aA
Koronaviruso pandemija gali turėti tam tikrą teigiamą ilgalaikį poveikį, pradedant nuo švaresnės aplinkos ir mažesnių miestų plėtros, iki stipresnės šeimos, kurioje buities pareigos ir atsakomybės dalinamos po lygiai. Visgi sveikatos krizė greitai peraugo į socialinę ekonominę krizę – Tarptautinis Valiutos Fondas šiemet prognozuoja ekonominį sąstingį visoje Europoje.
Oksana Pak, Tomoyuki Hashimoto
Oksana Pak, Tomoyuki Hashimoto
© Asmeninio archyvo nuotr.

Ši krizė nediskriminuoja rasės, religijos, lyties ar socialinės klasės atžvilgiais (ryškiausi pavyzdžiai – koronavirusu užsikrėtęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas bei Princas Charlesas). Visgi ji turi neproporcingai didelį poveikį mažosioms įmonėms, kurias neretai valdo moterys.

Kokią įtaką virusas turės politiniam laukui? Koronaviruso sukelta krizė gali plačiau atverti duris populistams ir padidinti politinį susiskaidymą – tai galėtų reikšti ir dar mažesnį pasitikėjimą institucijomis ir vyriausybe. Pandemija taip pat gali paskatinti antiglobalizacijos nuotaikas, daugiau protekcionizmo ir prekybos srautų mažinimą.

Kita vertus, Covid-19 priminė mokslu grįstu įstatymų svarbą ir kai kuriose šalyse įstatymų leidybos tendencijos galėjo netgi pakrypti šia linkme. Politika taip pat galėtų darytis vis labiau „kairesnė“, kadangi nelygybė ir darbuotojų apsauga gali tapti vis svarbesniais politiniais klausimais. Tai parodė ir protestai prieš rasinę nelygybę, kurie prasidėjo JAV ir nuvilnijo per visą pasaulį.

Šiuo metu visame pasaulyje tiek daug ekonominės, politinės ir finansinės nežinomybės, kad svarbu atsigręžti ir į moterų situaciją. Tikėtina, kad Covid-19 krizė paveiks neproporcingai daug moterų: moterų verslai dažnai priklauso tiems sektoriams, kurie karantino metu nukentėjo labiausiai.

Be to, versle esančios moterys dažnai neproporcingai paveikiamos visos bendruomenės sveikatos sukrėtimų, tokių, kaip epidemijos ir pandemijos, nes būtent jos savo šeimose dažniausiai prižiūri vaikus ir pagyvenusius žmones.

Pandemijos metu reikėjo rūpintis ne tik slauga sergantiems šeimos nariams, bet atsirado ir papildoma pareiga prižiūrėti ir mokyti vaikus, ypač uždarius vaikų darželius ir mokyklas. Moterų padėtis pasunkėjo dar ir dėl to, kad pandemija pažeidė kaimynystės ir šeimos bendruomenes – kai visi susiduria su ta pačia krize, pagalbos iš kitų nebegali tikėtis. Taigi moterys, kurios ir taip priverstos balansuoti tarp darbo ir buities rūpesčių, galėjo nuspręsti nutraukti savo verslą.

Padėtį apsunkina ir psichologiniai barjerai. Įvairūs tyrimai rodo, kad moterys ir vyrai, susidūrę su rizika, elgiasi skirtingai. Moterys vengia užsiimti užduotimis, kurios joms gali nepavykti, ypač, jei nesėkmę gali pastebėti kiti. Tarp vyrų toks požiūris vyrauja rečiau.

Požiūris į riziką gali turėti įtakos moterų pasirinkimams darbo rinkoje, kai moterys pačios pasirenka saugesnes darbo vietas su mažesniais atlyginimais arba, jei imasi verslo pačios, dirba mažesnėse įmonėse, koncentruojasi į sektorius, kuriuose yra mažesnis kapitalo intensyvumas, arba susilaiko nuo paskolų ėmimo, ypač esant nepalankiai ar neapibrėžtai situacijai.

Lyties atžvilgiu griežtai neutralus institucijų darbas ar įstatymų priėmimas gali kelti pavojų moterų verslo išlikimui, ypač, jeigu verslininkės abejoja galimybe gauti paskolą ar kitą finansinę pagalbą dėl galimo šališkumo iš skolintojų pusės. Kiekvienai humanitarinei, plėtros ir tyrimų organizacijai skiriant dėmesį neproporcingam krizės poveikiui moterims ir mažesnėms įmonėms, kaip vyriausybės galėtų keisti savo reakciją į krizės padarinius, kad būtų išvengta dar didesnio nelygybės įsitvirtinimo?

Remdamiesi savo darbu Turkijoje padedant vietos verslininkėms gauti finansines ir nefinansines paslaugas bei matydami iššūkius, su kuriais susiduria verslios moterys, trys pagrindiniai pasiūlymai būtų tokie: pirma, siekti, kad moterų verslai būtų skatinami ir saugomi, priimant įstatymus atsižvelgiant į lytį (o ne griežtai neutralius), antra, peržiūrėti egzistuojančias socialinės apsaugos ir verslo skatinimo priemones, vyriausybinius ir nevyriausybinius apsaugos mechanizmus moterims, bei investuoti į vaikų priežiūros paslaugas ir infrastruktūrą.

Vyriausybėms atėjo laikas rūpintis žmonėmis, kurie verčiasi verslu, o ne vien pačiomis didelėmis įmonėmis kaip juridiniais vienetais. Nors Baltijos ir Skandinavijos šalys yra žinomos, kaip pavyzdys lyčių lygybės klausimais, ši krizė gali būti mūsų socialinės rūpybos sistemos, susijusios su verslumu, tikrasis išbandymas. Be to, mes galime tapti ryžtingais tokios aktyvios politikos šalininkais ES ir už jos ribų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Egidijus Kieras. Būsto nuoma pasibaigė, o užstato neatgaunate? (2)

Kyla būsto kainos, mažėja galimybių įsigyti nuosavą, todėl žmonės renkasi nuomą. Daugėjant...

Indrė Pelėdaitė. Ką daryti įmonėms, kad kibernetinius incidentus pavyktų išgyventi paprasčiau (1)

Pagaliau reikėtų atsisakyti įsitikinimo, kad su kibernetinėmis rizikomis susiduria tik...

Matas Malijonis. Nuo 2022-ųjų viešieji pirkimai vyks sklandžiau. Kas naujo įstatymo pakeitimuose? (1)

Seimas priėmė Viešųjų pirkimų įstatymo ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos,...

Martynas Giga. Ketvirtadalis milijono elektros vartotojų palieka nesvarumo būseną: kaip nenusiskriausti brangstant elektrai

Rekordiškai pakilusios elektros kainos Lietuvoje bus amortizuojamos prailginant rinkos...

Jūratė Cvilikienė. Ar augančios šildymo kainos pristabdys vartojimo pasiutpolkę?

Brangstantis šildymas ir augančios elektros bei degalų kainos pranašauja finansiškai įtemptą...

Top naujienos

Ekspertai apie „bandomąjį projektą“ Vokietijos mieste: tai tik pradžia, būkit pasiruošę (369)

Žinia, jog Vokietijos katalikybės sostine laikomame Kelne nuo šiol aidės muedzino šauksmas,...

Po lietuviškomis etiketėmis – baltarusiškas alus: tokių prekių pirkimą vadina karo finansavimu mūsų lėšomis (465)

Socialiniuose tinkluose gyventojai ėmė piktintis tuo, kad parduotuvių lentynose parduodamas...

Lietuvoje nustatyti nauji 2002 koronaviruso atvejai, 28 žmonės mirė

Praėjusią parą nustatyti 2002 nauji COVID-19 atvejai, mirė 28 žmonės, sekmadienį pranešė...

Lemtinga JAV klaida: vis dažniau į reanimacijas patenka jaunesni

Sunkių COVID–19 ligonių gretose Amerikoje – vis dažniau pasitaiko jaunų žmonių, jiems tenka...

Su siaubu prisimena slaptas orgijas prie Vilniaus: jis man vis kartojo „ateisi išpažinties pas kunigėlį“ (104)

Iš vieno Aukštaitijos kaimo į Vilnių su draugu atvykęs penkiolikmetis jaunuolis tikėjosi, kad...

Skaičius vėl šoktelėjo: pasieniečiai į šalį neįleido 91 migranto, vidurnaktį Baltarusijoje iššautos 4 signalinės raketos (10)

Šeštadienį neteisėtai iš Baltarusijos bandančių patekti migrantų skaičius šoktelėjo,...

Vaidas Mikaitis | D+

Europos šalis, kurią prisijungti atsisakė net SSRS: dabar ji mėgstama dėl pigaus alkoholio ir sekso (10)

Lietuvai įstojus į ES, ilgą laiką buvo akcentuojama, kad štai mes, periodiškai apsikeisdami su...

Metų seklys: į laisvę paleistas kalėjimų veteranas subūrė gaują, bet ji buvo greitai sutriuškinta (2)

Delfi, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

Vakaruose įprasta, o lietuviai nedrįsta: urologas paaiškino, kada vyro sterilizacija – geriausia išeitis (12)

Nors kontracepcija ilgą laiką buvo tik moterų rūpestis, pastarieji metai rodo, kad ir šioje...

Neuromokslininkė išaiškino, kodėl susinervinus labai svarbu skaičiuoti iki 10: tai gali išsaugoti jūsų gyvybę (7)

Ar pastebėjote, kas nutinka jūsų organizmui, kai patiriate tam tikras emocijas – pavyzdžiui,...