Taigi nuo 2021 m. gruodžio 31 d. viešasis asmuo yra:
• valstybės politikas;
• teisėjas;
• valstybės ar savivaldybės pareigūnas, valstybės tarnautojas, asmuo, valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dirbantis pagal darbo sutartį, jeigu jo priimami sprendimai ar veikla daro įtaką visuomenei, taip pat šiose institucijose ar įstaigose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų narys;
• valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės ar įstaigos vadovas arba valdymo organo narys;
• politinės partijos valdymo organo arba rinkimų komiteto narys;
• kandidatas rinkimuose (viešojo asmens statusas išlaikomas ir po rinkimų laikotarpiu, kuris yra lygus vienai kadencijai tos institucijos, į kurią asmuo kandidatavo);
• juridinio asmens, kuris sudaro viešųjų pirkimų sutartis ir (arba) vykdo viešųjų pirkimų sutartis subrangovo teisėmis, vadovas arba dalyvis, turintis 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime;
• lobistas arba asmuo, kuris veikia lobistinę veiklą vykdančių juridinių asmenų vardu;
• asociacijos arba viešosios įstaigos, kurios per pastaruosius 4 metus yra gavusios valstybės ir (arba) savivaldybių finansavimą, vadovas arba dalyvis, turintis 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime;
• visuomenėje žinomas fizinis asmuo, populiarus socialinių tinklų veikėjas arba tinklaraštininkas, formuojantys tikslinių visuomenės grupių nuomonę įvairiais klausimais ir (arba) už šią veiklą gaunantys pajamas, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams;
• kitas fizinis asmuo, turintis viešojo administravimo įgaliojimus ir (arba) administruojantis viešųjų paslaugų teikimą, ir (arba) dėl savo veiksmų ar padėties patekęs į viešumą, jeigu jo veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.
Ankstesnė viešojo asmens sąvoka konkrečiai apėmė valstybės politikus, teisėjus, valstybės ar savivaldybės pareigūnus, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovus, kurie dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje. Taip pat viešuoju asmeniu galėjo būti pripažinti fiziniai asmenys, jeigu jie turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jų nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.
Asmens „tapimas“ viešu apriboja jo teisę į privataus gyvenimo apsaugą bei garbės ir orumo gynimą ir visuomenei (žiniasklaidai) suteikia daugiau teisių domėtis jo veikla.
Viešieji asmenys turi mažiau privatumo
Rengiant ar platinant informaciją, turi būti užtikrinama žmogaus teisė į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Pavyzdžiui, negalima nurodyti asmens vardo ir pavardės, atvaizdo (nuotraukos), skelbti, kur jis gyvena, dirba, rodyti jo namų vaizdus, pasakoti, kur jis leidžia laisvalaikį, su kuo bendrauja ir kt.
Tačiau tokią informaciją galima skelbti, jeigu asmuo su tuo sutinka arba kai tokia informacija padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai ji yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą.
Viešiesiems asmenims šios išimtys negalioja ir informacija apie jų privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jų sutikimo, tačiau tokia informacija turi atskleisti visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.
Taigi viešieji asmenys turi mažiau privatumo, tačiau informacijos kiekis ir tipas, kuris gali būti skelbiamas apie jų privatų gyvenimą, įstatymų yra ribojamas. Skelbiama privati informacija apie viešuosius asmenis turi prisidėti prie viešos diskusijos visuomenei svarbiais klausimais, o ne tenkinti visuomenės smalsumą. Tai puikiai iliustruoja Europos Žmogaus Teisių Teismo byla su Monako princese Carollin Von Hannover, kurią teismas dėl turimo titulo pripažino viešuoju asmeniu, tačiau pasakė, kad paparacų nuotraukų iš jos atostogų skelbimas tik tenkina visuomenės smalsumą ir pažeidžia jos teisę į privataus gyvenimo apsaugą.
Viešieji asmenys turi būti pakantesni kritikai
Ribojama ne tik viešųjų asmenų teisė į privataus gyvenimo apsaugą, bet ir jų garbės bei orumo apsauga. Lietuvos teismai bei Europos Žmogaus Teisių Teismas iš viešųjų asmenų reikalauja daugiau tolerancijos jiems skiriamam žiniasklaidos dėmesiui bei jų atžvilgiu skelbiamai ne itin tiksliai informacijai ar kritikai.
Kai informacija, kuri gali žeisti asmens garbę ir orumą, yra paskelbta apie viešąjį asmenį, teismai vertina tokios informacijos paskelbimo tikslą. Jei informacijos paskelbimo tikslas yra informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (galima korupcija, neteisėti sandoriai, įtartini ryšiai, pirkimai ir kt.), tuomet paskelbtos informacijos nereikšmingi netikslumai ar agresyvi kritika yra leidžiama. Taip pat svarbu, kad informaciją skleidžiantis asmuo tikslingai nemeluotų, nežemintų asmens, nes tokiu atveju net ir apie viešąjį asmenį paskleidus informaciją galima atsakomybė, taip pat ir baudžiamoji.
Nors viešiesiems asmenims ir taikoma mažesnė neturtinių teisių apsauga, tačiau skelbiant informaciją apie juos svarbu išlaikyti balansą tarp pagrįstos kritikos, informavimo apie visuomenei svarbius dalykus ir asmens žeminimo bei visuomenės smalsumo tenkinimo.
