Nors jau daugiau nei metus Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos srautai laikosi nusekę, verslo investicijos ir toliau sėkmingai auga.
Rokas Grajauskas
© Asmeninis archyvas

Tai reiškia, kad įmonės be didesnių sunkumų rado kitų šaltinių įgyvendinamiems projektams finansuoti ir parodė galinčios išgyventi ir be europinių lėšų.

Naujausiais duomenimis, materialinės investicijos pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, ūgtelėjo 6,2 proc. Pagrindinis investicijų apimčių augimo variklis ir toliau išlieka privatus verslas.

Praėjusiais metais nuo ES lėšų priklausomos valstybinės investicijos traukėsi beveik ketvirtadaliu, tuo tarpu verslo investicijos augo 13 proc.

Auga našumą didinančios investicijos

Per praėjusį ES finansavimo laikotarpį, t. y., 2007-2013 m., maždaug du trečdaliai struktūrinės ES paramos nusėdo statybininkų kišenėse.

Todėl nenuostabu, kad praėjusiais metais beveik perpus susitraukus ES paramos apimtims, skaudžiausiai pasekmes pajautė statybų, daugiausiai – inžinerinės statybos, įmonės.

Iš viso investicijos į statybą praėjusiais metais smuko 8 proc., o pirmąjį šių metų ketvirtį demonstravo tolesnį kritimą, siekusį dar 5 proc.

Tuo metu įmonių investicijos į įrenginius ir mašinas, padedančias didinti veiklos efektyvumą, pernai augo beveik 9 proc., o per pirmąjį šių metų ketvirtį ūgtelėjo dar 14 proc.

Džiugina tai, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį beveik pusantro karto augo gamybos įmonių investicijos.

Kaip rodo verslo apklausos, pajėgumų panaudojimas gamybos sektoriuje siekia rekordines aukštumas ir viršija prieškrizinį piką, o tai reiškia tik viena – norėdamos patenkinti augantį užsakymų skaičių įmonės turės plėsti pajėgumus, investuoti į didesnį veiklos našumą.

Gamybos sektoriaus našumas Lietuvoje vis dar maždaug dvigubai atsilieka nuo ES vidurkio, todėl erdvės našumui didinti tikrai yra.

Vis sparčiau augant darbo sąnaudoms, našumą didinančių investicijų aktualumas tik didės.

Lėtas ES paramos įsisavinimas

Šiek tiek stebina tai, kad vis dar niekaip neįsibėgėja struktūrinės ES paramos panaudojimas. Trečiaisiais ankstesnės finansinės perspektyvos metais, t. y., 2010-aisiais, parama jau buvo kaip reikiant įsibėgėjusi.

Tačiau dabar, taip pat trečiaisiais 2014-2020 m. laikotarpio metais, fiksuojami kur kas prastesni rezultatai.

Pavyzdžiui, per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo išmokėta mažiau nei 5 proc. visų šiems metams numatytų lėšų.

Tokią situaciją gali lemti kelios priežastys. Pirmoji – politinis ciklas: po rinkimų atėjusi nauja valdžia peržiūri ankstesnės patvirtintus projektus. Neatmestina ir tai, kad kai kuriais atvejais gali būti siekiama projektų įgyvendinimą uždelsti, siekiant juosteles perkirpti artėjant šios kadencijos pabaigai, t. y., 2019-2020 m.

Antroji priežastis – ne visiškai optimalus europinių lėšų paskirstymas. Tas itin pasakytina apie programas, skirtas inovacijoms ir aukštosioms technologijos plėtoti. Kaip parodė pirmieji kvietimai teikti paraiškas, kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, informacinių technologijų, paraiškos kelis kartus viršijo šiam sektoriui numatytas lėšas.

Tuo tarpu kitiems sektoriams, pavyzdžiui, agro inovacijoms, numatyta gerokai daugiau lėšų, tačiau susidomėjimas buvo mažesnis.

Pinigų ketvirtajai pramonės revoliucijai šioje finansinėje perspektyvoje apskritai nėra skirta, nors tai pamažu tampa viena iš pagrindinių tendencijų pasaulinėje pramonėje.

ES pinigus pakeitė nuosavos ir skolintos lėšos

Gerokai susitraukus europinės paramos apimtims Lietuvos verslas rado kitų finansavimo šaltinių suplanuotiems projektams. Tiek, kiek susitraukė ES parama, išaugo bankų paskolų portfelis verslui – 600 mln. eurų.

Be to, verslas vis daugiau išleidžia ir nuosavų lėšų investicijoms finansuoti. Praėjusiais metais iš nuosavų lėšų buvo finansuota daugiau kaip pusė visų investicijų, dar ketvirtadalis – iš skolintų lėšų. ES parama visame investicijų pyrage sudarė vos 4 proc.

ES paramos apimčių smukimas šiais ir praėjusiais metais – puiki iliustracija, ko galime laukti po 2020-ųjų, kuomet, tikėtina, smarkiai trauksis struktūrinės ES paramos apimtys. Tai turėtų labiausiai atsiliepti statybos, ypatingai inžinerinės, įmonėms, o kiti sektoriai europinius pinigus turėtų be didesnio vargo sugebėti pakeisti nuosavomis ir skolintomis lėšomis.

Lietuvoje veikiančios įmonės yra mažiausiai įsiskolinusios visoje ES, o jų santaupos šiuo metu siekia bent 6 mlrd. eurų, tad galimybių papildomai skolintis nepažeidžiant savo finansinės sveikatos dar tikrai yra. Be to, pasiskolinus lėšų, reikia galvoti ir apie jų grąžinimą, o tai dažnu atveju didina investicijų grąžą ir efektyvumą.

Tiesa, nepaisant šiemet fiksuojamo investicijų augimo, pagal investicijų apimtis Lietuva vis dar atsilieka nuo prieškrizinio lygio ir yra viena mažiausiai investuojančių valstybių visoje ES. Norint vytis ES senbuves pagal gyvenimo standartus, investicijų Lietuvos ekonomikai reikia kaip oro. Jei investicijų nedidinsime bent po 10 proc. kasmet, galimybė pasivyti turtingesnes valstybes atrodys kaip vis blyškesnis miražas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Ieva Goštautaitė-Gedutė. Ar 2018-aisias į prekybos centrus ateis bitkoinai? (4)

Tobulėjant technologijoms ir klestint elektroninei prekybai, tradiciniai prekybos centrai išgyvena...

Inga Ruginienė. Nedirbti per šventines dienas Europoje normalu (13)

Lietuvoje daug metų turime vieną grupę darbuotojų, kurie nuolatos diskriminuojami. Net sunku...

Gražina Savičiūnienė. Laisva rinka yra atsakymas. Bet ne mums

Kiekvienas žmogus nueina savo kelią į didesnį ar mažesnį finansinį savarankiškumą. Ir, kaip...

Ieva Valeškaitė. Mokesčių mokėtojų teisės: patogiau užmerkti akis? (1)

Visai neseniai pirmą kartą atšventėme Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną. Padėkoti...

Vaidotas Misius. Kodėl geriau gyventi Šiauliuose nei Vilniuje (40)

Ar tai rimtas straipsnelis – paliekama teisė jums spręsti. Straipsnis parašytas šiauliečio...

Top naujienos

Gyvai / Įpusėjus Eurolygos mūšiui su CSKA dėl trečios vietos – „Žalgiris“ priekyje (204)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai sekmadienio vakarą (18 val.) Belgrado „Štark“ arenoje turi...

Planas sustabdyti Kremlių Baltijos šalyse: kuo gali praversti „Uber“ pavyzdys (140)

Staigaus Rusijos puolimo metu JAV ir sąjungininkų pajėgos Baltijos šalyse būtų greitai...

Rimvydas Valatka. Kaip politikos ciūciai erelius vaizdavo

Per Vyriausybės valandą Seimo tribūnoje skraidė erelis. Atrėždamas apie „Danpower Baltic“...

Dianos atminimas – detalėse: karališkųjų vestuvių akcentai, skirti žmonių širdžių princesei pagerbti (1)

Žmonių širdžių princesė – taip mielai iki šiol vadinama Diana. Šeštadienį įvykusiose jos...

Užkalnis: baiminausi, kad neaptarnaus ir dar viską atims (51)

Visgi jūs dar stebinate toje savo Lietuvoje . Grįžti žmogus į trasą po dviejų mėnesių, puoli...

Pajūrio darbdaviai neviltyje: nesusigundo nei nemokamu maitinimu, nei nakvyne (608)

Pajūrio verslininkai muša pavojaus varpais – katastrofiškai trūksta darbuotojų. Darbas...

Krauju aplietas Vertelkos portretas: nuo nukirstų galvų maišeliuose iki prabangos kalėjimo kameroje (369)

„Pinčia“ vadinamas Algimantas Vertelka – žmogus, kurio pavardė Lietuvos kriminalinėje...

Košmaras nacių okupuotame Paryžiuje: tokiu barbariškumu negalėjo patikėti nei vietiniai, nei teisėsauga (31)

Visi, kas pažinojo, laikė jį labiausiai žmonėms pasišventusiu, geranoriškiausiu gydytoju nacių...

Tai, ko neišgirdote: iššifravo, ką karališkoji pora ir svečiai šnabždėjosi vestuvių metu (49)

Iškart po karališkųjų vestuvių, įvykusių šį šeštadienį Vindzoro pilyje, imta kalbėti, ką...

FSB karininko išpažintis: praregėjus nuo visko pradeda pykinti (269)

Daugeliui, matyt, teko girdėti ne vieną istoriją apie perbėgėlių iš sovietų ir rusų...