aA
2017 m. Nobelio premija už indėlį į ekonomikos mokslus buvo suteikta JAV mokslininkui Ričardui Thaleriui, kuris savo tyrimais pagrindė tikrovę labiau atitinkantį žmonių elgesio vertinimą. R. Thaleris savo darbuose pateikė pasiūlymų apie tai, kaip patobulinti viešąjį administravimą bei teisinio reglamentavimo politiką atsižvelgiant į žmonių elgesio ypatumus.
Paulius Jurčys
© Asmeninio albumo nuotr.

Ričardas Thaleris (jam dabar 72 m.), dėsto Čikagos universitete ir yra žinomas kaip elgsenos ekonomikos (angl. behavioral economics ) tėvas. Ši ekonomikos mokslo sritis apjungia žinias apie žmonių elgesio ypatumus siekiant paaiškinti sprendimų priėmimo ekonominius motyvus.

Nobelio premijas skiriantis komitetas savo pranešime nurodė keletą premijos paskyrimo R. Thaleriui priežasčių. R. Thaleris ne tik puikiai atskleidė, kad įvairios žmonių elgesio tendencijos sistemiškai įtakoja konkrečius sprendimus ir tų sprendimų poveikį rinkos procesams, bet savo darbais prisidėjo prie viešojo valdymo politikos tobulinimo bei valdžios institucijų darbo našumo didinimo.

Nobelio premijos suteikimas R. Thaleriui taip pat turi būti vertinamas kaip svarus paskatinimas visiems elgsenos ekonomikos srityje besispecializuojantiems mokslininkams ir ekspertams. Visgi R. Thaleris nėra pirmasis elgsenos ekonomikos mokslininkas, kuriam buvo suteikta Nobelio premija: 2002 m. ši premija buvo suteikta Danieliui Kahnemanui (knygos Greitas ir lėtas mąstymas autoriui), o 2006 m. – R. Šileriui (lietuvių kilmės Jeilio universiteto profesorius).

D. Kahnemanas bei R. Šileris padėjo teorinius elgsenos ekonomikos pagrindus, tuo tarpu R. Thaleris atliko didžiąją organizacinio darbo dalį, kuri buvo būtina, kad elgsenos ekonomikos tyrimų rezultatai susilauktų rimto vertinimo tarp ekonomistų ir plistų viešojoje erdvėje. R. Thaleris taip pat daug jėgų ir laiko atidavė tam, kad elgsenos ekonomika besidomintys studentai gautų stipendijas moksliniams tyrimams apie tai, kokios aplinkybės įtakoja žmonių sprendimų priėmimą. R. Thaleris taip pat prisidėjo prie elgsenos ekonomikos institucionalizavimo (elgsenos ekonomikos tyrimų rezultatų pritaikymo viešojo valdymo institucijų darbe).

R. Taleris savo darbuose nesiekė paneigti klasikinės ekonomikos dėsnių, bet jo paties žodžiais tariant, „norint tinkamai taikyti ekonomikos dėsnius, privalu turėti omenyje, kad visi mes esame žmonės“.

Toliau panagrinėkime tris pagrindines R. Talerio pasiūlytas idėjas, pakeitusias mūsų mastymą ir elgesį: ribotą racionalumą, savikontrolės trūkumą ir žmonių elgesį įtakojančius raginimus (angl. nudges).

1. Ribotas racionalumas

Tuo metu, kai R. Thaleris pradėjo doktorantūros studijas Case Western universitete, viena iš pagrindinių prielaidų ekonomikos teorijoje buvo tai, kad žmonės elgiasi racionaliai ir geba priimti protingus sprendimus. Jaunasis R. Thaleris ryžtingai ėmėsi studijų, siekdamas konkrečiais pavyzdžiais parodyti, kad žmonių sprendimai ne visada yra racionalūs ir tiksliai pamatuoti.

Savo mokslinėse publikacijose R. Thaleris pateikė daug pavyzdžių, pagrindžiančių žmonių neracionalaus elgesio sistematiškumą. Be to, jis sugebėjo empiriniais tyrimais įrodyti, jog žmonių neracionalų elgesį galima numatyti ir įtakoti.

R. Thaleris taipogi pasiūlė „protinio apskaičiavimo“ (angl. mental accounting) sąvoką, kuri reiškia, jog priimdami sprendimus žmonės yra linkę supaprastinti tuos sprendimus įtakojančias aplinkybes. Kitaip tariant, žmonės daugiau dėmesio skiria atskiriems sprendimams, tačiau nelabai sugeba įvertinti, kaip tie atskiri sprendimai atrodo platesniame kontekste.

Protinio apskaičiavimo ypatumus geriau iliustruoti gali šie pavyzdžiai: skaičiuodami savo išlaidas, žmonės geba puikiai atidėti konkrečias sumas dienos išlaidoms, nuomos mokesčiams, maistui, rūbams ar atostogoms, bet nesugeba skirti daugiau dėmesio kaupiamosioms santaupoms. To pasekoje žmonės išleidžia daugiau ir sutaupo mažiau, nei galėtų. Panašiai elgiasi ir taksi vairuotojai, kurie yra linkę nustatyti dienos pajamų tikslus. Tai reiškia, kad jie užbaigia darbą anksčiau, kai taksi paklausa yra didelė, ir vairuoja ilgiau, kai taksi paklausa yra maža.

Be to, R. Thaleris pasiūlė „turėjimo efekto“ sąvoką (angl. endowment effect), leidžiančią paaiškinti, kaip žmonės reaguoja į teigiamus ir neigiamus jausmus bei potyrius. Kai kalbame apie turtą, žmonės yra linkę savo turimam turtui suteikti didesnę vertę, nei tas turtas iš tiesų yra vertas. Tai lemia, jog žmonės yra nelinkę atiduoti savo turimo turto ar daiktų.

Turėjimo efekto sąvoka leido R. Taleriui prieiti prie bendresnio pobūdžio išvados apie tai, kaip žmonės elgiasi priimdami sprendimus perkant įvairius daiktus. Pavyzdžiui, investicijų į akcijas atveju, investuotojai nėra linkę parduoti savo turimų akcijų net ir tais atvejais, kai jų turimų akcijų kursas krinta; na o tais atvejais, kai akcijų kursas kyla, siekis kuo greičiau gauti pelną verčia turimas akcijas parduoti greičiau.

2. Savikontrolės stygius

Pasak R. Talerio, visus mus kamuoja įvairios įsivaizduojamos iliuzijos, kurių pasekoje esame linkę daryti klaidas sprendimų priėmimo metu. Klasikinis pavyzdys – kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą paliečianti „Odisėjaus dilema“: taip dažnai norime pasiduoti vartojimo teikiamiems malonumams ir esame linkę pamiršti apie būtinybę būti saikesniais ir pataupyti savo turimas lėšas gal net šiek tiek daugiau malonumo galintiems suteikti potyriams ateityje.

Johano Jarnestado iliustracija (The Royal Swedish Academy of Sciences)
Johano Jarnestado iliustracija (The Royal Swedish Academy of Sciences)

R. Thaleris savo tyrimuose taip pat parodė, kad netolimoje ateityje esantys malonūs įvykiai atima daugiau žmonių dėmesio nei tie įvykiai, kurie laukia tolimoje ateityje. Taigi galimybė išleisti šimtą eurų pasilinksminimams šiandien mums atrodo vertingesni, nei sprendimas pataupyti tuos šimtą eurų ateinančios vasaros kelionėms.

R. Taleris išskyrė dvilypį – „planuotojų ir darytojų“ (angl. Planner-doer) – žmonių mąstymo modelį. „Planuotojais“ galima laikyti tuos žmones, kurie yra labiau linkę mąstyti apie ilgalaikius tikslus. Tuo tarpu „darytojai“ yra linkę potyriams čia ir dabar.

Savikontrolės stygius leidžia paaiškinti, kodėl žmonės paprastai yra linkę dalyvauti įvairiose išankstinių įsipareigojimų reikalaujančiose programose (pvz., įvairios mitybos dietos, nerūkymo programos, anoniminių alkoholikų bendruomenėse, narkomanų centrų programose ir t. t.).

3. Paraginimai (angl. nudges)

R. Thalerio tyrimai atvėrė duris daugeliui provokatyvių ir priverčiančių susimąstyti įžvalgų. Pavyzdžiui, empiriniais tyrimais jis įrodė, kad žmonės yra linkę bausti kitus visuomenės narius ir nesąžiningą elgesį net ir tais atvejais, kai tokia bausmė niekam neduoda naudos ar net jei ir tiems bausmę skiriantiems asmenims (ir visiems mokesčių mokėtojams) prisidėti prie tos bausmės vykdymo išlaidų padengimo. R. Taleris taip pat pademonstravo, jog žmonės vengia priimti sprendimus tais atvejais, kai juos kamuoja baimė dėl to, kokias pasekmes sukels jų priimami sprendimai.

Įvairūs empiriniai tyrimai įkvėpė R. Thalerį pradėti nagrinėti tai, kokiomis priemonėmis galima būtų paskatinti žmones priimti geresnius sprendimus. Jis pradėjo tirti, kokiais konkrečiais veiksmais viešosios valdžios institucijos galėtų padėti žmonėms geriau įvertinti konkrečius sprendimus įtakojančias aplinkybes ir to pasekoje priimti labiau apgalvotus sprendimus.

R. Thaleris pasiūlė viešosios valdžios institucijoms dažniau taikyti taip vadinamus „paraginimus“ (angl. nudges), kurių paskirtis – įspėti, priminti ar švelniai paskatinti piliečius imtis tam tikrų veiksmų ar įvertinti tam tikras aplinkybes prieš priimant konkrečius sprendimus. Kitaip tariant, esminė „paraginimų“ priemonės funkcija – netiesiogiai padėti žmonėms priimti geresnius sprendimus netaikant prievartos ir neraginant priimti kokio nors vieno konkretaus sprendimo.

Apie „paraginimus“ kaip mokslinių tyrimų apie žmonių elgesį pagrįstas viešojo valdymo priemones pirmą kartą išgirdau iš Prof. Casso Sunsteino, kurio paskaitose dalyvavau studijų Harvardo teisės mokykloje metu. Kartu su R. Thaleriu, C. Sunsteinas yra knygos Nudge bendraautorius. Jis savo administracinės ir konstitucinės teisės paskaitose dažnai studentų klausdavo apie galimus vyriausybės politikos patobulinimus, kurie būtų įmanomi atsižvelgiant į mokslininkų atliktus tyrimus apie žmonių neracionalumą. Įdomu tai, jog šie geresnius sprendimus priimti turintys paraginimai ne tik prisideda prie piliečių gerovės, bet taip pat verčia viešosios valdžios institucijas tobulinti savo darbą vadovaujantis sąnaudų bei naudos lyginamuoju vertinimu (angl. cost and benefit analysis).

Knyga "Nudge"
Knyga "Nudge"

Kai kurie paraginimai gali būti ganėtinai paprasti: automobilio nuotraukos prisegimas prie baudos už greičio viršijimą kvito žymiai padidina baudos sumokėjimo tikimybę, mat greitį viršiję vairuotojai tokiu atveju tampa labiau suinteresuoti sumokėti baudą.

Kitos paraginimų formos gali turėti platesnes pasekmes. Štai R. Thaleris pasiūlė „Sutaupykime daugiau rytoj“ programą, kuomet darbuotojams užduodamas klausimas, ar jie norėtų, kad dalis jų padidindamos algos ateityje būtų skiriama pensijų taupymo programai. Ši programa buvo sukurta vadovaujantis psichologų atliktų tyrimų rezultatais, kurie parodė, kad (i) nors žmonės nėra linkę netekti savo esamų pajamų šaltinių, (ii) santaupos ateičiai jiems rūpi žymiai mažiau. Dauguma dabar JAV dirbančiųjų ir pensijų kaupimo programose dalyvaujančių amerikiečių turėtų būti dėkingi R. Thaleriui ir jo moksliniams tyrimams.

R. Thaleris ir C. Sunsteinas pateikė ir daugiau pasiūlymų apie tai, kaip valdžios institucijos galėtų pritaikyti paraginimus praktikoje (pvz., automatiškas įtraukimas į organų donorų sąrašus pildant dokumentus dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo ar įvairūs paraginimai/priminimai, susiję su specifinės informacijos pateikimu piliečiams ir t. t.).

R. Thalerio neįkainojamas indėlis į visuomenės pažangą

Žymus vokiečių fizikas Maksas Planckas kartą yra pasakęs: „mokslas juda pirmyn nuo vienų laidotuvių iki kitų, ir taip toliau.“ Ar toks pasakymas reiškia, kad elgsenos ekonomikos plitimas žymi sąnaudų ir naudos palyginimo bei racionalaus pasirinkimo principais pagrįstų teorijų mirtį? Žinoma, kad ne.

R. Thalerio įnašas į ekonomikos teorijos vystymąsi ir žmonių elgesio motyvų studijas yra monumentalus. Elgsenos ekonomika dabar yra tapusi visiems žinoma ekonomikos teorija; be to, jos dėka galima matyti, kaip vis daugiau valstybių įgyvendina programas siekiant padaryti valstybių valdžios institucijų darbą veiksmingesniu.

Iš tikrųjų, vis daugiau valstybių imasi priemonių, kuriomis skatinamas elgsenos ekonomikos specialistų ir valdžios atstovų bendradarbiavimas. Pvz., 2010 m. Jungtinėje Karalystėje buvo sukurta speciali institucija – „Elgsenos įžvalgų komanda“ (Behavioral Insights Team). Joje dabar dirba daugiau nei šimtas elgsenos ekonomikos ekspertų.

Jungtinių Tautų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (deja, Lietuva iki šiol nėra šios reikšmingos tarptautinės organizacijos narė) yra parengusi dvi dideles ataskaitas, kuriose pateikiama gausybė pavyzdžių apie skirtingose valstybėse sėkmingai įgyvendintas paraginimų programas. Nėra jokių abejonių, kad elgsenos ekonomikos mokslas vystysis ir toliau, ir kad įžvalgų apie žmonių elgesio ypatumus pritaikymas praktikoje prisidės prie visuomenės gerovės augimo visame pasaulyje.

Ričardas Thaleris savo namuose, netrukus po to, kai jis sulaukė Nobelio premijas skiriančio komiteto skambučio. // Anne Ryan nuotrauka (Čikagos Universitetas, Reuters)
Ričardas Thaleris savo namuose, netrukus po to, kai jis sulaukė Nobelio premijas skiriančio komiteto skambučio. // Anne Ryan nuotrauka (Čikagos Universitetas, Reuters)

Paklaustas, kam skirs skirtą piniginę Nobelio premiją, R. Thaleris atsakė: „Tai tikrai šmaikštus klausimas… Pasistengsiu visus tuos pinigus išleisti kuo neracionaliau!“ ir garsiai nusijuokė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Jurgita Navikienė. Apskaitos politika: naudinga prievolė, apie kurią žino ne visi vadovai

Apskaitos politika – tai naudingas įrankis įmonei, gelbstintis keblioje situacijoje, ar beprasmis...

Evelina Liutkutė. Nemokumo reforma Lietuvoje – ar pavyks „išgelbėti“ sunkumus patiriančias įmones? (1)

Finansų ministerija parengė Nemokumo įstatymo projektą, iš esmės reformuojantį visą nemokumo...

Eglė Džiugytė. Didžioji Britanija sankryžoje – kur veda britų neapsisprendimas? (1)

Skandalingu rezultatu Jungtinės karalystės parlamente baigėsi naujausias balsavimas dėl...

Mantas Gofmanas. Dar daugiau aiškumo dėl listinguojamų įmonių reguliacinių reikalavimų (1)

Lietuvos bankas (LB) šiuo metu rengia naujas Informacijos atskleidimo gaires, kuriomis bus...

Rūta Vainienė. Amžina kova. Su kainomis (3)

Tokie štai mūsų naujieji metai – ir vėl „viskas pabrango“. Valdišku sprendimu buvo...

Top naujienos

Orai: šaltis parodys savo nagus (5)

Pirmadienio dieną iš vakarų priartės nauja kritulių zona. Debesuotumas sparčiai didės....

Dėl 100 tūkst. ryžosi ekstremaliam eksperimentui: žmogaus protui tai per žiaurus išbandymas haliucinuoti pradėjo jau 3 parą (62)

Richas Alati tegalvojo apie šešiaženklę sumą. Kad ją laimėtų, jam tereikėjo ištverti 30...

Pagrindinis priekaištas Skverneliui: ką jo vietoje darė Grybauskaitė (416)

Į prezidentus kandidatuojantis Saulius Skvernelis teigė nematąs priežasčių, kodėl turėtų...

(Ne)Grįžtu. Apie tradicijas mirusįjį šarvoti lovoje ir emigracijoje palaidotus lietuvius (26)

Kai kurie nė neketina grįžti iš emigracijos, kiti apie tai svajoja dešimtmetį, o dar kiti...

Kaltinimų dėl neva išsigalvoto neįgalumo sulaukusi Antonovienė pratrūko: tik retas žino, kokią kainą moku už sportą (178)

„Mafijos tėvu“ vadinamo Vido Antonovo žmona Rima neseniai ir vėl atsidūrė dėmesio centre....

Miestietis laimingas pabėgęs į ekologišką vienkiemį, kuriam valdininkai net nesuteikia adreso (20)

Jei kadaise kauniečiui Tomui Didžiuliui kas būtų pasakęs, kad jis, tikras miesto vaikas, augęs...

Puikų Messi smūgį atrėmęs vartininkas nesulaikė „su mėsomis“ taranavusio Suarezo epizodo įrašas

Ispanijos „ La Liga “ čempionate 20-ame ture sunkią pergalę pasiekė namuose rungtyniavusi...

Po vandentiekio avarijos Vilniuje pagaliau gera žinia vairuotojams

Ketvirtadienį, sausio 17 d., apie 16.23 val., Vilniuje , Žemaitės g., trūko vandentiekio...

Rimvydas Valatka. Antrasis Mesijo atėjimas – iš Rusnės betliejaus (1085)

Vieni statė postamentus Raiteliui ir Basanavičiui. Kiti už valdiškus pinigus statėsi estakadą...

Atleisk ir pamiršk: kaip išsilaisvinti iš pykčio, pagiežos ir skausmo (10)

Būti visada nuolankiam, priimti viską, kaip yra, ir laukti, kol likimas visas problemas išspręs...