aA
Prekes ir paslaugas užsienio klientams siūlančios Lietuvos įmonės demonstruoja pavyzdinį tempą – mūsų šalies eksportas jau kurį laiką nesustoja augti. Vis dėlto, situacija valstybėse, kurios yra pagrindinės Lietuvos prekybos partnerės, nevienoda.
Paulius Jokštas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Kol vienur stebime atsigaunančią ekonomiką, kitur tenka ruošis galimiems sukrėtimams. Pavyzdžiui, su klientais Jungtinėje Karalystėje dirbančios Lietuvos kompanijos tikisi geriausio, bet jau pasirūpino apsauginėmis pagalvėmis, kurios pagelbėtų klientų nemokumo atveju. Atidžiai situaciją stebi ir į Vokietiją bei kitas šalis eksportuojantys verslai.

Prekybos partnerės: nuo atsigavimo iki nenuspėjamų sprendimų

Konkurencingos Lietuvos įmonės sėkmingai varžosi užsienio rinkose. Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, per pirmuosius tris šių metų mėnesius mūsų šalies eksportas ūgtelėjo 7,7 proc., palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu. Tačiau Europos Komisija prieš kurį laiką prognozavo, kad pagreitį prarandantis pagrindinių mūsų šalies prekybos partnerių augimas lėtins ir eksporto plėtrą. Numatoma, kad pernai augęs 4,6 proc., šiemet jis pademonstruos 3,6 proc. augimą.

Iš tiesų situacija valstybėse, kurias rastume didžiausių eksporto partnerių dešimtuke, nevienoda – kai kur reikalauja ypatingo atidumo. Pavyzdžiui, Rusijos ekonomikoje nuo 2017 m. stebimas lėtas augimas – šalis išlieka reikšminga Lietuvos eksporto partnerė. Vokietijos ekonomika taip pat yra sulėtėjusi, o eksportuojantys į JAV atkreipia dėmesį į nenuspėjamą politinę valdžią, pasikeitusį požiūrį į laisvąją prekybą ir nacionalinį prekybos deficitą. Nepaisant to, šalis yra viena didžiausių rinkų, su kuria prekiauja Lietuvos įmonės.

Visgi, bene daugiausia iššūkių ir planavimo užduočių pastaruoju metu turi su klientais Jungtinėje Karalystėje dirbančios Lietuvos kompanijos. Dėl „Brexit“ apsisprendusiai šaliai niekaip nepriimant tolesnių sprendimų, įmonėms tenka dirbti neapibrėžtumo sąlygomis ir ruoštis patiems įvairiausiems galimiems scenarijams.

Pasiruošimo pagrindas – apsauga nuo klientų nemokumo

Vienas iš pagrindinių žingsnių, kurių imasi kompanijos, – finansinių srautų stabilumo ir apsaugos nuo klientų nemokumo užsitikrinimas. Tuo jos pasirūpina pasitelkdamos išorinius partnerius (pavyzdžiui, faktoringo bendroves) sąskaitoms finansuoti ir kartu jas apdrausdamos nuo pirkėjų nemokumo. Paskutiniais (2018 m. IV ketv.) Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, vietinio faktoringo apyvarta sudaro apie 42 proc., o tarptautinio – net apie 58 proc.

Besinaudojantys faktoringo paslauga apdrausti sąskaitas nuo klientų nemokumo iš esmės gali dviem būdais. Pirmasis – kreiptis tiesiogiai į kredito draudimo paslaugą siūlančias kompanijas ir faktoringo kompaniją nurodyti kaip draudimo išmokos gavėją. Antrasis – kredito draudimą įsigyti kartu su faktoringo paslauga. Pasirinkus pirmąjį variantą, apdraudžiamas visas pirkėjų portfelis, o pasirinkus antrąjį – galima drausti tik iš konkrečių pirkėjų numatytas gauti sumas.

„Vilnius factoring company“ klientų portfelio analizė rodo, kad net 60 proc. jų eksporto apyvartos yra apdrausta kreditų draudimu. Palyginimui: vietinės apyvartos yra apdrausta tik 12 proc. Vadinasi, verslas yra kur kas labiau linkęs pasitikėti Lietuvoje esančiais pirkėjais. Žinoma, tai jokiu būdu nereiškia aklo pasitikėjimo – tai reiškia galimybę gyvai pažinti partnerius, gauti ir įvertinti jų finansines ar kreditingumo ataskaitas.

Daugiausia apdraustos apyvartos – Vokietijoje

Analizuodami prekybos partnerių geografiją ir atsiskaitymo terminus, pastebime, kad mūsų patirtis atitinka bendras Europoje stebimas tendencijas. Pavyzdžiui, remiantis „Intrum“ parengta Europos mokėjimų 2018 m. ataskaita, ilgiausiai atsiskaitymų verslui tenka laukti iš partnerių, veikiančių Pietų valstybėse (Portugalijoje, Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje), Balkanų regione (Kroatijoje, Bosnijoje, Serbijoje), Rytų Europos šalyse (Čekijoje, Rumunijoje, Lenkijoje). Trumpiausi atsiskaitymų terminai stebimi Šiaurės Europos valstybėse, taip pat – Vokietijoje, Austrijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Stebime, kad Jungtinės Karalystės pirkėjai vidutiniškai atsiskaito laiku, o vidutinis sąskaitų apmokėjimo terminas šioje šalyje yra 68 dienos. Palyginimui: visos mūsų klientų sąskaitos apmokamos su vidutiniu 2 dienų vėlavimų, o vidutinis apmokėjimo terminas 49 dienos. Tačiau, nepaisant palyginti sklandžių procesų, su partneriais tokiose šalyse, kaip Jungtinė Karalystė ar Vokietija, dirbančios įmonės siekia užsitikrinti sklandžią veiklą ir susidėti reikalingus saugiklius. Tai iliustruoja ir mūsų skaičiavimai – daugiausia apyvartos klientai yra apdraudę būtent Vokietijoje (97 proc.), Prancūzijoje (73 proc.) bei Jungtinėje Karalystėje (70 proc.).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.6667

Indrė Genytė-Pikčienė. Prezidento šimtadienis: vien tik mokesčių tarifų didinimas problemų neišspręs (1)

Sakoma, kad tik po pirmojo šimtadienio galima pradėti kritiškiau vertinti Prezidento sprendimus,...

Marius Juonys. Skelbti mirties nuosprendžius verslui ar veikti prevenciškai? (1)

Pastaruoju metu viešoje erdvėje matyti susidomėjimas Konkurencijos tarybos skiriamomis baudomis....

Linas Sesickas. Didėjant korporacijų įtakai – grėsmė likti bejėgiškais stebėtojais (2)

Privačios korporacijos, seniai peržengusios valstybių sienas veiklos mastais, vis dažniau imi...

Marius Liatukas. Bankrotų lygtyse pagausės nežinomųjų (3)

Lietuvoje per teisėjų rankas pereina didžioji dauguma šalies įmonių bankroto bylų – tik...

Greta Ilekytė. Lietuvos eksportas mažėja: ar jau skambinti pavojaus varpais? (4)

Pirmieji recesijos ženklai ėmė gaubti Vokietijos ekonomiką , prekybos karų paliaubų...

Top naujienos

Palygino Grybauskaitės ir Nausėdos prezidentavimo pradžią: skirtumai akivaizdūs (164)

Vienas kėlė įtampą, kitas ją malšina – taip Gitano Nausėdos ir Dalios Grybauskaitės...

Balsavimas dėl Seimo vadovo Pranckiečio atstatydinimo žlugo (756)

Seimas antradienio vakarą per neeilinį posėdį balsavo dėl galimybės Viktorui Pranckiečiui...

Griūvančio namo Kaune gyventojai širsta – darbai neprasideda, o už komunalines paslaugas moka (72)

Praėjo beveik trys mėnesiai nuo dienos, kuomet Kaune dėl įtrūkusių sienų buvo evakuoti vienos...

Venckienės laukiantis „Drąsos kelias“ ruošiasi Seimo rinkimams: parduoda turtą, kad turėtų tam lėšų (371)

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Aukščiausiajam Teismui atmetus Neringos Venckienės advokatų...

„Išleiskite mane“: laidotuvėse dalyvavę žmonės liko priblokšti, išgirdę velionio balsą (37)

„Juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis“ – taip galima pavadinti Shay Bradley įrašytą...

Echodą dar kartą išbaręs Adomaitis: protu nesuvokiama (8)

Gynybos dominavimas, įtampa visas 40 minučių ir nelaiminga pabaiga – Vilniaus „Rytas“...

Pranckietis: Karbauskis laimėjo „penktus“ rinkimus (194)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tikisi, kad po antradienio proceso Parlamentas galės...

Nusisukus draugams ir prodiuseriams atlikėjas Borisas Mojisejevas gyvena atsiskyrėlio gyvenimą: pragyvenimui pensijos nepakanka (50)

Patyręs net du insultus ir dalinį paralyžių atlikėjas Borisas Mojisejevas gyvena atsiskyrėlio...

„Rytui“ nepavyko sugrįžti į pergalių kelią – nusileido „Partizan“ komandai (177)

Europos taurės B grupės trečiose rungtynėse Vilniaus „Ryto“ (1-2) krepšininkai patyrė antrą...