Ar Lietuvai pavyks ir toliau vadintis tranzitine valstybe, priklausys ne tik nuo tarptautinių aplinkybių, bet ir nuo to, kaip sėkmingai Lietuvos verslas sugebės prisitaikyti prie naujų žaidimo taisyklių.
Tranzito sektorius – Lietuvos vizitinė kortelė
Tranzito sektorių, kuris apjungia dalį transporto, mažmeninės ir didmeninės prekybos, galima drąsiai vadinti pastarojo dešimtmečio Lietuvos ekonomikos vizitine kortele. Tai yra sektorius, kuris sudarė 12 proc. viso Lietuvos BVP prieaugio 2005-2014 m. ir pastaruoju metu darbino maždaug 80 tūkst. darbuotojų.
Augančias tranzito apimtis gerai parodo nuo 2006 m. ryškiai pradėjusi augti reeksporto dalis Lietuvos eksporte. Ši dalis pakilo nuo 22 proc. 2005 m. iki 43 proc. 2014 m. Pagal šį rodiklį Lietuva buvo priartėjusi prie tokių nuo tranzito priklausančių ir puikiai iš to besiverčiančių šalių kaip Singapūras, Liuksemburgas ar Airija, ir gerokai lenkė kaimynines Baltijos šalis. Pagrindinis reeksporto vektorius buvo paprastas ir aiškus – importuoti prekes iš Vakarų (arba dar toliau) ir parduoti jas Rytuose.
Reeksporto apimtys traukiasi
Pagrindinės reeksporto rinkos 2014 m. buvo Rusija (43 proc. nuo viso reeksporto) bei kitos NVS šalys (17 proc.).
Šiose rinkose lietuvių verslininkai parduodavo vakarietišką techniką ir įrangą, naudotus automobilius, kitas transporto priemones, taip pat įvairius maisto produktus, ypač vaisius ir daržoves.
Tačiau po 2014 m., kuomet smarkiai paaštrėjo geopolitiniai santykiai tarp Rusijos ir Vakarų, o Rusijos ekonomika pradėjo riedėti žemyn, reeksporto srautai į Rusiją ir kitas NVS šalis pradėjo nuosekliai mažėti.
Dėl to reeksportas 2015 m. traukėsi iš viso 10 proc., o šių metų sausį dar 5 proc. Atitinkamai traukėsi ir Rusijai tekusi reeksporto dalis, kuri šių metų sausį jau siekė tik 21 proc.
Ar sugebės Lietuvos verslas prisitaikyti?
Atsižvelgus į susiklosčiusias aplinkybes, pagrindiniai nuo tranzito priklausantys sektoriai 2015 m. rodė visai neblogus rezultatus.
Didmeninės prekybos sektorius augino tiek pajamas, tiek pelną, tuo tarpu transporto sektoriaus pajamos ir pelnas traukėsi labai nedaug.
Nors dalį šio rezultato maskuoja sparčiai besiplečianti Lietuvos vidaus rinka, prie pakankamai gerų rezultatų prisidėjo ir naujos pardavimų kryptys – tai Vakarų ir Šiaurės Europa. Transporto kompanijoms didesnių nuostolių padėjo išvengti ir kritusios degalų kainos.
Žvelgiant į ateitį ir įvertinus labai realią galimybę, kad Rusijos rinkos visa apimtimi jau nebepavyks atgauti, laimės tie, kurie anksčiausiai ir ryžtingiausiai sieks įsitvirtinti naujose rinkose.
Šia prasme keisis ir verslo modelis. Lietuvos didmeninės prekybos ir transporto įmonės jau nebebus vien tarpininkai tarp Vakarų ir Rytų, tačiau vis labiau dalyvaus tiesioginėje konkurencinėje kovoje su vietos vežėjais Vakarų Europos rinkoje.
Tačiau šioje persotintoje ir daug žaidėjų turinčioje rinkoje išlikti galės tik stipriausi, sumaniausi ir konkurencingiausi, nors nebūtinai didžiausi, o tie kurie ilgiausiai lauks Rusijos rinkos atsigavimo gali nudegti labiausiai.
