aA
Rytoj - rugsėjo pirmoji. Naujus mokslo metus pradės daugiau nei trys šimtai tūkstančių Lietuvos moksleivių.
Rūta Vainienė
© DELFI / Karolina Pansevič

Pastaruoju metu jų vis mažiau, bet vis viena tai – milžiniška auditorija. Kokius penkis kartus didesnė nei valstybės tarnyba. Absoliuti dauguma moksleivių išsiruoš į mokyklas, kurios priklauso savivaldybėms. Juos mokys mokytojai, kuriems algas moka „iš valdiško biudžeto“.

Dar Markas Aurelijus knygoje „Sau pačiam“ sakė: „Savo proseneliui [aš dėkingas už tai], kad nelankiau viešosios mokyklos, bet turėjau gerus mokytojus namie. Iš jo išmokau nieko negailėti siekdamas žinių.“

Jūsų žiniai, toks savarankiškas vaikų mokymas namie šiandien yra kone uždraustas. Patiems tėvams organizuoti vaikų mokslą leidžiama tik dėl itin rimtų priežasčių, kurių dažniausiai yra – liga. Visi kiti vaikai turi lankyti mokyklą, net jei namie darbuotųsi tuzinas korepetitorių.

Kalbėti apie itin suvalstybintą švietimą nebūtų jokio poreikio, jei jau dvidešimt penkerius metus nuolatos negirdėtume nuolatinių priekaištų Lietuvos švietimo sistemai. Mokytojų algos mažos, mokymo kokybė netenkina, nemokamas mokslas vis viena kainuoja, mokymo įstaigų tinklas neoptimalus, mokytojai nepilnai apkrauti, profesijos prestižas mažas – kur tik besi, ten - problema.
Rūta Vainienė

Jei vaikas nelankytų mokyklos, tėvai būtų baudžiami, lyg vaikai būtų kokia valstybės nuosavybė.
Rugsėjo pirmąją pasitiks ir studentai – dar viena didelė auditorija.

Dar koks šimtas penkiasdešimt tūkstančių jaunų Lietuvos žmonių. Kas mokės už mokslą, kas ne, bet įvairaus lygio studijas dauguma jų taip pat tęs mokymo įstaigose, kurių steigėja – dažniausiai yra ministerija.

Pabaigę studijas tik vidutiniškai trečdalis jų dirbs viešajame sektoriuje. Visi kiti savo darbinę karjerą kurs privačiame sektoriuje. Taip jau yra, kad „išlaidų“ eilutėje veikiantis švietimo sektorius ruošia žmogų gyventi „pajamų“ eilutėje privačiame sektoriuje, tad nenuostabu, kad sunkiai pavyksta juos tam paruošti.

Kalbėti apie itin suvalstybintą švietimą nebūtų jokio poreikio, jei jau dvidešimt penkerius metus nuolatos negirdėtume nuolatinių priekaištų Lietuvos švietimo sistemai. Mokytojų algos mažos, mokymo kokybė netenkina, nemokamas mokslas vis viena kainuoja, mokymo įstaigų tinklas neoptimalus, mokytojai nepilnai apkrauti, profesijos prestižas mažas – kur tik besi, ten - problema.

Kaip pasakė viena mokytoja po 25 metų darbo mokykloje, ji nebenori ten daugiau dirbti ne todėl, kad gauna 600 eurų į rankas. Ji nebenori dirbti todėl, kad mokykla, kaip organizacija, veikia pagal aukščiausius sovietinius pataikavimo ir favoritizmo standartus.
Rūta Vainienė

Nei viena jau iš daugelio švietimo sistemos reformų rimtesnio postūmio nepadarė. O pastangų įdėta ir dedama itin daug.

Kad jūs žinotumėte, kiek įvairiausių studijų, koncepcijų, analizių, programų, modelių yra prikurta, gerų, teisingų išvadų padaryta. Ir net švietimui skiriamas finansavimas, nors pastaraisiais metais ir mažėjęs dėl mažėjančio besimokančiųjų skaičiaus, ne ką atsilieka nuo europinio vidurkio.

Bet laikas bėga, o problemos lieka tos pačios.

Ir štai šalia valstybinių mokymo įstaigų veikia privačios, ir iš tos teritorijos triukšmo sklinda gerokai mažiau, tiksliau - jo visai negirdėti. Ir tada peršasi išvada, kad ne metodikos ir ne finansai yra lemiami, o tiesiog valstybė nesusitvarko su švietimo funkcija, nors ją kone totaliai yra paėmusi į savo rankas.

Kitose valstybėse pavyksta susitvarkyti geriau, o pas mus – štai jau ketvirtį amžiaus niekaip nepavyksta. Kaip pasakė viena mokytoja po 25 metų darbo mokykloje, ji nebenori ten daugiau dirbti ne todėl, kad gauna 600 eurų į rankas.

Ji nebenori dirbti todėl, kad mokykla, kaip organizacija, veikia pagal aukščiausius sovietinius pataikavimo ir favoritizmo standartus.

Ši viešojo sektoriaus bėda irgi yra gerai žinoma. Štai valstybės tarnybos departamentas kviečia valstybės įstaigas išbandyti 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, skirtą įvertinti įstaigų ir jų padalinių vadovus. Kodėl gi ne, galima išbandyti dar ir šį įrankį, nors iš anksto nujaučiame, kad kreivoki sistemos veidrodžiai ir vaizdą panašų parodys.

Rytoj skambės daug pakilių žodžių, palinkėjimų ir naujų pažadų. Tikrai, šventės nereikia gadinti. Bet nesusitvarkanti su švietimo funkcija valdžia turi liautis daryti tai, ką pati tik nuolat sugadina.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Linas Sesickas. Kas sumažins pajamų skirtumus: didesni mokesčiai ar labiau išprusę žmonės ir stipresni verslai? (1)

Pajamų nelygybė tampa nuolatine politinių debatų tema, o artėjantys rinkimai Lietuvoje ją tik...

Virgilijus Mirkės. Nauja pensijų išmokų tvarka ir atsakymas į vieną opiausių klausimų (3)

Yra vienas kausimas, į kurį atsakymą ir norėtume sužinoti, ir ne. Tas klausimas skamba taip:...

Donatas Jankauskas. Kodėl smulkusis verslas nesinaudoja FinTech sprendimais?

Lietuva – Europos finansinių technologijų centras. Tai girdėję, skaitę ir matę esame...

Martynas Miknaitis. Ką reikia žinoti, jei dirbate savarankiškai ir galvojate apie paskolą? (1)

Šiuo metu kas dešimtas Lietuvos gyventojas dirba savarankiškai, t. y. ne pagal darbo sutartį....

Tadas Vilčinskas. Nemokamas ikiteisminis darbo ginčų nagrinėjimas: ar tikrai naudingiau abiem šalims?

2018 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , nagrinėdamas bylą Nr. 3K-3-378-701/2018,...

Top naujienos

Prieš naują maitinimo strategiją mokyklose ir darželiuose – eksperimentas: ką vaikams teko valgyti? (13)

Sveikatos apsaugos ministerija pirmą kartą inicijavo tokį eksperimentą: pagal specialistės...

Šokiruojantis moksleivių muštynių stadione vaizdo įrašas: kas ir kodėl buvo nutylėta (176)

Keliasdešimt moksleivių su mobiliaisiais telefonais, filmuojantys dviejų bendraamžių muštynes...

Legendinis Arlauckas prisiminė nuotykius su Sabu ir Kurtinaičiu: istorijų „stiprumas“ gali priblokšti (8)

Žodžio kišenėje neieškanti Eurolygos legenda Joe Arlauckas davė išskirtinį ir Ispanijoje...

DELFI Diena. Išskirtinis interviu su Petrauskiene – apie chaosą švietimo sistemoje ir streikuojančius mokytojus (119)

Nors švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad etatinis mokytojų apmokėjimas yra puiki ir...

Akis į akį susidūrė su Rusijos FSB: pasakė, kad turiu du variantus (58)

Leidinys „The Insider“ ir „ Bellingcat “ tyrėjų grupė paviešino tyrimą, kuriuo...

Vyras įsigytą mašiną iš salono vadina „kate maiše“, pardavėjai ginasi parašais ant sutarčių

Arūnas iš Klaipėdos įsigytą „Ford Grand C-Max “ vadina „kate maiše“, nors automobilį...

Kibernetinės atakos vyksta nuolat, nors apie jas garsiai ir nekalbama

Kibertechnologijų ekspertas, beveik trisdešimt metų Izraelio gynybos pajėgose tarnavęs generolas...

Pirmenybė į tūkstantinę paramą – moterims, emigrantams ir jauniems, o likusiems ¯\_(ツ)_/¯ (40)

Ūkininkai, pretenduojantys į ES paramą, skundžiasi, jog taisyklės pakankamai diskriminacinės ir...

„Ryanair“ siūlo išskirtinę paslaugą: kaina – beveik 5 tūkst. eurų už valandą (11)

Užsisakę privatų skrydį oro transporto bendrovės „Ryanair“ lėktuvu, galėtumėte mėgautis...

Nustebsite sužinoję, kam skirta iš pažiūros nereikšminga palto detalė (5)

Paltus dažnai papildantys antpečiai, kurie iš vienos pusės būna prisiūti, o iš kitos –...