aA
Pastaruoju metu apie šalies įmonių veiklos efektyvumą daug sakantis pelningumo rodiklis prastėja.
Petras Dubinskas
© Asmeninio albumo nuotr.

Bet pelningumo kaitos kryptis gali pasikeisti, nes, investicijoms didėjant, turėtų dar labiau ūgtelėti tiek įmonių pajamos, tiek veiklos efektyvumas. Tokios tendencijos tik sustiprintų įmonių gebėjimus vykdyti pastaruoju metu nemenka sparta didėjančius įsipareigojimus kreditoriams.

Nors įmonių pajamos auga, didėjančios žaliavų ir darbo užmokesčio sąnaudos lemia prastesnius, nei įprasta, pelningumo rezultatus

Lietuvoje veikiančios įmonės šiais metais ir toliau džiugina augančiomis pajamomis. Vien per 2018 m. pirmąjį ketvirtį uždirbta beveik 20 mlrd. Eur, o tai beveik 12 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį prieš metus. Pajamas sėkmingai didino beveik visose ūkio šakose veikiančios įmonės. Vis dėlto prastėja kai kurie kiti rodikliai.

Pavyzdžiui, 2014 m. pradžioje paspartėjęs įmonių pelningumo augimas pastaraisiais metais spartėti nustojo, o kai kuriais ketvirčiais pastebimi ir jo mažėjimo požymiai. Ilgą laiką viršijęs 8 proc., 2017 m. pabaigoje įmonių pelningumas1 sumažėjo iki 6,8 proc., o 2018 m. pirmąjį ketvirtį siekė 7,7 proc., t. y. 0,3 proc. p. mažiau nei prieš metus. Atsižvelgiant į tai, kad įmonių uždirbtos pajamos nemažėja, tampa akivaizdu, jog tokias pelningumo prastėjimo tendencijas lemia sąnaudų pokyčiai.

Šiek tiek daugiau nei du trečdalius visų įmonių patiriamų sąnaudų sudaro žaliavų, kuro, medžiagų ar prekių, skirtų perparduoti, įsigijimai. 2018 m. pirmąjį ketvirtį šios sąnaudos buvo 16 proc. didesnės nei atitinkamą laikotarpį prieš metus, o palyginti su kitomis sąnaudų rūšimis, toks augimo tempas buvo sparčiausias. Nemenką įtaką pelningumo mažėjimui daro ir ilgą laiką besitęsiantis darbo užmokesčio augimas.

Tačiau šių veiksnių poveikis atskiroms ūkio šakoms yra labai nevienodas. Įvertinus daugiausia pridėtinės vertės sukuriančius sektorius, matyti, kad labiausiai pelningumas sumažėjo tarp energetikos, nekilnojamojo turto ir statybų veiklą vykdančių įmonių.

Nors per 2018 m. pirmąjį ketvirtį energetikos įmonių patirtos darbo užmokesčio sąnaudos buvo 9 proc. mažesnės nei prieš metus, pabrangus naftai, dujoms ir kitoms tiesiogiai su energijos gamyba susijusioms žaliavoms, jų įsigijimui skirtos sąnaudos ūgtelėjo beveik 16 proc. Žinoma, negalima atmesti tikimybės, kad tokiems pokyčiams nemenką įtaką darė išaugęs energijos vartojimas, o tai reiškia, kad didėjant paklausai ir pajamoms, reikia įsigyti daugiau žaliavų, reikalingų energijos gamybai.

Brangstantys metalai ir kitos medžiagos didino statybos įmonių išlaidas. 2018 m. pirmąjį ketvirtį šių įmonių sąnaudos žaliavų ir medžiagų pirkimui buvo 11 proc. didesnės nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Darbo užmokestis statybos įmonėse paprastai sudaro apie ketvirtadalį visų sąnaudų. Palyginti su kitais verslo sektoriais, tai yra santykinai daug, nes vertinant visas verslo šakas matyti, kad ši dalis siekia tik 14 proc. 2018 m. pirmąjį ketvirtį darbo užmokesčio sąnaudos statybų sektoriuje buvo 20 proc. didesnės nei per tą patį 2017 m. ketvirtį, todėl menkesnis tokių įmonių pelningumas nestebina.

Ypač didelis darbo užmokesčio sąnaudų augimas buvo transporto, apgyvendinimo ir maitinimo bei informacijos ir ryšių sektoriuose (atitinkamai 24 proc., 45 proc. ir 24 proc.), tačiau dėl itin spartaus pajamų didėjimo šias veiklas vykdančių įmonių pelningumas nemažėjo.

Nors skolos didėjo, o pelningumas mažėjo, įmonių galimybės vykdyti finansinius įsipareigojimus reikšmingai nepasikeitė

2017 m. pirmąjį–2018 m. pirmąjį ketvirtį augo visų verslo šakų įsipareigojimai. Itin sparčiai didėjo apgyvendinimo ir maitinimo, informacijos ir ryšių bei transporto įmonių skolos (atitinkamai 33 proc., 22 proc. ir 21 proc.). Vis dėlto, be apgyvendinimo ir maitinimo įmonių, 2018 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje tarp labiausiai įsiskolinusių buvo prekybos bei aptarnavimo ir administracinę veiklą vykdančios įmonės. Jų skolos ir turto santykis buvo arti 60 proc.

Vertinant laiką, per kurį įmonės galėtų padengti savo įsipareigojimus, matyti, kad ypač nedidele įsipareigojimų našta išsiskiria informacijos ir ryšių, žemės ūkio ir gamybos įmonės. Jos savo įsipareigojimus gebėtų padengti per 2–2,5 metų2, o didžiausia skolos našta tenka statybų ir nekilnojamojo turto operacijas vykdančioms įmonėms. Esant dabartiniam pelno lygiui, jų įsipareigojimams padengti reikėtų nuo 8 iki 10 metų. Kita vertus, tokį didelį rodiklį gali lemti ir verslo specifika, nes dideliems statybų projektams pradėti reikia skolintis nemenkas pinigų sumas, o pelnas uždirbamas gerokai vėliau.

Mažėjant pelningumui, statybos ir nekilnojamojo turto veiklą vykdančių įmonių galimybės vykdyti įsipareigojimus suprastėjo labiausiai. Per 2017 m. pirmąjį–2018 m. pirmąjį ketvirtį šias veiklas vykdančių įmonių grynosios skolos ir veiklos pelno (EBITDA) santykis ūgtelėjo atitinkamai 2,3 punkto ir 2 punktais, o tai reiškia, kad pelningumui mažėjant, įsipareigojimams įvykdyti laiko reikės daugiau. Labiausiai pagerėjo prekybos įmonių padėtis. Jų skolos ir pelno santykis per analizuojamą laikotarpį sumažėjo 1,1 punkto.

Įmonių lūkesčiai dėl ateities perspektyvų didėja, investuojama drąsiau

Sparčiai didėjant sąnaudoms, įmonių pelningumas mažėja, tačiau optimizmas dėl ateities perspektyvų neslopsta. Įmonių lūkesčius atspindintis ekonominių vertinimų rodiklis nuosaikiai gerėja ir šiuo metu yra pasiekęs aukščiausią lygį nuo prieškrizinių laikų. Gerėjant lūkesčiams, atsigauna ir materialinės investicijos. 2016 m. pabaigoje jų metinis augimo tempas dar buvo neigiamas (–0,3 proc.), tačiau nuo to laiko investuojama vis aktyviau ir 2018 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje investicijos jau buvo 6 proc. didesnės nei prieš metus.

Pastaruoju metu daugiausia investavo nekilnojamojo turto, gamybos ir transporto veikla užsiimančios įmonės. Statybų sektorius taip pat investavo palyginti negausiai, nuo pat 2017 m. pradžios metinis investicijų augimo tempas čia neviršija 2 proc., o kai kuriais ketvirčiais, kaip ir nekilnojamojo turto sektoriuje, jis buvo neigiamas. Tam didžiausią įtaką darė pastebimai sumažėjusios investicijos į inžinerinių pastatų statybą, itin priklausančios nuo ES paramos lėšų.

1 Veiklos pelno prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) bei pajamų santykis.

2 Rodiklis apskaičiuojamas kaip grynosios skolos ir veiklos pelno prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) santykis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Jurgita Navikienė. Apskaitos politika: naudinga prievolė, apie kurią žino ne visi vadovai

Apskaitos politika – tai naudingas įrankis įmonei, gelbstintis keblioje situacijoje, ar beprasmis...

Evelina Liutkutė. Nemokumo reforma Lietuvoje – ar pavyks „išgelbėti“ sunkumus patiriančias įmones? (1)

Finansų ministerija parengė Nemokumo įstatymo projektą, iš esmės reformuojantį visą nemokumo...

Eglė Džiugytė. Didžioji Britanija sankryžoje – kur veda britų neapsisprendimas?

Skandalingu rezultatu Jungtinės karalystės parlamente baigėsi naujausias balsavimas dėl...

Mantas Gofmanas. Dar daugiau aiškumo dėl listinguojamų įmonių reguliacinių reikalavimų (1)

Lietuvos bankas (LB) šiuo metu rengia naujas Informacijos atskleidimo gaires, kuriomis bus...

Rūta Vainienė. Amžina kova. Su kainomis (3)

Tokie štai mūsų naujieji metai – ir vėl „viskas pabrango“. Valdišku sprendimu buvo...

Top naujienos

Emigranto nusikaltimas sukrėtė ne tik Lietuvą, bet ir Švediją: nužudytą paauglę rado užklijuotomis lūpomis (21)

Darbą baigusi septyniolikmetė nusiuntė tėvui žinutę, kad grįžta namo, tačiau į juos taip ir...

Kai kuriose Lietuvos įmonėse uždirbti milijonams pakanka vieno darbuotojo: kaip joms tai pavyksta? (82)

Lietuvoje yra ne viena kompanija, vienam darbuotojui sugeneruojanti daugiau kaip 10 milijonų eurų...

Gyvai / LKL rungtynės: „Rytas“ – „Lietkabelis“ tiesioginė vaizdo transliacija (63)

Trečiojo „Betsafe–LKL“ rato starte – trečioji Vilniaus „Ryto“ ir Panevėžio...

„Vaistas“ nuo odos ligų, sifilio ir skrandžio bėdų sukelia haliucinacijas ir mirtį (1)

Turbūt visi žino, kad gyvsidabris – itin nuodingas metalas, tad, pavyzdžiui, sudužus senam...

Stilistas rėžė nuomonę apie „Žmonių“ įvaizdžius: jei nepasiruošei, sėdėk tyliai ir apeik raudoną kilimą ratu (150)

Kiekviename renginyje laukiamiausia smalsuolių dalis – raudonas kilimas ir, žinoma, akį...

Verslininkas Saulius Karosas amžinojo poilsio atgulė Menininkų kalnelyje: atsisveikinimo kalbą tarė ir 18-metis sūnus (449)

Šią savaitę verslo pasaulį ištiko netektis – naktį iš antradienio į trečiadienį mirė...

Ekspertas: Putino spaudimas Lukašenkai gali tapti nepakeliamas (178)

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui liko daugiau nei penkeri metai kadencijos, bet jis jau turi...

7 daržovės, kurios vertingesnės termiškai apdorotos (2)

Žalios daržovės laikomos naudingesnėmis maistiniu požiūriu. Tiesa, yra daržovių, kurios...

Nori atšaukti Nacionalinę premiją Ivaškevičiui – partizanų vaizdavimas sukėlė tikrą audrą Lietuvos rašytojų sąjunga gina (430)

Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba šeštadienį paskelbė rašytoją Marių Ivaškevičių...

Močiutės kiaulienos kepsnys nepaliks abejingo net ir didžiausio maisto kritiko (46)

Močiutė iškepė kiaulienos kepsnį , kuris nepaliks abejingo net ir didžiausio maisto kritiko....