aA
Iš Lietuvos išvykstančių žmonių skaičius pastaruoju metu tik auga, tačiau šalies patrauklumas užsieniečiams didėja.
Rokas Grajauskas
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Tai rodo kasmet augantys imigrantų iš užsienio srautai. Praėjusiais metais į Lietuvą gyventi atvyko 6 tūkst. jų – beveik dvigubai daugiau nei užpernai. Ieškant sprendimų demografinėms Lietuvos problemoms, didesnė užsieniečių imigracija pamažu taps neišvengiama.

Praėjusiais metais į Lietuvą iš viso gyventi atvyko daugiau kaip 20 tūkst. žmonių. Didžioji dalis jų – 14,2 tūkst. – anksčiau emigravę ir į Lietuvą sugrįžę lietuviai.

Užsieniečių praėjusiais metais iš viso atvyko beveik 6 tūkst. Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad ne tik nuolat auga emigracija iš Lietuvos, bet ir mažėja į Lietuvą grįžtančių tautiečių skaičius. Tuo metu atvykstančių užsieniečių skaičius, priešingai, nuolat didėja.

Ukrainiečiai kraustosi ir į Lietuvą

Iki 2014-ųjų daugiausia užsieniečių į Lietuvą atvykdavo iš Rusijos, tačiau situacija pasikeitė prasidėjus Rusijos-Ukrainos konfliktui. Dėl karinio konflikto ir smukusios ekonomikos iš gimtosios šalies išvykstančių ukrainiečių skaičius 2014 m. šoktelėjo į viršų.

Daugiausia ukrainiečių išvyko į aplinkines valstybes – Rusiją, Lenkiją, kitas Vidurio Europos ar NVS šalis. Į Lietuvą atvykstančių ukrainiečių skaičius taip pat ūgtelėjo – 2015 m. jie tapo pagrindine imigrantų iš užsienio grupe, šį statusą jie išlaikė ir pernai.

Iš viso praėjusiais metais į Lietuvą gyventi atvyko 1,6 tūkst. ukrainiečių. Dar didesnis skaičius ukrainiečių gavo leidimus dirbti nepersikeliant į Lietuvą gyventi. Tarp jų didžiausią dalį sudaro tolimųjų reisų sunkvežimių vairuotojai.

Vis dėlto, Lietuvos „svetingumas“ užsieniečiams nublanksta prieš kitas regiono valstybes. Remiantis ES statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, 2015 m. Lietuva buvo viena iš mažiausiai imigrantų priėmusių šalių.

Skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų, mažiau nei Lietuvoje leidimų dirbti buvo išduota tik Bulgarijoje, Kroatijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje. Tuo tarpu Lenkijoje 2015 m. leidimų gyventi skaičius perkopė pusę milijono. Absoliuti dauguma atvykstančiųjų į Lenkiją – ukrainiečiai. Skaičiuojama, kad šiuo metu nuolat ar laikinai Lenkijoje gyvenančiųjų ukrainiečių skaičius jau yra perkopęs milijoną.

Dominuoja žemesnės kvalifikacijos specialistai

Daugiau kaip pusė, į Lietuvą atvykstančių imigrantų čia atvyksta ieškodami darbo ir geresnio gyvenimo. Dar apie ketvirtadalis – dėl šeimos priežasčių. Mokytis į Lietuvą 2015 m. atvyko tik 14 proc. visų imigrantų. Tai – vienas iš mažiausių rodiklių visoje ES.

Atvykstantieji dirbti daugiausiai ieško žemesnės kvalifikacijos darbo. Lietuvos darbo biržos duomenimis, praėjusiais metais daugiausiai leidimų dirbti užsieniečiams išduota tolimųjų reisų vairuotojams – 77 proc. Kitos populiarios specialybės – statybininkai, virėjai, suvirintojai.

Aukštesnės kvalifikacijos specialistų vis dar pritraukiame po kelis šimtus per metus, tačiau supaprastinus mėlynosios kortelės reikalavimus, didesnį jų skaičių galėtume įdarbinti paslaugų centruose, IT sektoriuje.

Didesnė imigracija tampa neišvengiamybe

Pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvai reikia įsivežti vis daugiau darbo jėgos iš užsienio, yra labai paprasta – verslui jos vis labiau trūksta, o tai stabdo visos ekonomikos, plėtrą.

Nepaisant to, kad šalyje šiuo metu yra 110 tūkst. bedarbių, laisvų darbo vietų skaičius pastaruoju metu auga vis sparčiau ir jau siekia 15 tūkst. Kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, krovinių pervežimas ar laivų statyba, šiandien nebegalėtų augti jei nebūtų užtikrinta papildoma darbo pasiūla. Prie tokios ribos artėja ir IT sektorius.

Imigracija turi ir kitą – viešųjų finansų – aspektą. Gyventojų skaičiui šalyje mažėjant, nenumaldomai prastėja dirbančiųjų ir pensininkų santykis, o tai reiškia, kad ilgainiui arba turėsime nuolat į priekį stumti pensinį amžių arba mokėti mažesnes pensijas.

Kaip rodo pastarųjų metų situacija, net ir augant atlyginimams, į užsienį išvykę tautiečiai nerodo didelio noro sugrįžti į tėvynę. Juos galima suprasti – atlyginimai Lietuvoje ir Vakarų Europos šalyse vis dar skiriasi 3-4 kartus.

Todėl manyti, kad atlyginimams šalyje augant po 5, 6 ar net 8 proc., tai jau savaime taps priežastimi lietuviams grįžti, nėra pagrindo. Tuo tarpu politinių ir ekonominių sunkumų kamuojamos Ukrainos ar Baltarusijos gyventojams, kur vidutinis atlyginimas siekia 200-300 eurų, Lietuva atrodo kaip pakankamai patraukli vieta gyventi ir dirbti. Be to, turi tiek kultūrinį, tiek ir kalbinį pranašumą prieš Vakarų Europos valstybes.

Demografinei duobei Lietuvoje vis gilėjant, didesnė užsieniečių imigracija taps neišvengiamybe. Jei sugebėtume pritraukti daugiau aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų ir ypač studentų į Lietuvos universitetus, sukurtume prielaidas spartesnei ekonomikos plėtrai. O tai ilgainiui didintų Lietuvos patrauklumą ir į užsienį išvykusių lietuvių akyse.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Martynas Miknaitis. Ką reikia žinoti, jei dirbate savarankiškai ir galvojate apie paskolą? (1)

Šiuo metu kas dešimtas Lietuvos gyventojas dirba savarankiškai, t. y. ne pagal darbo sutartį....

Tadas Vilčinskas. Nemokamas ikiteisminis darbo ginčų nagrinėjimas: ar tikrai naudingiau abiem šalims?

2018 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , nagrinėdamas bylą Nr. 3K-3-378-701/2018,...

Mantas Vilniškis. Šių metų eksportas banguoja – kas laukia toliau?

Eksportas ir toliau yra reikšmingas šalies ekonomikos variklis, tačiau prognozuojama, kad 2019 m....

Brukas: Apie miškų (ne)naudojimą ir totalinį melą (11)

Ankščiau Labanoro kraštas garsėjo gražia gamta, Labanoro dūda ir stipria samane. Dabar garsėja...

Martynas Nagevičius. „Greenwashing'as“ - žaliasis smegenų plovimas yra blogiau, nei nesirūpinti ekologija iš viso (7)

Pasaulyje, tame tarpe ir Lietuvoje, labai auga sąmoningų, atsakingai į aplinką žiūrinčių...

Top naujienos

Didžiųjų miestų merams palikus Liberalų sąjūdį Gentvilas žada keisti partijos pavadinimą ir lyderį (35)

Vilniaus, Klaipėdos ir ne tik šių miestų merai liberalai į rinkimus eis be partijos pramos. Kad...

Mama gavo rekomendaciją per streiką vaiko nevesti į darželį: klausimas, ar dar nereikės ir susimokėti (45)

Pirmadienį Lietuvoje prasidėjo neterminuotas švietimo darbuotojų streikas. Prie jo kasdien...

Nepažinta pagrindinės Vilniaus gatvės pusė: Florencijos renesanso rūmai ir kiti didingi pastatai, išdygę vietoj kopūstų lysvių

Pasivaikščiojimo po Gedimino prospektą metu praiename pro Lietuvos banko, Lietuvos pašto, prekybos...

Grįžus namo vilnietis negalėjo pastatyti automobilio: aikštelę savivaldybė atidavė kaimynams (58)

Įsivaizduokite, grįžtate automobiliu namo, įvažiuojate į automobilių stovėjimo aikštelę ir...

Sausainiai „Oreo“ pakliuvo į „Greenpeace“ akiratį dėl pavojaus orangutanams (2)

Sausainių „ Oreo “ gamintoja tapo naujausiu „ Greenpeace “ taikiniu kampanijoje, kuria...

Elito pamėgtuose „Stikliuose“ įsidarbinęs naujas šefas nepasikuklino: su vidutinybėmis nedirbu (47)

„Relais & Châteaux Stikliai Hotel“ restoranuose vyksta pokyčiai – šį rudenį į...

Baisias ligas ir įvairias vėžio formas sukelia tik vienas įprotis (10)

Lietuvoje rūko apie 30 proc. vyrų, tai yra labai daug palyginus su Skandinavijos šalimis arba JAV,...

Pranckietis mano, kad Seimo nariai turėtų atostogauti kaip mokytojai (251)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis yra įsitikinęs, kad parlamentarų atostogos trukme...

Stiliaus tragedija: į karališkosios šeimos puotą atvyko su permatoma suknele ir be liemenėlės (8)

Praėjusią naktį vykusios princo Charleso 70-ojo gimtadienio iškilmės neabejotinai tapo vienu...

Dėl šylančio klimato miškų gražuolis tampa tikra retenybe: ar dar galime jį išgelbėti? (3)

Vienas mažiausių Lietuvos plėšrūnų yra šermuonėlis . Nedidukas, gauruotas ir paprastai nuo...