aA
Vykstant diskusijoms dėl mokesčių „reformos“, aš kaip eilinis, samdomą darbą dirbantis ir šeimą turintis (2 mažamečiai vaikai ir dirbanti žmona), norėčiau pateikti keletą pastebėjimų dėl mūsų mokesčių sistemos, ypač atkreipdamas dėmesį į socialinę sritį.
© DELFI / Karolina Pansevič

Kad Lietuvos mokesčių sistema yra subalansuota turtingųjų naudai jau seniai yra vieša paslaptis. Tai aiškiai išdrįsta pasakyti vos vienas kitas žinomas visuomenės veikėjas. Labai norėtųsi, kad Seime svarstant mokesčių reformą, bent opozicijos atstovai, kuriai, tikiuosi, rūpi net tik 1-5 proc. Lietuvos visuomenės, pareikalautų pasiaiškinti valdančiąją koaliciją ir Vyriausybę. Kaip šiais mokesčių pataisymais siekiama švelninti socialinę atskirtį ir pasitikėjimą valstybės politika, kuri yra kritinės būklės ir, pasak prezidentės bei daugybės visuomenininkų, kelią fundamentalią grėsmę Lietuvos egzistencijai? Ar šis vadinamas „mokesčių paketas“ nėra dar vienas MGB ir ko suokalbis su valdančiaisiais?

Lietuvoje mokesčių perskirstymas per valstybės biudžetą yra itin mažas, o tai reiškia arba prastą švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos, valstybės valdymo kokybę, arba minėtų sričių tapimą privačiu sektoriumi už kurį reikia prisimokėti iš savo kišenės. Kad tai seniai vyksta medicinoje, švietime - žinome, o dabar žinome, kad ir valstybės valdymas tapo stambių verslo grupių užsakymų vykdymu.

Daug kas pasakys, kad mažas valstybės biudžetas yra gerai, juk tokios pažangios valstybės kaip JAV, Šveicarija, Airija, Australija, P. Korėja taip pat mažai perskirsto per valstybės biudžetus, tačiau labai retai paminės, kad tose valstybėse yra realus mokesčių progresyvumas, kuris reiškia, kad daugiausia prie valstybės biudžeto prisideda turtingiausi, o masės moka palyginti nedidelius mokesčius.

Tokiu būdu, per didesnius darbo užmokesčius ir mažesnius mokesčius, visuomenės dauguma gali susimokėti už dalinai privačią socialinę apsaugą, mediciną, švietimą. Pas mus atvirkščiai: turtingiausi koncernai, įmonės, ūkininkai, advokatai ir kiti veikėjai sumoka juokingai mažus mokesčius, o samdomiems darbuotojams užmetama „švediška-prancūziška“ mokesčių našta.

Nuo mažų darbo užmokesčių lupant švediškus procentus, o turtingiesiems nusišalinus nuo šios nemalonios naštos, galiausiai surenkam vieną mažiausių biudžetų Europos Sąjungoje. Ir nors dirbantieji atseikėjo „švediškais procentais“, galiausia atgauna „bulgariškaisiais“. Lentelė žemiau parodo kiek valstybės surenka iš socialinių įmokų (pas mus liaudiškai vadinamų „Sodros“) ir kiek valstybė išmoka atgal mokesčių mokėtojams:

 

Surinkta socialinio draudimo mokesčių 2016 (% nuo BVP).

Valstybė išmokėjo socialinių išmokų savo piliečiams 2016 (% nuo BVP)

Išmokėta daugiau/ mažiau nei surinkta 2016  (% nuo BVP)

EU-28

13,3

19,1

5,8

EA-19

15,3

20

4,7

Belgija

16,2

20

3,8

Bulgarija

7,8

12,7

4,9

Čekija

14,7

12,3

-2,4

Danija

1

23,4

22,4

Vokietija

16,7

19,3

2,6

Estija

11,8

13,5

1,7

Airija

4,4

9,9

5,5

Graikija

14,3

20,7

6,4

Ispanija

12,2

16,8

4,6

Prancūzija

18,8

24,4

5,6

Kroatija

11,7

14,7

3

Italija

13,2

21,1

7,9

Kipras

8,5

13,8

5,3

Latvija

8,6

12

3,4

Lietuva

12,5

11,2

-1,3

Liuksenburgas

12,2

18,2

6

Vengrija

13,6

14,2

0,6

Malta

6,4

12

5,6

Nyderlandai

15,3

16,2

0,9

Austrija

15,3

21,6

6,3

Lenkija

13,8

16,9

3,1

Portugalija

11,7

18

6,3

Rumunija

8,1

11,6

3,5

Slovėnija

14,8

16,7

1,9

Slovakija

14,3

15,1

0,8

Suomija

13

25,6

12,6

Švedija

3,3

20,6

17,3

Jungtinė Karalystė

7,7

15,8

8,1

Kaip matyti Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių surenkanti socialinių įmokų daugiau nei išmokanti atgal savo piliečiams. Europos Sąjungoje ir net gi buvusiose socialistinio bloko šalyse yra priešinga tendencija: sumoki 1 eurą, atgauni 1,1-1,5 Eur ir net daugiau. Skirtumą šalis dažnai padengia kitais surenkamais mokesčiai, pvz. progresiniais pajamų, turto ir kt. kurių daugiausiai sumoka turtingieji. Matematika čia paprasta – daugumai piliečių tiesiog apsimoka mokėti mokesčius, nes įvairiomis formomis, pvz. pensijų, nedarbo, ligos, tėvystės išmokomis, atgauni daugiau. Tokiu atveju dirbančiajam neapsimoka tūnoti šešėlyje, o Lietuvoje kol kas apsimoka. Ar ne čia pagrindinė šešėlio priežastis Lietuvoje?! Esant tokiai padėčiai, Lietuvoje labai patogu visokiems LLRI ir bankų ekonomistams nuolat „boksuoti“ „Sodra“ sistemą ir dar labiau kelti nepasitikėjimą valstybe.

Kaip turinčiam šeimą žmogui, man įdomu pažvelgti, kokią mokesčių naštą neša šeimos. Tarkim vidutinė šeima: vyras, žmona ir du nepilnamečiai vaikai, kai vyras uždirba vidutinį atlyginimą, o žmona 2/3 vidutinio atlyginimo. 2017 m. duomenimis, bendra „Sodra“ ir gyventojų pajamų našta sudarė 37 proc. Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, (EBPO) analogiškos šeimos Estijoje mokesčių našta yra 33,8 proc., Lenkijoje – 26,8 proc., ministro Šapokos dažnai cituojamoje Airijoje – 19 proc., Jungtinėje Karalystėje ir JAV – 26,5 proc., na o Švedijoje panašiai kaip Lietuvoje – 39,3 proc.

Jei šeimoje dirba tik vienas iš tėvų ir yra du vaikai, kai maitintojas uždirba vidutinį atlyginimą, Lietuvoje mokesčių našta tesumažėja iki 36 proc. Tuo tarpu Estijoje mokesčių našta sumažėja iki – 28,9 proc., Lenkijoje – iki 10 proc., Airijoje – iki 10,8 proc., Jungtinėje Karalystėje – iki 26,1 proc., JAV – iki 20,8 proc., Švedijoje – iki 38,2 proc. Skirtumai drastiški, turint omeny ir didesnes išmokas kitose šalyse. Išvada viena - Lietuvos mokesčių sistema supuvusi ir neadekvati, o ypač taip vadinama socialinio draudimo sritis.

Pagrindinis valstybės išlaikytojas Lietuvoje yra samdomą darbą dirbantis, vaikus auginantis asmuo. Jis yra nuskriaudžiamas tris kartus: gaudamas mažesnį ir ekonomikos pajėgumą neatitinkantį atlyginimą, sumokėdamas švediškus mokesčius ir gaudamas atgal bulgariškas socialines išmokas. Tokiomis sąlygomis dar reikia užauginti dorus, šalį mylinčius vaikus, susimokėti mokykloje už pratybas, būrelius, klasių dažymą, poliklinikoje prisimokėti visokias priemokas, arba... emigruoti.

Norint pakeisti situaciją reikia daug pokyčių įvairiose srityse, tačiau be esminės mokesčių reformos emigracijos problemos neišspręsime. Dviratis išrastas – mokesčių sistemų yra įvairių. Galime pasirinkti mums labiausiai tinkančią pažangesnių valstybių pavyzdžiu. Tikiuosim kad kuo anksčiau baigsime pataikauti įvairiems koncernams imituodami mokesčių reformas, toleruodami rusiško tipo mokesčių sistemą Lietuvoje ir žengsime Europos Sąjungos bei EBPO šalių pramintais takais.

Šaltiniai:

http://www.oecd.org/newsroom/oecd-tax-burdens-on-wages-rising-without-tax-rate-increases.htm

http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/images/d/dd/Total_general_government_expenditure_by_function%2C_2016_%28%25_of_GDP%2C_%25_of_total_expenditure%2C_million_national_currency%29.png

http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/images/c/c1/Breakdown_of_tax_revenue_by_country_and_by_detailed_tax_categories_in_2016_%28%25_of_GDP%29.png

https://www.tax.lt/skaiciuokles/atlyginimo_ir_mokesciu_skaiciuokle

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Indrė Genytė-Pikčienė. Ristis konkurencingumo indeksuose žemyn Lietuvai – prabanga (3)

Šiandien paskelbta 2018-ųjų Pasaulio ekonomikos forumo ataskaita, kurioje ši institucija, atlikus...

Aleksandras Izgorodinas. Turime kaip niekad palankų momentą kaupti rezervą sekančiam sunkmečiui (7)

Šiandien Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam 2019 m. biudžeto projektui, kuris...

Atsakymai Aidui Pivoriūnui: Problema yra atbukusi akis, kuriai miško plynės atrodo gerai (36)

Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius Aidas Pivoriūnas straipsnyje „Miško...

Vytenis Šimkus. Brexit: debesuota, be pragiedrulių? (2)

Nenumaldomai artėja 2019 m. kovo 29 dienos vidurnaktis, kada Jungtinė Karalystė (JK) pasitrauks iš...

Top naujienos

Šaro rimbas padėjo: „Žalgiris“ Stambule parodė tikrąjį savo veidą (226)

Kauno „Žalgiris“ trečiadienio vakarą Stambulo „Sinan Erdem Dome“ arenoje ieškojo pirmos...

Sostinės pakraštyje – garsių prekių ženklų išparduotuvė, apie kurią nenorėtumėte niekam prasitarti (134)

Pasakoti ar nepasakoti – štai kur klausimas, kai kalba nukrypsta apie neseniai duris pravėrusias...

Mistinė vieta, apie kurią žino retas vilnietis: užsieniečiai čia plūsta tūkstančiais (69)

Retas vilnietis žino apie namą, stovintį Antakalnio V. Grybo gatvės Vaikų namų teritorijoje,...

Spekuliantai pelnosi krentant Džeimso Bondo automobilio gamintojo akcijoms (12)

Galbūt investuotojams Džeimso Bondo automobilis ir patinka, bet gamintojo akcijomis jie spekuliuoja...

Patenkintas Šaras „gražuolių“ matyti „Žalgiryje“ nenori: turime iš naujo tapti žvėrimis specialiai Krepšinis.lt iš Stambulo

Kauno „Žalgiris“ pademonstravo įspūdingą žaidimą puolime bei atidarė pergalių sąskaitą...

Liberalai panaikino Šimašiui palankų sprendimą narystė partijoje gali būti sustabdyta (148)

Remigijui Šimašiui paskelbus, kad antrosios kadencijos Vilniaus miesto mero kėdėje jis sieks su...

Metė siaubingus kaltinimus medžiotojo pašautam dviratininkui – mama vadina monstru ir gailisi, kad tiek mažai kankinosi buvusi mergina kaltina žvėrišku elgesiu (21)

Netekties palaužta dviratininko iš Didžiosios Britanijos Marco Suttono, kurį per klaidą Alpės...

Vieną tritaškį per rungtynes pataikęs „Rytas“ namie nusileido vokiečiams (181)

Vilniaus „Ryto“ (1/2) komanda Europos taurės turnyre patyrė antrą pralaimėjimą iš eilės....

Antrąją „Neregėtą Lietuvą“ išleidęs Jovaiša: pirmasis albumas buvo naudojamas ne pagal paskirtį (22)

Fotografas Marius Jovaiša prieš 10 m. pristatęs jau dabar bene žymiausią Lietuvos fotografijų...

Adomaitis: pametame kažkur galvas – nežinau, kaip paaiškinti (41)

„Ryto“ sirgaliai likus pusei minutės iki ketvirto kėlinio pabaigos traukė ne pergalės dainas,...