aA
„Kova su klimato kaita yra viena svarbiausių priežasčių vis intensyviau svarstyti branduolinės energetikos dalyvavimą nacionaliniuose energetikos deriniuose. Kitos priežastys – tai baimės, kad sugrįš aukštos iškastinio kuro kainos, energijos kainų nepastovumas ir tiekimo saugumas“, teigiama šviežiausiame TATENA raporte Klimato kaita ir atominė energetika 2015.
Romas Švedas
Romas Švedas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

2015 m. lapkričio 30 d. Paryžiuje darbą pradeda JT Klimato kaitos konferencija. Tai didžiausias JT susitikimas visuotinio klimato atšilimo tema nuo 2009 m. įvykusio Kopenhagoje. Į Paryžių atvyks beveik 200 valstybių atstovai.

Pagrindinis iššūkis – ar įsipareigojimai bus visuotiniai globaliu mastu ir ar bus teisiškai įpareigojantys, ar ne.

Specialiai šiam susitikimui Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) paruošė ir viešai paskelbė raportą, kuriame teigiama, kad per artimiausius 10-20 metų pagrindinis iššūkis bus dvigubas: skatinti socialinį-ekonominį vystymąsi, užtikrinant saugią ir patikimą energiją už prieinamą kainą, bei drastiškai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus.

Nepaisant jau prisiimtų, tačiau dar neįgyvendintų valstybių įsipareigojimų, su energetika susijusios CO2 emisijos iki 2040 m. padidės 20 proc. palyginus su 2012 m. Šiame kontekste, branduolinė energetika galėtų suvaidinti svarbų vaidmenį mažinant CO2 išmetimus.

Pasak TATENA generalinio direktoriaus Y. Amano „branduolinė energetika šiuo metu yra vienas didžiausių energijos šaltinių, turinčių mažiausią CO2 emisijų lygį, ir daugelis šalių mano, kad ji gali padėti įveikti dvigubą iššūkį – užtikrinti patikimą energijos tiekimą mažinant emisijas.“

TATENA raporto išvados liudija, kad šiuo metu Lietuvos viešuosiuose debatuose branduolinė energetika yra nepelnytai nuvertinama. Pateikiu pagrindines raporto išvadas.

Pirma. ŠESD emisijos iš branduolinės energetikos yra nereikšmingos, todėl branduolinė, kartu su hidro ir vėjo energija, yra vieni mažiausių ŠESD teršėjų per visą jų veiklos ciklą.

Antra. Branduolinė energija gali prisidėti sprendžiant kitus energijos tiekimo saugumo iššūkius – energijos išteklių tiekimo iš politiškai nestabilių valstybių bei baimių, kad iškastinio kuro kainos sugrįš į buvusias aukštumas.

Urano išteklių turi politiškai patikimos valstybės visame pasaulyje, o urano dalis sudaro tik mažą atominės reakcijos būdu generuojamos elektros dalį.

Trečia. Branduolinė energetika yra ekonomiškai konkurencinga. Vadovaujantis, kad anglies dvidegenio kaina yra 30 USD/tCO2 už iškastinio kuro technologijas, lyginamoji elektros energijos kaina generuojama atominės energetikos svyruoja nuo 26 iki 64 USD už MWh ir tai yra mažiau nei anglies (65-95 USD/MWh) ar dujų (61-133 USD/MWh) pagrindu generuojama elektra. Lyginamoji elektros energijos kaina iš atsinaujinančių energijos šaltinių mažėja, tačiau vis dar yra reikšmingai aukštesnė.

Elektros sistemų kaštai (sąlygoti būtinų investicijų siekiant užtikrinti atitinkamas apkrovas ir tiekimo patikimumą) branduolinės energetikos atveju yra žemi (1,40 USD/MWh) ir nors šiek tiek aukštesni už anglies ir dujų, tačiau palyginus su atsinaujinančia energetika – pastarosios būtų aukštesni nuo 10 iki 20 kartų.

Tai reiškia, kad atsinaujinančios energetikos atveju vien tik sistemų kaštai būtų lygūs lyginamosios elektros energijos kainai generuojamai iš anglies, dujų ar atomo ir tai turi būti atitinkamai įvertinta.

Ketvirta. Nepaisant augančių statybos kainų, branduolinės energetikos finansavimo instrumentai yra galimi, tačiau jie priklauso nuo stabilių vyriausybių politikų, reguliavimo režimų ir rizikų paskirstymo schemų.

Be to, augančios atominės energijos investicijos skatina verslo aplinkos formavimąsi ir vystymąsi.

Penkta. Visuomenės susirūpinimas dėl branduolinės energijos saugumo, radiacijos rizikos ir atliekų tvarkymo išlieka.

Jis yra ypač sustiprėjęs po Fukušima Daiči atominės jėgainės avarijos. Tačiau būtent šie faktoriai ir lėmė, kad atominės energijos operatoriai pasiekė ir toliau siekia, kad ši energija taptų viena pačių saugiausių.

Prognozuojama, kad ilgalaikėje perspektyvoje branduolinės energetikos pajėgumai ir toliau didės. Fukušimi Daiči avarija 9,6 procento sumažino prognozuotą augimo iki 2030 metų spartą 2015 metais, palyginus su 2014 m., tačiau nepakeitė branduolinės energetikos tendencijų krypties.

Raporte pateikiami du branduolinės energetikos vystymosi scenarijai.

Pagal žemo augimo branduolinės energetikos pajėgumai 2030 m. padidės iki 385 GWe, o 2050 m. sudarys 371 GWe, o pagal aukšto augimo – 2030 m. padidės iki 632 GWe, o 2050 m. sudarys 964 GWe.

Sakoma, kad savam kaime pranašu nebūsi, todėl tikiuosi, kad šios TATENA raporto išvados bus papildomas nepriklausomas informacijos šaltinis debatuose dėl Lietuvos energetikos politikos.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Tadas Povilauskas. Nedarbas 2019 metais nustojo mažėti – kodėl ir ko laukti šiemet? (4)

Praėjusiais metais nedarbo lygis, kurį apskaičiuoja Statistikos departamentas , šalyje...

Nerijus Mačiulis. Kokios bus koronaviruso pasekmės pasaulio ir Lietuvos ekonomikai? (3)

Daugiau nei 2000 mirusiųjų , beveik 80 tūkstančių užsikrėtusių, virš 50 milijonų...

Inga Ruginienė. Laisvė ir saviraiška – neprieinama daugumai darbuotojų atsakymas Elenai Leontjevai (56)

Laisvosios rinkos propaguotojai, su oligarchinių struktūrų išlaikomu Lietuvos laisvosios rinkos...

Jelena Lysovienė. Naujojo medicinos priemonių reglamento įsigaliojimas: daugiau pokyčių ar iššūkių?

Medicinos priemonių gamintojai, įgaliotieji atstovai, importuotojai ir platintojai aktyviai...

Gilbertas Kinderevičius. Pasikartojantys odontologijos klinikų patikrinimų scenarijai: ko iš to pasimokyti? (2)

Lietuvoje veikia 2 053 privačios odontologijos klinikos, iš kurių net 80 % patenka į aukštą...

Top naujienos

Žiauriausias skerdynes pokario Europoje matęs taikdarys: jie žiūrėjo į mus su viltimi ir baime, o mes negalėjome nieko padaryti

Liepos 12-osios vakare pirmieji autobusai kirto fronto liniją ir pasiekė Kladanji pabėgėlių...

Orai: nemalonus reiškinys tęsis visą savaitgalį

Po labai vėjuotos nakties, sekmadienio dieną vėjas aprims nežymiai. Vis dar daugelyje rajonų...

Gydymo įstaigoje – darbas baudžiavos sąlygomis: per mėnesį uždirba vos 195 eurus (137)

Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) – neeilinė situacija, primenanti...

„Bloomberg“: Putino planas žlugo, susitikimas su Lukašenka neišgelbėjo (336)

Vladimiro Putino netikėtas Rusijos vyriausybės atsistatydinimo inicijavimas ir konstitucinių...

Po ilgos tylos Grybauskaitė prakalbo apie santykius su komanda bei ką būtų dariusi su Narkevičiumi (479)

10 metų Lietuvai vadovavusi kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime su Knygų...

Turistų traukos taikinys Lietuvoje: žmonės čia netingi atvykti net iš tolimiausių šalies miestų (7)

Savaitgaliais į Pakruojį, esantį Šiaurės Lietuvoje , suvažiuoja nemažai automobilių, pilnų...

Internautus papiktino „TV pagalbos“ vedėjų elgesys ir žodžiai: gynė smurtavusį vyrą? (159)

Socialines problemas apžvelgiančioje laidoje „TV pagalba“ neseniai buvo rengiama laida apie nuo...

Liga, dėl kurios draugai ir kolegos gali virsti priešais: tokį sergančiojo elgesį sunku pakęsti net ir artimiesiems (3)

Vagystė dažnam asocijuojasi su neigiamais jausmais ne tik dėl to, kad tai – nusikaltimas....

Kodėl moterys patiria orgazmą: tai susiję ne tik su giminės pratęsimu (18)

Priežastys, kodėl moterys patiria orgazmą, mokslininkus domina jau gana seniai. Vyrams orgazmas...

Po 10 meilės metų žmona man smogė naujienomis. Dabar pasakysiu – velniop tokia laimė (141)

Pagaliau išaušo ta diena, kai aš tapau laisvas. Tapau laisvas nuo visokių nereikalingų...

|Maža didelių žinių kaina