Užmojai ir realybė
Politinių užmojų didinti MTEP išlaidas mūsų šalyje buvo ir seniau. Pavyzdžiui, dar 2001 m. parengta viena iš pirmųjų su inovacijų politika susijusių Lietuvos mokslo ir technologijų baltoji knyga numatė, kad 2010 m. Lietuvoje išlaidos MTEP turėtų siekti 3 proc. nuo BVP. Tačiau šio ambicingo tikslo pasiekti nepavyko.
Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, didžiausios išlaidos MTEP nuo BVP Lietuvos istorijoje buvo skirtos 2015 m., kai šis rodiklis siekė 1,04 proc. Šiandien Lietuvos išlaidos MTEP siekia lygiai 1 proc. nuo BVP – beveik dvigubai mažiau nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, kur jis siekia 2 proc. nuo BVP.
Tam, kad išlaidos MTEP Lietuvoje pasiektų bent 1,5 proc. nuo BVP, reikės didelių pastangų iš valstybės, verslo ir mokslo pusių. Tačiau visi šie sektoriai šiuo metu susiduria su precedento neturinčia situacija. Jau daugiau nei metus Lietuva gyvena COVID-19 kontekste, o to rezultatas – suvaržytas socialinis ir ekonominis gyvenimas. Siekiant apsaugoti Lietuvos gyventojus ir sveikatos apsaugos sistemą nuo perkaitimo, kai kurie verslai buvo priversti apriboti savo veiklą, o tai lemia ir tam tikrus ekonominius padarinius. Nors Lietuvos BVP pastarąjį dešimtmetį kasmet vidutiniškai augdavo po 3,6 proc., 2020 m. šalies BVP susitraukė 0,8 proc. Todėl kyla klausimas, kaip šiame kontekste galima būtų padidinti išlaidas ir taip be galo rizikingai sričiai MTEP.
Įgimta rizika
Inovacijų kūrimas ir diegimas priklauso nuo šalyje egzistuojančios inovacijų sistemos ir ją sudarančių elementų: žinių, žmonių kūrybiškumo, socialinių normų, ekonominių institucijų ir t.t. Visgi, šiuo metu ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis gyvena tam tikros nežinomybės ir neapibrėžtumų bei ekonominio nuosmukio kontekste, o tai tik dar labiau sustiprina su inovacijų kūrimu susijusius iššūkius.
Inovacinės veiklos visada yra susijusios su rizikomis ir nežinomybe – skirtingi moksliniai tyrimai rodo, kad inovacijų projektai visiškai arba iš dalies nepavyksta 40- 90 proc. atvejų. Be to, inovacinės veiklos yra ganėtinai brangios, o įmonėms šiuolaikinės ekonomikos sąlygomis yra sunku surinkti inovacijų rentą, t. y. pelną, kuris viršija kapitalo sąnaudas, panaudotas inovacijai sukurti. Kodėl? Nes kitos įmonės sukurtas inovacijas gali pradėti kopijuoti ar kurti panašius produktus, todėl ilgainiui inovacijos nauda pradeda trauktis ir mažėja įmonės konkurencinis pranašumas. Taigi, net ir optimaliomis sąlygomis, rinka pasižymi ydomis, dėl kurių verslai nėra linkę investuoti į MTEP veiklas, o norint paskatinti šį procesą, yra reikalinga valdžios intervencija.
Krizė stabdo progresą?
Ekonominių sunkumų ir neapibrėžtumų laikotarpiu dalis įmonių linksta mažinti darbuotojų skaičių, materialines investicijas ar išlaidas rinkodarai – pagrindinis jų tikslas tokiu metu yra išgyvenimas. MTEP veiklos šiuo laikotarpiu taip pat nėra išimtis – verslo lūkesčiams krentant žemyn, įmonės yra linkusios mažinti šių veiklų finansavimą. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad verslo išlaidos MTEP yra stipriai susijusios su verslo ciklu. Tai reiškia, kad išlaidos šiai sričiai stipriai koreliuoja su esama ekonomine situacija.
Tokius teorinius spėjimus leidžia pagrįsti ir faktiniai duomenys. Pavyzdžiui, Vokietijos Ekonomikos ir energetikos ministerijos 2020 m. balandžio mėnesį atlikta apklausa, kurioje dalyvavo apie 1 800 įmonių, parodė, kad 54 proc. verslų sustabdė savo vykdomus tyrimų ir inovacijų projektus, o 24 proc. planavo nutraukti vieną ar daugiau projektų. Panaši apklausa buvo įgyvendinta ir tarptautinės vadybos konsultavimo įmonės McKinsey & Company, kuri tuo pačiu laikotarpiu apklausė apie 200 įmonių vadovų, o jos rezultatas buvo labai panašus – dėmesys inovacijoms, kaip pagrindiniam verslo prioritetui, sumažėjo nuo 55 proc. iki 23 Proc.. Nors Lietuvoje panašių apklausų įgyvendinta nebuvo, galima numanyti, kad rezultatai būtų ganėtinai panašūs.
Atsižvelgiant į Vyriausybės planus, valdžios sektoriaus investicijos į MTEP 2024 m. turėtų siekti 0,75 proc. BVP (2019 m. buvo 0,55 proc. BVP), o tai reiškia, kad likusius 0,75 proc. turėtų skirti verslas. 2019 m. verslo investicijos į MTEP sudarė 0,43 proc. BVP, vadinasi, siektinas augimas turėtų būti didelis ir siekti 0,32 proc. p. Šioje vietoje kyla klausimas, kaip COVID-19 sukelta suirutė gali paveikti šių tikslų siekimą?
Grėsmės ir galimybės
Dalis ekonomistų pabrėžia, kad COVID-19 sukeltas ekonominis nuosmukis Lietuvoje formuojasi K formos principu. Tai reiškia, kad įvairūs ekonominės veiklos sektoriai krizės buvo ir vis dar yra veikiami netolygiai. Tam tikros įmonės ir sektoriai, kurie dažniausiai pasižymi žemu inovatyvumo lygiu, krizės buvo paveikti labai stipriai. Tarp tokių papuola paslaugų sektoriaus įmonės, veikiančios turizmo, kelionių, pramogų sferose, bei tokios, kurios reikalauja artimo kontakto tarp paslaugos teikėjo ir vartotojo, pvz. kirpyklos.
Visgi, labai tikėtina, kad bendras šių sričių poveikis verslo MTEP išlaidoms Lietuvoje bus nedidelis, nes vidutinės įmonių investicijos į tokias veiklas net ir optimaliomis sąlygomis yra ganėtinai mažos. Pagal 2018 m. statistiką, labiausiai nuosmukio paveikti sektoriai MTEP veikloms Lietuvoje išleido apytiksliai apie 2,7 mln. eurų, o tai sudaro tik apie 1,5 proc. visų verslo MTEP išlaidų tais metais.
Skirtingai nei dalis paslaugų sektoriaus įmonių, MTEP veikloms neabejingas Lietuvos pramonės sektorius nuosmukio metu rodo ganėtinai gerus rezultatus. Apdirbamosios pramonės gamybos apimtys (išskyrus naftos produktus) 2020 m. lyginant su 2019 m. išaugo apie 1,5 proc. Šių įmonių gebėjimas prisitaikyti prie kintančių globalių sąlygų bei įsitraukimas į naujas vertės kūrimo grandines leidžia palaikyti tokius rezultatus.
Visgi, MTEP veiklos dalyje apdirbamosios pramonės įmonių šiuo laikotarpiu gali prarasti savo aktualumą. Remiantis prieš tai minėtomis apklausomis ir suprantant, kad ekonominė ir sveikatos apsaugos padėtis yra stipriai neapibrėžtos, gali būti, kad šio sektoriaus įmonių išlaidos MTEP bent jau trumpuoju laikotarpiu tikrai mažės. 2019 m. apdirbamosios gamybos įmonės MTEP veikloms Lietuvoje išleido apie 68,9 mln. eurų. Tai sudarė 33,1 proc. visų verslo išlaidų, todėl reikšmingas kritimas turėtų įtakos visam verslo MTEP išlaidų portfeliui.
Kitaip nei prieš tai minėtuose sektoriuose, tam tikri verslo segmentai šiuo neapibrėžtu laikotarpiu išgyvena savo aukso amžių. Tokie verslai yra labiausiai susiję su skaitmenine ekonomika, pvz. įmonės procesų skaitmeninimas, debesų kompiuterijos paslaugos, vaizdo konferencijos ir skaitmeninio bendradarbiavimo įrankiai, vaizdo įrašų sektorius, e-komercija, mokymasis internete ar telemedicina.
Farmacijos ir medicinos įrangos sektoriams šiuo metu taip pat atsiveria nauji horizontai, nes didėja įvairių medicinos priemonių poreikis. Šiuo metu farmacijos ir medicinos įrangos sektorių išlaidos MTEP siekia apie 4,9 mln. eurų (rodiklis turėtų būti didesnis, nes nėra MTEP išlaidų statistikos apie švitinimo, elektromedicininės ir elektroterapinės įrangos gamybą). MTEP išlaidos, susijusios su IRT sektoriumi, siekia apie 28,1 mln. eurų (nėra informacijos apie elektroninių komponentų, kompiuterių ir išorinės įrangos, ryšių ir vartotojiškos elektroninės įrangos gamybą).
Pandemija ir jos sukeltos pasekmės lemia, kad skaitmeniniai įrankiai tampa kasdieninio gyvenimo norma, jie bus pritaikomi platesniame veiklų spektre nei iki šiol, o medicina ir ligų prevencija įgauna dar didesnę svarbą. Visa tai sudaro ganėtinai palankias sąlygas šių sektorių verslams toliau didinti savo išlaidas MTEP veikloms ne tik siekiant atlaikyti konkurencinį spaudimą, tačiau ir sukuriant iki tol nematytas proveržio inovacijas.
Dilema valstybėms
Dar iki pandemijos ir jos sukeltų padarinių valstybė tokiomis priemonėmis kaip mokestinės lengvatos, negrąžinamos subsidijos ar konsultacijos skatino verslo investicijas į MTEP ir taip siekė didinti ekonominį augimą. Įsibėgėjus pandemijai, vis daugiau vyriausybių pasaulyje suvokia, kad inovacijų skatinimas ir ekonomikos transformavimas bus vienas iš pagrindinių vyriausybių instrumentų, padedančių išeiti iš krizės sukeltų padarinių.
Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), suvokiant inovacijų naudą kriziniu laikotarpiu, įvairios vyriausybės ėmėsi pokyčių, susijusių su MTEP mokestinių lengvatų koregavimu bei susijusios administracinės naštos mažinimu, tobulino finansavimo sąlygas įmonėms gauti paramą vykdyti MTEP, teikė finansinius instrumentus įmonėms kurti su COVID-19 susijusias inovacijas. Valstybių viešieji pirkimai taip pat buvo vienas iš pagrindinių įrankių skatinant inovacijų paklausą.
Vyriausybė Lietuvoje šiuo metu turi spręsti dilemą, kiek resursų turėtų būti skiriama siekiant išsaugoti esamus verslus, ir kiek resursų turėtų būti skiriama naujoms galimybėms išnaudoti. Siekdama atliepti šį poreikį, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) paleido priemonę „COVID-19 MTEP tyrimai“. 30 mln. eurų buvo skirta skatinti MTEP projektus, susijusius su COVID-19 pandemija. Tačiau ar vienos tokios finansinės priemonės paleidimas buvo pakankamas skatinti verslo investicijas į MTEP kriziniu laikotarpiu, klausimas lieka atviras.
Iššūkiai
Žvelgiant į ateitį, Lietuva toliau privalės skatinti verslo investicijas į MTEP. Priemonės, kurios buvo naudojamos iki pandemijos, turės būti tęsiamos, tačiau bus reikalinga užtikrinti jų efektyvumą. Pavyzdžiui, Kurk Lietuvai atliktame tyrime yra nurodoma, kad verslui gauti paramą pagal finansines MTEP priemones, papuolančios po ES investicijų veiksmų programos pirmuoju prioritetu, vidutiniškai užtrunka 175 dienas, vidutinis priemonėms skirto finansavimo įsisavinimas siekia 40 proc., skirtingos finansinės priemonės tarpusavyje susimaišo.
Dar vienas iššūkis yra susijęs su ateinančiomis ES investicijomis. Naujajame 2021-2027 m. ES finansiniame periode, Lietuva yra padalinta į du atskirus regionus, t. y. sostinės bei Vidurio ir Vakarų Lietuvos. Pagal 2019 m. statistiką, sostinės regionui tenka apie 62 proc. visų MTEP išlaidų, čia yra didžiausia inovatyvių įmonių koncentracija, daugiausiai MTEP veiklas vykdančių darbuotojų.
Atsižvelgiant į tai, kad dauguma investicijų bus koncentruojama į Vidurio ir Vakarų Lietuvos regioną, ateityje gali kilti iššūkių, suprantant, kad inovacijų finansavimas Lietuvoje stipriai priklauso nuo ES struktūrinių fondų. Šalia naujos finansinės perspektyvos, „Next Generation EU“ priemonė ir jos instrumentai taip turės suvaidinti ne ką mažesnį vaidmenį skatinant inovacijas Lietuvoje. Tinkamas šios priemonės panaudojimas taip pat bus kritiškai svarbus siekiant užsibrėžtų tikslų.
Viešojo sektoriaus indėlis
Norint padidinti investicijas į MTEP, šiai dienai vykdoma inovacijų politika Lietuvoje taip pat privalės prisitaikyti prie naujausių pasaulinių tendencijų. Ekspertai įvairiose tarptautinėse organizacijose vis labiau prabrėžia inovacijų pirkimų svarbą, o Lietuvoje ši sritis žengia tik pirmuosius žingsnius. Šiuo metu valstybės išlaidos viešiesiems pirkimams sudaro apie 12 proc. BVP, tačiau inovatyvių pirkimų vertė nuo visų pirkimų nesudaro nei 1 proc.
Visgi, valstybė šiuo klausimu yra iškėlusi be galo ambicingus tikslus ir įsipareigoja, kad iki 2030 m. mažiausiai 20 proc. visuose ekonomikos sektoriuose vykdomų viešųjų pirkimų turėtų sudaryti inovatyvūs, ikiprekybiniai bei reikminių tyrimų pirkimai. Net ir nepasiekus šių ambicingų tikslų, tinkamas inovacijų pirkimų įgalinimas turėtų smarkiai prisidėti prie investicijų į MTEP didinimo. Negana to, į viešųjų iššūkių sprendimą orientuotas inovacijų skatinimas koronaviruso kontekste turėtų būti dar aktualesnis.
Sunkumai, su kuriais šiandien susiduria Lietuvos sveikatos apsaugos, socialinės paramos ir netgi viešosios tvarkos sistemos, rodo būtinybę spręsti problemas pasitelkiant ir plėtojant kryptingas inovacijas, užtikrinant bendradarbiavimą tarp skirtingų inovacijų plėtros grandžių. Tokia politika tradiciškai fragmentuotą sistemą leidžia sujungti į visumą, taip apjungiant įvairius resursus dėl bendro tikslo. . Būtent toks koncentruotas ir labai aiškus veikimas turėtų padėti paskatinti investicijas į MTEP.
Lietuvos Vyriausybės iškeltas tikslas pasiekti, kad išlaidos MTEP nuo BVP iki 2024 m. siektų 1,5 proc. priklausys nuo to, kaip toliau vystysis COVID-19 sukelta suirutė – kaip vyks skiepijimo procesas, ar liga toliau patirs mutacijas ir pan. Įprastai ekonominio nuosmukio laikotarpiu verslai yra linkę mažinti investicijas į MTEP, tačiau COVID-19 sukelta krizė yra šiek tiek kitokia. Kai vieni verslo sektoriai išgyvena stresinį laikotarpį, kitiems šį krizė atveria naujas galimybes, kurias įmanoma išnaudoti kuriant naujus inovatyvius sprendimus.
Taigi, valstybės, verslo ir mokslo uždavinys šiuo laikotarpiu turėtų būti nukreiptas dvejomis kryptimis. Pirma, būtina skatinti verslų investicijas į MTEP, kurie šiuo metu ir artimiausioje ateityje vengs tokių išlaidų. Antra ir tikriausiai dar svarbiau, būtina pasinaudoti galimybe ir paskatinti tų verslų investicijas į MTEP, kuriems ši krizė atveria ilgalaikes naujas plėtros galimybes.
Nuo to, kaip Vyriausybei pavyks įgyvendinti jos pačios iškeltą uždavinį, stipriai priklausys mūsų šalies tolimesnis ekonominis vystymasis, visuomenės gerovė ir verslo atsparumas struktūriniams sukrėtimams.
