Vykstant diskusijoms dėl mokesčių „reformos“, aš kaip eilinis, samdomą darbą dirbantis ir šeimą turintis (2 mažamečiai vaikai ir dirbanti žmona), norėčiau pateikti keletą pastebėjimų dėl mūsų mokesčių sistemos, ypač atkreipdamas dėmesį į socialinę sritį.
© DELFI / Karolina Pansevič

Kad Lietuvos mokesčių sistema yra subalansuota turtingųjų naudai jau seniai yra vieša paslaptis. Tai aiškiai išdrįsta pasakyti vos vienas kitas žinomas visuomenės veikėjas. Labai norėtųsi, kad Seime svarstant mokesčių reformą, bent opozicijos atstovai, kuriai, tikiuosi, rūpi net tik 1-5 proc. Lietuvos visuomenės, pareikalautų pasiaiškinti valdančiąją koaliciją ir Vyriausybę. Kaip šiais mokesčių pataisymais siekiama švelninti socialinę atskirtį ir pasitikėjimą valstybės politika, kuri yra kritinės būklės ir, pasak prezidentės bei daugybės visuomenininkų, kelią fundamentalią grėsmę Lietuvos egzistencijai? Ar šis vadinamas „mokesčių paketas“ nėra dar vienas MGB ir ko suokalbis su valdančiaisiais?

Lietuvoje mokesčių perskirstymas per valstybės biudžetą yra itin mažas, o tai reiškia arba prastą švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos, valstybės valdymo kokybę, arba minėtų sričių tapimą privačiu sektoriumi už kurį reikia prisimokėti iš savo kišenės. Kad tai seniai vyksta medicinoje, švietime - žinome, o dabar žinome, kad ir valstybės valdymas tapo stambių verslo grupių užsakymų vykdymu.

Daug kas pasakys, kad mažas valstybės biudžetas yra gerai, juk tokios pažangios valstybės kaip JAV, Šveicarija, Airija, Australija, P. Korėja taip pat mažai perskirsto per valstybės biudžetus, tačiau labai retai paminės, kad tose valstybėse yra realus mokesčių progresyvumas, kuris reiškia, kad daugiausia prie valstybės biudžeto prisideda turtingiausi, o masės moka palyginti nedidelius mokesčius.

Tokiu būdu, per didesnius darbo užmokesčius ir mažesnius mokesčius, visuomenės dauguma gali susimokėti už dalinai privačią socialinę apsaugą, mediciną, švietimą. Pas mus atvirkščiai: turtingiausi koncernai, įmonės, ūkininkai, advokatai ir kiti veikėjai sumoka juokingai mažus mokesčius, o samdomiems darbuotojams užmetama „švediška-prancūziška“ mokesčių našta.

Nuo mažų darbo užmokesčių lupant švediškus procentus, o turtingiesiems nusišalinus nuo šios nemalonios naštos, galiausiai surenkam vieną mažiausių biudžetų Europos Sąjungoje. Ir nors dirbantieji atseikėjo „švediškais procentais“, galiausia atgauna „bulgariškaisiais“. Lentelė žemiau parodo kiek valstybės surenka iš socialinių įmokų (pas mus liaudiškai vadinamų „Sodros“) ir kiek valstybė išmoka atgal mokesčių mokėtojams:

 

Surinkta socialinio draudimo mokesčių 2016 (% nuo BVP).

Valstybė išmokėjo socialinių išmokų savo piliečiams 2016 (% nuo BVP)

Išmokėta daugiau/ mažiau nei surinkta 2016  (% nuo BVP)

EU-28

13,3

19,1

5,8

EA-19

15,3

20

4,7

Belgija

16,2

20

3,8

Bulgarija

7,8

12,7

4,9

Čekija

14,7

12,3

-2,4

Danija

1

23,4

22,4

Vokietija

16,7

19,3

2,6

Estija

11,8

13,5

1,7

Airija

4,4

9,9

5,5

Graikija

14,3

20,7

6,4

Ispanija

12,2

16,8

4,6

Prancūzija

18,8

24,4

5,6

Kroatija

11,7

14,7

3

Italija

13,2

21,1

7,9

Kipras

8,5

13,8

5,3

Latvija

8,6

12

3,4

Lietuva

12,5

11,2

-1,3

Liuksenburgas

12,2

18,2

6

Vengrija

13,6

14,2

0,6

Malta

6,4

12

5,6

Nyderlandai

15,3

16,2

0,9

Austrija

15,3

21,6

6,3

Lenkija

13,8

16,9

3,1

Portugalija

11,7

18

6,3

Rumunija

8,1

11,6

3,5

Slovėnija

14,8

16,7

1,9

Slovakija

14,3

15,1

0,8

Suomija

13

25,6

12,6

Švedija

3,3

20,6

17,3

Jungtinė Karalystė

7,7

15,8

8,1

Kaip matyti Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių surenkanti socialinių įmokų daugiau nei išmokanti atgal savo piliečiams. Europos Sąjungoje ir net gi buvusiose socialistinio bloko šalyse yra priešinga tendencija: sumoki 1 eurą, atgauni 1,1-1,5 Eur ir net daugiau. Skirtumą šalis dažnai padengia kitais surenkamais mokesčiai, pvz. progresiniais pajamų, turto ir kt. kurių daugiausiai sumoka turtingieji. Matematika čia paprasta – daugumai piliečių tiesiog apsimoka mokėti mokesčius, nes įvairiomis formomis, pvz. pensijų, nedarbo, ligos, tėvystės išmokomis, atgauni daugiau. Tokiu atveju dirbančiajam neapsimoka tūnoti šešėlyje, o Lietuvoje kol kas apsimoka. Ar ne čia pagrindinė šešėlio priežastis Lietuvoje?! Esant tokiai padėčiai, Lietuvoje labai patogu visokiems LLRI ir bankų ekonomistams nuolat „boksuoti“ „Sodra“ sistemą ir dar labiau kelti nepasitikėjimą valstybe.

Kaip turinčiam šeimą žmogui, man įdomu pažvelgti, kokią mokesčių naštą neša šeimos. Tarkim vidutinė šeima: vyras, žmona ir du nepilnamečiai vaikai, kai vyras uždirba vidutinį atlyginimą, o žmona 2/3 vidutinio atlyginimo. 2017 m. duomenimis, bendra „Sodra“ ir gyventojų pajamų našta sudarė 37 proc. Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, (EBPO) analogiškos šeimos Estijoje mokesčių našta yra 33,8 proc., Lenkijoje – 26,8 proc., ministro Šapokos dažnai cituojamoje Airijoje – 19 proc., Jungtinėje Karalystėje ir JAV – 26,5 proc., na o Švedijoje panašiai kaip Lietuvoje – 39,3 proc.

Jei šeimoje dirba tik vienas iš tėvų ir yra du vaikai, kai maitintojas uždirba vidutinį atlyginimą, Lietuvoje mokesčių našta tesumažėja iki 36 proc. Tuo tarpu Estijoje mokesčių našta sumažėja iki – 28,9 proc., Lenkijoje – iki 10 proc., Airijoje – iki 10,8 proc., Jungtinėje Karalystėje – iki 26,1 proc., JAV – iki 20,8 proc., Švedijoje – iki 38,2 proc. Skirtumai drastiški, turint omeny ir didesnes išmokas kitose šalyse. Išvada viena - Lietuvos mokesčių sistema supuvusi ir neadekvati, o ypač taip vadinama socialinio draudimo sritis.

Pagrindinis valstybės išlaikytojas Lietuvoje yra samdomą darbą dirbantis, vaikus auginantis asmuo. Jis yra nuskriaudžiamas tris kartus: gaudamas mažesnį ir ekonomikos pajėgumą neatitinkantį atlyginimą, sumokėdamas švediškus mokesčius ir gaudamas atgal bulgariškas socialines išmokas. Tokiomis sąlygomis dar reikia užauginti dorus, šalį mylinčius vaikus, susimokėti mokykloje už pratybas, būrelius, klasių dažymą, poliklinikoje prisimokėti visokias priemokas, arba... emigruoti.

Norint pakeisti situaciją reikia daug pokyčių įvairiose srityse, tačiau be esminės mokesčių reformos emigracijos problemos neišspręsime. Dviratis išrastas – mokesčių sistemų yra įvairių. Galime pasirinkti mums labiausiai tinkančią pažangesnių valstybių pavyzdžiu. Tikiuosim kad kuo anksčiau baigsime pataikauti įvairiems koncernams imituodami mokesčių reformas, toleruodami rusiško tipo mokesčių sistemą Lietuvoje ir žengsime Europos Sąjungos bei EBPO šalių pramintais takais.

Šaltiniai:

http://www.oecd.org/newsroom/oecd-tax-burdens-on-wages-rising-without-tax-rate-increases.htm

http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/images/d/dd/Total_general_government_expenditure_by_function%2C_2016_%28%25_of_GDP%2C_%25_of_total_expenditure%2C_million_national_currency%29.png

http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/images/c/c1/Breakdown_of_tax_revenue_by_country_and_by_detailed_tax_categories_in_2016_%28%25_of_GDP%29.png

https://www.tax.lt/skaiciuokles/atlyginimo_ir_mokesciu_skaiciuokle

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Jolanta Blažytė. Apipešiota mokesčių reforma – tarsi siaubo filmas (88)

Ilgai Vyriausybėje gimdytas mokesčių reformos projektas pagaliau patvirtintas Seime. Nesvarbu, kad...

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė (56)

Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose...

Laura Galdikienė. Ar užteks vėjo Lietuvos eksporto burėse? (1)

Vienetiniai darbo kaštai arba kitaip darbo sąnaudų ir produktyvumo santykis apdirbamojoje...

Rūta Vainienė. Naujoji matematika, keturi kablelis vienuolika (6)

Ką jums sako skaičius – 4,11? Greičiausiai – nieko. Net jei patikslinčiau, kad tai yra 4,11...

Tadas Vizgirda. Mokesčių sistema Lietuvoje – lėtais žingsniais teisinga linkme? (11)

Užsienio investuotojai nuolatinius mokesčių kaitaliojimus yra linkę vertinti labiau neigiamai...

Top naujienos

Babčenkos prisiminimai iš Čečėnijos karo: ten viešpatavo sadistiniai impulsai ir nežabotas godumas (4)

Leidykla „Briedis“ pristato naujieną – knygą „Karas. Čečėnijos tragedija“. Tai...

Pasižvalgykime, kokios kainos Vilniaus, Palangos ir užsienio turguje (50)

Atrodo, kad maisto turgūs įgavo antrą kvėpavimą. Vis daugiau žmonių, tame tarpe ir jaunimo,...

Kinija demonstruoja karinę galią: signalai – grėsmingi (211)

Kinijos laivynas didėja ir įgauna vis naujos galios ir daro tai beprecedenčiu greičiu. Liepą...

Lietuvos lenkai atskleidė kortas: jie save sieja ne su Varšuva ir ne su Maskva (227)

„Jei su mumis būtų geras žinovas, jis sakytų, kad čia sėdi litvinai . Lenkas niekada negertų...

Tėčio, auginančio „kitokį“ vaiką, istorija: ar neverta pamąstyti, kas iš mūsų išties neįgalūs? (133)

Rūdninkų knygyno įkūrėjas Deimantas Vainilka – trijų vaikų tėvas: iš pirmosios santuokos...

Idėjos iš „Airbnb“, kurios pavers namus ne tik tvarkingais, bet ir stilingais (2)

Ar tai būtų ištaiginga pilis kur nors Bretanėje ar viengungio būstas Paryžiaus centre –...

Violeta Urmanavičiūtė-Urmana – kaip mergaitė iš Marijampolės tapo pasaulinio garso primadona (1)

Gal suvalkietiškas užsispyrimas, gal šeimos suformuotos vertybės jai neleidžia mesti iki galo...

1006 km lenktynėse Palangoje – pirmi incidentai: problemos „Porsche Cayman“ automobiliui (18)

Šeštadienį 12 valandą Palangoje duotas startas didžiausiam lenktynių festivaliui Rytų Europoje...

Filmai, kuriuos žiūrėdami mirė žmonės: gyvybę nusinešė ne tik išgąstis (1)

„Šitas filmas mirtinai mane išgąsdino!“ Turbūt ne kartą esate ištarę tokią ar panašią...

Grynųjų pinigų atsisakiusio kavinių tinklo direktorius žengti atgal nežada (147)

Jau daugiau nei mėnesį dešimtyje „ Huracan Coffee “ kavinių tinklo prekybos vietų klientai...