aA
„Kova su klimato kaita yra viena svarbiausių priežasčių vis intensyviau svarstyti branduolinės energetikos dalyvavimą nacionaliniuose energetikos deriniuose. Kitos priežastys – tai baimės, kad sugrįš aukštos iškastinio kuro kainos, energijos kainų nepastovumas ir tiekimo saugumas“, teigiama šviežiausiame TATENA raporte Klimato kaita ir atominė energetika 2015.
Romas Švedas
Romas Švedas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

2015 m. lapkričio 30 d. Paryžiuje darbą pradeda JT Klimato kaitos konferencija. Tai didžiausias JT susitikimas visuotinio klimato atšilimo tema nuo 2009 m. įvykusio Kopenhagoje. Į Paryžių atvyks beveik 200 valstybių atstovai.

Pagrindinis iššūkis – ar įsipareigojimai bus visuotiniai globaliu mastu ir ar bus teisiškai įpareigojantys, ar ne.

Specialiai šiam susitikimui Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) paruošė ir viešai paskelbė raportą, kuriame teigiama, kad per artimiausius 10-20 metų pagrindinis iššūkis bus dvigubas: skatinti socialinį-ekonominį vystymąsi, užtikrinant saugią ir patikimą energiją už prieinamą kainą, bei drastiškai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus.

Nepaisant jau prisiimtų, tačiau dar neįgyvendintų valstybių įsipareigojimų, su energetika susijusios CO2 emisijos iki 2040 m. padidės 20 proc. palyginus su 2012 m. Šiame kontekste, branduolinė energetika galėtų suvaidinti svarbų vaidmenį mažinant CO2 išmetimus.

Pasak TATENA generalinio direktoriaus Y. Amano „branduolinė energetika šiuo metu yra vienas didžiausių energijos šaltinių, turinčių mažiausią CO2 emisijų lygį, ir daugelis šalių mano, kad ji gali padėti įveikti dvigubą iššūkį – užtikrinti patikimą energijos tiekimą mažinant emisijas.“

TATENA raporto išvados liudija, kad šiuo metu Lietuvos viešuosiuose debatuose branduolinė energetika yra nepelnytai nuvertinama. Pateikiu pagrindines raporto išvadas.

Pirma. ŠESD emisijos iš branduolinės energetikos yra nereikšmingos, todėl branduolinė, kartu su hidro ir vėjo energija, yra vieni mažiausių ŠESD teršėjų per visą jų veiklos ciklą.

Antra. Branduolinė energija gali prisidėti sprendžiant kitus energijos tiekimo saugumo iššūkius – energijos išteklių tiekimo iš politiškai nestabilių valstybių bei baimių, kad iškastinio kuro kainos sugrįš į buvusias aukštumas.

Urano išteklių turi politiškai patikimos valstybės visame pasaulyje, o urano dalis sudaro tik mažą atominės reakcijos būdu generuojamos elektros dalį.

Trečia. Branduolinė energetika yra ekonomiškai konkurencinga. Vadovaujantis, kad anglies dvidegenio kaina yra 30 USD/tCO2 už iškastinio kuro technologijas, lyginamoji elektros energijos kaina generuojama atominės energetikos svyruoja nuo 26 iki 64 USD už MWh ir tai yra mažiau nei anglies (65-95 USD/MWh) ar dujų (61-133 USD/MWh) pagrindu generuojama elektra. Lyginamoji elektros energijos kaina iš atsinaujinančių energijos šaltinių mažėja, tačiau vis dar yra reikšmingai aukštesnė.

Elektros sistemų kaštai (sąlygoti būtinų investicijų siekiant užtikrinti atitinkamas apkrovas ir tiekimo patikimumą) branduolinės energetikos atveju yra žemi (1,40 USD/MWh) ir nors šiek tiek aukštesni už anglies ir dujų, tačiau palyginus su atsinaujinančia energetika – pastarosios būtų aukštesni nuo 10 iki 20 kartų.

Tai reiškia, kad atsinaujinančios energetikos atveju vien tik sistemų kaštai būtų lygūs lyginamosios elektros energijos kainai generuojamai iš anglies, dujų ar atomo ir tai turi būti atitinkamai įvertinta.

Ketvirta. Nepaisant augančių statybos kainų, branduolinės energetikos finansavimo instrumentai yra galimi, tačiau jie priklauso nuo stabilių vyriausybių politikų, reguliavimo režimų ir rizikų paskirstymo schemų.

Be to, augančios atominės energijos investicijos skatina verslo aplinkos formavimąsi ir vystymąsi.

Penkta. Visuomenės susirūpinimas dėl branduolinės energijos saugumo, radiacijos rizikos ir atliekų tvarkymo išlieka.

Jis yra ypač sustiprėjęs po Fukušima Daiči atominės jėgainės avarijos. Tačiau būtent šie faktoriai ir lėmė, kad atominės energijos operatoriai pasiekė ir toliau siekia, kad ši energija taptų viena pačių saugiausių.

Prognozuojama, kad ilgalaikėje perspektyvoje branduolinės energetikos pajėgumai ir toliau didės. Fukušimi Daiči avarija 9,6 procento sumažino prognozuotą augimo iki 2030 metų spartą 2015 metais, palyginus su 2014 m., tačiau nepakeitė branduolinės energetikos tendencijų krypties.

Raporte pateikiami du branduolinės energetikos vystymosi scenarijai.

Pagal žemo augimo branduolinės energetikos pajėgumai 2030 m. padidės iki 385 GWe, o 2050 m. sudarys 371 GWe, o pagal aukšto augimo – 2030 m. padidės iki 632 GWe, o 2050 m. sudarys 964 GWe.

Sakoma, kad savam kaime pranašu nebūsi, todėl tikiuosi, kad šios TATENA raporto išvados bus papildomas nepriklausomas informacijos šaltinis debatuose dėl Lietuvos energetikos politikos.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Marius Dubnikovas. Akcizų mažinimas smulkiesiems aludariams gali iškreipti alaus rinką (1)

Alkoholio rinkoje vyksta persiskirstymas – reikšmingai auga įvairių rūšių vyno bei degtinės...

Elena Leontjeva. Pinigų prispausdinti valstybė gali, tačiau žmonių – ne (13)

Valstybių atsakas į pandemiją, spausdinant pinigus, sujaukė įprastus santykius ekonomikoje....

Erik Murin. Kodėl Lietuvoje tiek mažai turinio „Netflix“? Paklauskite „Google“ (4)

„Netflix“ yra vienas, bet ar kada pastebėjote, kad skirtingose šalyse ši platforma rodo...

Živilė Kriščiūnė. Reguliavimo problemų kamštis – kaip jį ištraukti? (3)

Informacija apie verslo reguliavimo ydas – lyg po devyniais užraktais. Ji pernelyg dažnai...

Matas Mačiulaitis. Lietuvos startuolių ekosistema jungia dar aukštesnį bėgį

Šie metai Baltijos šalių startuoliams – išties išskirtiniai. Ne tik pritrauktos didžiulės...

Top naujienos

Dėl pandemijos valdymo – du scenarijai: arba peržengsime ribą, arba lauks naujas smūgis lapkritį

Dėl skiepų, kaukių ir galimybių paso verdančios aistros Lietuvoje radikalėja. Nuo įtūžio ir...

Verslas valdžiai siūlo priešingą strategiją dėl degalų akcizų kėlimo: jį mažinkime benzinui (102)

Valdžiai nuo 2023-ųjų ketinant branginti degalus, o ypač, dyzeliną, kuris, skaičiuojama,...

Po „dėdės Juozo“ sulaikymo – zonos „bachūrų“ pyktis: „sudegė toks geras kelias“ (87)

Kai po ilgalaikio kriminalinės žvalgybos pareigūnų tyrimo su įkalčiais buvo sulaikytas dabar jau...

Be jokių vilčių prisikelti: „Barcelona“ su žemėmis sulygino visą „Zenit“ pasipriešinimą (8)

Penktą pergalę iš eilės iškovojo ir Eurolygos viršūnėje kartu su Milano „Armani“...

Vėlų vakarą Šiauliuose kilo didžiulis gaisras: užsiliepsnojo medienos sandėlis (24)

Vėlų penktadienio vakarą, 22.41 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos tarnybų telefono...

Šamą-bananą pagavęs žvejys nepatikėjo savo akimis mokslininkai turi paaiškinimą, kas čia nutiko (50)

Lyg milžiniškas besirangantis bananas su žiaunomis – tokios išvaizdos šamą iš ežero gelmių...

Vėjas po truputį rims, savaitės pradžia bus sausesnė (1)

Šeštadienio dieną dar išliksime aktyvaus ciklono įtakoje. Diena bus debesuota su pragiedruliais....

Parodė, kokie trys vyriški plaukų kirpimai dabar patys madingiausi (87)

Kaune specializuoto vyrų grožio salono „Old Town Barbers“ salono meistrai išrinko...

Lemiamą spurtą pradėjęs Giedraitis padėjo baskams triuškinti „Monaco“ su Motiejūnu (5)

Eurolygos dvikovoje Vitorijoje penktadienį susigrūmė žaidėjus iš Lietuvos turinčios...

Makabriška Ellos Harper šlovė, arba kaip susiklostė sensacingosios Merginos-kupranugarės likimas (78)

XIX a. pabaigoje dėl tokių asmenų kaip garsusis Phineasas Tayloras Barnumas entuziazmo...