Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto dekanas prof. dr. Eugenijus Valatka sako, kad ne visos maisto ir chemijos pramonėje veikiančios Lietuvos įmonės žiūri į ateitį bei strategiškai vysto bendradarbiavimą su universitetais.
„Visada sakau, kad šiandien vien tik universitetas nėra pajėgus paruošti aukščiausio lygio specialistų, ir tai ne dėl dėstytojų kvalifikacijos ar kiekio trūkumo. Tiesiog mums visiems, tiek dirbantiems pramonėje, tiek universitetui, tiek patiems absolventams labai išsiplėtė reikalingų kompetencijų ratas, todėl tik per bendradarbiavimą ir sinergiją mes galime tai įgyvendinti“, – teigia KTU dekanas.
Pasak E. Valatkos, universitetui bendradarbiaujant su su užsienio partneriais, yra pastebima, kad problema egzistuoja ir kitose šalyse.
Visgi, užsienio ekspertai pastebi, kad Lietuva labai atsilieka pagal bendruomeniškumo indeksą.
„Esame užsidarę ir nesugebame efektingai megzti bendruomeniškumo ryšių. Pasauliniuose reitinguose, pagal šį indeksą, esame vos antrajame šimtuke. Bendrystė studentams kuria reikalingumo jausmą, didėja motyvacija ir šiandien, kai mes kalbame apie vieną skaudžiausių temų – emigraciją, būtent kryptingas bendradarbiavimas tarp verslo ir mokslo yra vienas iš šios problemos sprendimo būdų“, – teigia E. Valatka.
Pasak E. Valatkos, sprendžiant šią problemą, Europos mastu yra vykdomos mokslinės programos, kurių pagrindinė idėja yra bandyti mažinti vadinamuosius „mirties slėnius“ – skirtumus tarp verslo ir pramonės.
„Tokie judėjimai vyksta visuose Vakarų šalyse. Mūsų atveju, vienas iš tokių kelių yra ne tik per mokslinius tyrimus, bet ir per studijas. Universitetas turi daug statusų, tokių kaip profesorius, praktikas, dėstytojas-praktikas, todėl vis daugiau ir daugiau žmonių, įgijusių patirties versle ir pramonėje, sugrįžta į universitetą pasidalinti savo žiniomis“, – pasakoja KTU dekanas.
KTU universiteto partnerės, bendrovės „Wolfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas sako, kad svarbiausia yra dalintis savo patirtimi su jaunimu.
Didžioji dalis įmonės vadovybės yra baigusi KTU universitetą, o kiekvienais metais į bendrovės veiklą įsitraukia vis daugiau jaunųjų specialistų.
„Visada gauname gerų studentų, tiek darbui, tiek atliekant praktiką, su galimybe įsidarbinti. Nuo šiol galėsime suteikti aukštos kokybės erdvę, kur kūrybingi žmonės galės realizuoti savo idėjas, dirbti prie konkrečių sričių, tobulinti savo žinias. Inovacijos yra didžiulis industrijos vystymosi stimulas“, – sako verlo sektoriaus atstovas.
Pasak M. Horbačausko, piniginės premijos ir vienas geriausių būdų skatinti jaunimo įsitraukimą ir susidomėjimą darbu.
„Darbas ir veikla, kuri vystosi verslo srityje turėtų būti apdovanojama piniginėmis premijomis už gerus pasiekimus. Stipendijos, kaip paskatinimo ar motyvacijos faktorius yra labai svarbus. Dabar geriausiems studentams esame paruošę 4 stipendijos ir tikimės, kad ateityje jų tik daugės, o tokiu pavyzdžiu paseks vis daugiau verslo atstovų“, – tikisi „Wolfas Engelman“ generalinis direktorius.
Randa darbo
Kalbėdamas konkrečiai apie maisto technologų potencialą, Cheminės technologijos dekanas teigia, kad darbo rinkoje šios specialybės yra itin konkurencingos.
„Kiekvienais metais mūsų fakultetą pabaigę absolventai užima aukštas pozicijas darbo rinkoje. Maisto biotechnologų sritis yra nepaprastai didelė, o maisto ir chemijos pramonės yra vienos didžiausių flagmanų Lietuvoje.
Kalbant apie šių specialistų rengimą nematau didelio sprogimo, kaip pavyzdžiui IT specialistų, bet net neabejoju, kad kaip ir anksčiau, kaip ir dabar, taip ir ateityje bus reikalingi tokie žmonės“, – teigia E. Valatka.
Anot E. Valatkos, būtent universitetai turėtų tapti susitikimo vieta tarp verslo ir mokslo bendruomenių.
„Įmonėms, tai ideali galimybė susitikti su potencialiais darbuotojais, lyderiais, pajusti jų nuotaikas, suprasti, kaip jie mąsto. Juk dabar kalbame apie kartų skirtumus, todėl yra labai svarbu suprasti jaunų žmonių lūkesčius ir ateities viziją“, – sako E. Valatka.
