Tiesa, tik tuo atveju, jei įgyvendins struktūrines reformas ir imsis inovacijų plėtros. Tai Lietuvai rekomenduojama jau ne pirmą kartą – tokias išvadas buvo pateikę tiek Europos Sąjungos institucijos, tiek Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).
Deja, kai pradedama kalbėti apie reformų įgyvendinimą, kyla daug triukšmo net dėl smulkmenų. Norime dalyvauti globaliose ekonominėse lenktynėse ir aplenkti bent jau kaimynines Baltijos šalis, tačiau bėgame apsiavę vyžomis.
Po politizuotų diskusijų Seime savo esmę baigiantis prarasti socialinio modelio projektas dar kartą įrodė racionaliu mąstymu nepaaiškinamą dalies visuomenės nusiteikimą prieš pokyčius. Atrodytų, trauktis nėra kur, nes eilė ekonominių rodiklių ir tarptautinių indeksų rodo, kad gremėzdiški darbo rinką reguliuojantys įstatymai stabdo ekonominį šalies augimą. Tačiau argumentai šiuo atveju neveikia, o tarptautinių organizacijų rekomendacijos išgirstamos tik nedidelės dalies pažangių, plačiau besidominčių žmonių.
Gyvename sparčiai senėjančioje valstybėje, norime būti technologiškai pažangūs ir inovatyvūs, gauti europietiškus atlyginimus, tačiau tuo pačiu išlaikyti rinkos poreikių nebeatitinkančią įstatymų bazę. Vos 7 proc. didžiausių investuotojų Lietuvoje, teigia, kad nesusiduria su rūpesčiais dėl nelankstaus darbo santykių reglamentavimo. Kitiems investuotojams dabartiniai sustabarėję įstatymai yra ne tik rimtas iššūkis verslo plėtrai, bet komiškai primena nudžiūvusią obelį. Nežydi, neveda vaisių, bet nukirsti negalima, nes gal dar prigis.
Nors modernizuoti darbo santykius Lietuvai primygtinai siūlo ir Europos Komisija, ir EBPO, ir minėtas Pasaulio ekonomikos forumas, pažangiausios naujojo Darbo kodekso nuostatos Seimo narių cenzūros nepraėjo. Turiu sutikti su Valentinu Mazuroniu, kad socialinio modelio projektų svarstymai Seime pradeda priminti ne kokybišką įstatymų leidžiamosios valdžios darbą, o kalbos redaktorių susirinkimą, kuriame ištisos valandos vilkinamos aiškinantis elementarių žodžių ar skyrybos ženklų reikšmę. Ar jums kyla klausimas, ką reiškia žodis „vyras“? Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariams jis kilo.
Verslo atstovai ir ekspertai daug kartų pabrėžė, kad socialinio modelio įstatymus būtina priimti dar šiemet, nepaliekant jų destruktyviai priešrinkiminei karuselei. Priimtus įstatymus tobulinti bus galima bet kada – tai normali įstatymų leidybos praktika. Deja, smulkmeniškų ginčų įkarštyje šiandien įstrigo ne tik naujų įstatymų priėmimas – iškraipytas ir jų turinys. Pavyzdžiui, Seime pasiūlyta apskritai išbraukti 32 straipsnio 4 dalį, kuri būtų leidusi darbuotojui ir darbdaviui bendru susitarimu sutarti dėl lankstesnių darbo sąlygų, nei numato Darbo kodeksas. Tai – viena iš pagrindinių darbo santykių lankstumą ir interesų balansą garantavusių nuostatų. Beje, ta pati nuostata garantavo ir darbuotojų apsaugą dėl minimalaus poilsio laiko, dėl darbo sąlygų nekenksmingumo sveikatai, minimalaus darbo užmokesčio ir t.t.
Oponentai ne kartą yra sakę, kad lankstesnis Darbo kodeksas yra darbuotojams nenaudingas stambaus verslo ir investuotojų lobistinis projektas. Tačiau būtent užsienio investuotojų įmonėse lietuviai kažkodėl labiausia nori dirbti. Jau kurį laiką patraukliausiu darbdaviu išlieka „Barclays“ technologijų centras Lietuvoje. Į penketuką taip pat patenka „IKEA“, SEB bankas, „Swedbank“, technologijų milžinė „Google“. Vienas didžiausių užsienio investuotojų kozirių – beveik dvigubai didesnis už Lietuvos vidurkį darbo užmokestis. Tiesa, net 38 proc. dirbančių užsienio įmonėse labiausiai vertina čia teikiamas socialines garantijas ir pagarbą darbuotojui.
Lankstesni darbo santykiai ne mažiau reikalingi ir lietuviško kapitalo verslui, o ypač – tą verslą pradedantiems ir žengiantiems tik pirmuosius žingsnius. Šiandien darbdaviai nuolat atsiduria ant abejonių slenksčio – nesinori priimti jaunų ar ne itin kvalifikuotų darbuotojų, nes atleidimo procedūros yra per sudėtingos ir reikalaujančios neadekvačiai didelių įmonės kaštų. Nenuostabu, kad susidaro situacija, kai vienas darbuotojas dirba kelių žmonių darbus ir neapskaitomus viršvalandžius – įmonės bijo priimti naujų žmonių, trūksta galimybių sudaryti įvairesnes darbo sutartis.
Paradoksalu, tačiau esamas darbo santykių reguliavimas sudaro sąlygas diskriminuoti ir patirties turinčius vyresnius darbuotojus. Neseniai atliktas „Investors‘ Forum“ tyrimas parodė, kad darbuotojai, kuriems yra daugiau nei 40 metų, sudaro tik penktadalį viso kolektyvo arba mažiau – taip atsakė net 60 proc. apklaustų įmonių. Kas antras darbdavys mano, kad sudėtingos atleidimo procedūros yra pagrindinė priežastis, trukdanti į darbo vietas priimti vyresnius asmenis.
Norisi pabrėžti, jog verslo poreikiai nereiškia, kad darbuotojai turi netekti saugumo garantijų. Tačiau šiandien Lietuvoje turime keistą situaciją – valstybė reikalauja, kad verslas atliktų socialinės apsaugos funkcijas, kurias turėtų atlikti pati valstybė. Vyriausybė pasiūlė sprendimą, kuris iš esmės keistų šią situaciją, tačiau Seimas nuo vasaros pradžios neįstengia žengti jam priklausančių žingsnių. Tautos išrinktųjų argumentas – Trišalėje taryboje nesuderinti sprendimai. Deja, visą vasarą socialinių partnerių diskutuoti ir suderinti sprendimai dėl nesuprantamų priežasčių taip pat yra ginčijami. Taip ir gaunasi, kad norime pirmauti kovoje už investicijas, tapti inovacijų lydere ir išlipti iš mažo darbo užmokesčio duobės, tačiau neįstengiame nusiauti vyžų ir giname realybėje net neveikiančias savo teises.
