aA
Minimalaus konkursinio balo kilstelėjimas nuo 1 iki 2 suveikė: tokio ryškaus pirmakursių, įstojusiųjų į mokamas vietas, sumažėjimo nebuvo jau seniai.
Rokas Grajauskas
© Bendrovės archyvas

Palyginti su 2015 m., už studijas pasiruošusių mokėti studentų į universitetus priimta 17 proc. mažiau. Kai kurie universitetai, ypač smarkiai priklausomi nuo už mokslą mokančių ir prastesnius stojamuosius balus turinčių studentų, buvo priversti susitaikyti su beveik dvigubai mažesniu pirmakursių skaičiumi.

Universitetai stengiasi tik dėl 50 proc. biudžeto

Aukštesnis minimalus balas leidžia bent iš dalies spręsti aukštojo mokslo devalvacijos problemą.

Kita vertus, jei universitetai gali išsilaikyti tik pritraukdami vos privalomus egzaminus išlaikiusius penketukininkus, tai parodo, kokioje gilioje duobėje yra atsidūręs Lietuvos aukštasis mokslas.


Pamatinės Lietuvos aukštojo mokslo problemos yra gerai žinomos – esame vieni iš Europos „lyderių“ pagal studentų skaičių, pirmaujame pagal universitetų skaičių, tuo tarpu nė vienas iš Lietuvos universitetų nepatenka į 500 geriausių pasaulio universitetų sąrašą.

Atjungus universitetus nuo šios valstybinio (ir ES) finansavimo bambagyslės, nemaža jų dalis nebegalėtų išgyventi, o tai juos verstų galvoti apie veiklos optimizavimą, tame tarpe – ir jungimąsi su kitais universitetais.
Rokas Grajauskas

Kitaip tariant, Lietuvos aukštasis mokslas yra orientuotas į kiekybę, bet ne į kokybę.

Galutinio studentų skaičiaus valstybė kontroliuoti negali. O ir neturėtų. Siekti ar ne aukštojo mokslo yra kiekvieno laisvas pasirinkimas. Tačiau ką valstybė gali kontroliuoti, tai valstybės finansuojamų vietų, arba krepšelių, skaičius. Tuo labiau, kokias specialybes valstybė renkasi finansuoti.

Pati krepšelių sistema yra gera, nes jos esmė – tai konkurencija dėl studentų. O konkurencija verčia universitetus pasitempti ir siūlyti geresnės kokybės išsilavinimą. Tačiau didžioji bėda yra ta, kad šiandien šis konkurencinis mechanizmas neveikia, nes konkuruodami dėl studentų (tiek valstybės finansuojamų, tiek ir pačių už mokslą mokančių) universitetai užpildo tik vidutiniškai pusę savo biudžetų.

Likusi pusė yra finansuojama ES lėšomis bei fiksuotais valstybės asignavimais. O tai leidžia universitetams gerai gyventi per daug nesukant galvos dėl kokybės.

Situaciją pakeisti gali tik sveika konkurencija

Atjungus universitetus nuo šios valstybinio (ir ES) finansavimo bambagyslės, nemaža jų dalis nebegalėtų išgyventi, o tai juos verstų galvoti apie veiklos optimizavimą, taip pat – ir jungimąsi su kitais universitetais.

Tuo pačiu, jei pripažįstame, kad studentų Lietuvoje yra per daug, tai valstybė turėtų mažinti krepšelių skaičių ir didinti vieno krepšelio finansavimą.

Mažesnis krepšelių skaičius ne tik leistų pagerinti finansuojamo studento parengimo kokybę, bet ir didintų konkurenciją tarp universitetų bei iš rinkos stumtų prasčiausią išsilavinimą teikiančius universitetus.

Kitaip tariant, sistema, kurios pagrindas yra konkurencija, leistų pasiekti visų pagrindinių tikslų – aukštesnės kokybės bei studentų ir universitetų skaičiaus mažėjimo.

Toks pat principas turėtų būti taikomas ir moksliniams tyrimams. Dabartinė sistema, ateinanti iš planinės ekonomikos laikų, kai menkas mokslinių tyrimų biudžetas yra padalinamas kuo platesniam skaičiui universitetų geriausiu atveju leidžia tas lėšas „įsisavinti“, bet neveda prie didesnės mokslinių tyrimų kokybės.

Kaip ir bet kurioje kitoje pažangioje valstybėje, moksliniai tyrimai turėtų būti finansuojami projektiniu pagrindu, t. y., universitetai turėtų konkuruoti dėl mokslinių tyrimų lėšų, o finansavimas turėtų būti griežtai susietas su tyrimų kokybe ir aiškiai apibrėžtais rezultatais.

Norint, kad ši konkurencinė sistema veiktų, yra ir dar vienas būtinas elementas. Tai – kokybiški ir patikimi reitingai, leidžiantys abiturientams pasirinkti geriausią universitetą.

Šiuo metu tokių reitingų Lietuvoje nėra, o tai veda prie situacijos, kai būsimi studentai universitetą renkasi ne pagal jo kokybę, bet pagal senelių ar tėvų stereotipus bei pagal tai, kaip seniai jis buvo įkurtas.

Dažnai yra teigiama, kad universitetai yra autonominės institucijos, saugomos Konstitucijos, kad niekas negali kištis į jų valdymą.

Tebūnie. Bet valstybės rankose esančių finansinių svertų daugiau nei pakanka norint iš esmės pertvarkyti Lietuvos aukštojo mokslo sistemą. Tiesiog reikia leisti konkurencijai atlikti savo purviną darbą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vytautas Ašeris. Trys ingredientai naujos kartos komandai: mokslas, emocijos ir laisvė (1)

Visos – tradicinės, didelės, jaunos ar startuoliškais principais paremtos kompanijos – nuolat...

Vytenis Šimkus. Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai? (4)

Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido....

Tadas Povilauskas. Įžengus į pasiruošimo Kalėdoms karštinę nereikia užsimiršti

Metų pabaiga yra sėkmingiausias prekybininkams laikotarpis. Tą rodo ne tik Statistikos...

Vitalijus Kuodis: Politika ir verslas Lietuvoje: kaip šuo su kate ar vis dėlto vilties yra? (4)

Bet kokie santykiai – bendras gyvenimas, verslo kūrimas – reikalauja abipusių įsipareigojimų...

Tadas Vilčinskas. Nemokamas ikiteisminis darbo ginčų nagrinėjimas: ar tikrai naudingiau abiem šalims

2018 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėjo prie išvados, kad DK 217...

Top naujienos

Jokių išimčių: iš Lukiškių iškeliami kaliniai, vaikžudė Bružaitė bus įkalinta su moterimis į laisvę nori paleisti virš tūkstančio kalinių (23)

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas su daugiau kaip 600 kalinių iš Vilniaus centre esančių...

Ekonomistai perspėja: Lietuva gali prarasti tik ką atgautus Baltijos tigro marškinius (213)

Krizės ženklai yra matomi ir jei sunkmetis ateis – neišvengiamai palies Lietuvą, tačiau kiti...

Skvernelis kirto Grybauskaitei: prezidentės politiką iliustruoja „tulpių paštas“ valdančiuosius bandoma „sumonstrinti“ (1625)

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ketvirtadienį pareiškė, kad prezidentės Dalios...

Mokytojų derybos pajudėjo: labai norime Kūčias sutikti namuose papildyta (362)

Ketvirtadienio rytą mokytojai su laikinai Švietimo ir mokslo ministro pareigas einančiu Roku...

Palygino kelionių organizatorių pasiūlymus: poilsis ten pat, o kainų skirtumas – 400 eurų (135)

Planuojant kelionę visuomet svarbu gauti norimo tipo poilsį už geriausią įmanomą kainą. Vis...

Šaras į Miuncheną skrenda ramus – vietoje traumuotų žaidėjų atsiranda galimybė kitiems į rikiuotę grįžta Jankūnas (12)

Kauno „Žalgiriui“ Eurolygos rungtynėse su tiek pat pergalių turinčia (5/6) Miuncheno...

Įteisino lengvatą, bet vairuotojai įpročių nekeičia – naujove naudojasi vos 2 iš 10 (80)

Jau pusmetį Lietuvos vairuotojai neprivalo su savimi vežiotis krūvos dokumentų, tačiau 8 iš 10...

DELFI „Miestai“ reklamose filmavosi iš jų kilusios žvaigždės (1)

Lapkričio pradžioje naujienų portalas DELFI pristatė kanalą „ Miestai “, kuriame skaitytojai...

Visiems vietos po saule nėra: Lietuvos ūkininkų organizacijos Briuselyje mitinguoja atskirai pastebėta ir Grybauskaitė (1)

Šiandien Briuselyje mitinguos dvi konkuruojančios ūkininkų organizacijos – Maisto taryba, kuri...

Norintiems pasimėgauti ypatingu desertu – 3 sveikesnių pyragų receptai (2)

Net ir tradicinis obuolių pyragas gali būti pagamintas bent šiek tiek sveikiau, o sąžinė,...