurios atveria daugiausia vartų

Galimai geriausiu testu popandeminiam pasauliui taps tarptautinių kelionių sugrįžimo mastas. 2020...