P. Stankevičius. Augantys atlyginimai skatina vidinę paklausą ir infliaciją

Antrąjį ketvirtį vidutinis atlyginimas Lietuvoje paaugo net 8,1 proc. palyginus su atitinkamu laikotarpiu pernai.

Itin spartų darbo užmokesčio augimą lėmė aukštesnis minimalus atlyginimas, aktyvi darbo rinka ir stipri vidaus paklausa.

Aukštesni atlyginimai leidžia Lietuvos gyventojams daugiau vartoti, o įmonės, susiduriančios su didėjančiais darbo apmokėjimo kaštais, turi didesnį poreikį investuoti į procesų efektyvumą. Vis dėlto, dalį išaugusių išlaidų įmonės perduoda vartotojams, keldamos kainas, ypač paslaugų sektoriuje.

Džiugu, kad atlyginimai Lietuvoje auga itin sparčiai.

Minimalaus atlyginimo kėlimas nemažai prisidėjo prie kylančio darbo užmokesčio. Pagal Sodros duomenis, apie 240 tūkst. Lietuvos gyventojų gyventojų gauna minimalų darbo užmokestį.

Todėl MMA didinimas neišvengiamai prisideda ir prie augančio vidutinio darbo užmokesčio. Aktyvi darbo rinka taip pat skatina didesnius atlyginimus.

Nedarbas Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai smunka: birželį nedarbo lygis nukrito iki 7,7 proc. Darbo rinkoje išsilaikanti įtampa skatina darbdavius mokėti daugiau, norint pritraukti naujų darbuotojų.

Daugiau uždirbantys Lietuvos gyventojai aktyviau vartoja, o taip pat auga investicijų poreikis.

Atlyginimų kilimas skatina gyventojus pirkti daugiau prekių ir paslaugų. Todėl vidaus vartojimas – pagrindinė Lietuvos ekonomikos varomoji jėga – gauna daugiau „degalų“.

Augant darbo apmokėjimo kaštams, įmonėse didėja natūralus poreikis investuoti. Lietuvos ekonomikos produktyvumas vis dar siekia tik 70 proc. ES vidurkio, todėl turime nemažai vietos didinti gamybos procesų efektyvumą.

Sparčiai kylant atlyginimams, įmonės, norėdamos išlaikyti stambesnes pelno maržas, turi poreikį skirti daugiau lėšų efektyvumo didinimui. Nulinių palūkanų aplinkoje darosi patrauklu investuoti į produkcijos optimizavimą, leidžiantį plėsti gamybą, naudojant mažiau darbo jėgos.

Norint atspėti atlyginimų augimo kryptį galima pažvelgti į augančias kainas paslaugų sektoriuje, kuriame metinė birželio mėnesio infliacija siekė 3,4 proc. Įmonės, teikiančios įvairias paslaugas, naudoja itin daug darbo jėgos, todėl šiame sektoriuje verslo pelningumas priklauso nuo darbuotojų atlyginimų.

Augančius darbo jėgos apmokėjimo kaštus yra lengviausia perduoti vartotojams, padidinant galutinės paslaugos kainą, taip išsaugant pelningumo lygį.

Stipri vartojimo paklausa, savo ruožtu, leidžia įmonėms taip elgtis: Lietuvos gyventojai vis dar gali sau leisti pirkti brangesnes paslaugas.

Todėl kylant darbo užmokesčiui ir išsilaikant stipriai vidinei paklausai, infliacija taip pat spartėja. Šiuo atveju tampa įdomu, kas pirmiau pasieks ES vidurkį: kainų lygis, ar vidutinis darbuotojų atlyginimas.