aA
Pandemijai pasiekus Lietuvą ir statybų sektorių, rinkos dalyvių žvilgsnis krypsta į Kiniją – tam tikrą orientyrą, kaip šis sektorius atsigaus kitose šalyse. Kinijoje daugeliui gamyklų atnaujinti veiklą ir grįžti į daugmaž normalų darbo lygį prireikė šešių savaičių, tačiau visiškai normalizuoti veiklą ir statybų apimtis tikimasi tik trečią metų ketvirtį. Net pritaikius tą patį mastelį Lietuvai, po verslo ribojimų sumažinimo tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje reikės mažiausiai 4-6 mėnesių statybos rinkai grįžti į buvusią realybę.
Nijolė Vaičiūnaitė
Nijolė Vaičiūnaitė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Žemiau apžvelgiamos dažniausios statybos projektų problemos, kurias teisingai išsprendus verslui bus lengviau neįklimpti į itin sudėtingas krizines situacijas.

Force majeure trūksta būtinos sąlygos

Prasidėjus problemoms statybos sektoriuje, tikriausiai pirmoji mintis rangovams ir tiekėjams buvo rašyti raštą užsakovui, kad projektas vėluos ir brangs dėl force majeure aplinkybės. Vis tik, pagal Lietuvos Respublikos teisę bendruoju atveju COVID-19 viruso sukelta pandemija neturėtų būti pripažįstama force majeure. Tam nėra vienos būtinos sąlygos – kurį laiką turi būti visiškai neįmanoma vykdyti sutartį. Be to, bendruoju atveju tokia situacija, kai trūksta pinigų, rinkoje nėra reikalingų prekių arba vėluoja generalinio rangovo subrangovai ar tiekėjai (net jeigu gamyklą uždaryti nurodė valstybė), nėra laikoma force majeure situacija.

Tai, kad sutartį įvykdyti tapo žymiai sudėtingiau, brangiau ar ilgiau, nesudaro pagrindo konstatuoti force majeure situaciją. Turi būti visiškai neįmanoma toliau vykdyti sutartį arba kažkurią jos dalį – tik tada galima konstatuoti force majeure ir rangovui nereikės atsakyti už atitinkamą projekto vėlavimo laikotarpį.

Net tose šalyse, kur statybvietės uždarytos, rangovas gali kažkiek dirbti – užbaigti projektavimo darbus, peržiūrėti tiekėjų ir subrangovų grandines, ieškoti alternatyvių tiekėjų, susirasti trūkstamų darbuotojų, pasirūpinti darbuotojų apsaugos priemonėmis, kruopščiai sudėlioti darbų organizavimo ir atsarginį planą, ir antrą atsarginį planą. Ir suderinti viską su užsakovu. Pasiruošti startuoti, vos tik tam atsiras galimybė.

Gali būti ir taip, kad sutartyse force majeure sąlygos yra aprašytos kitaip nei Civiliniame kodekse. Tokiu atveju reikia nagrinėti kiekvieną sutartį ir kiekvieną konkretų atvejį atskirai.

Pavyzdžiui, standartinės FIDIC sutartys, Raudonoji ir Geltonoji knyga atskirai aptaria rangovo teisę gauti termino pratęsimą dėl epidemijos sukelto darbuotojų ar prekių trūkumo arba dėl valdžios institucijų veiksmų.

Praktikoje daug kas kreipėsi į Prekybos, pramonės ir amatų rūmus su prašymais išduoti nenugalimos jėgos pažymas. Vis tik tokia pažyma neturi ypatingos galios. Kilus ginčui, rangovas vis tiek turėtų įrodyti teisme, kad buvo neįmanoma įvykdyti sutartį ir kad tiesioginė priežastis buvo pandemija.

Kinijoje teismai jau suformulavo tam tikras gaires, ar COVID-19 yra force majeure aplinkybė. Vis tik ir ten teismai vertina kiekvieną atvejį atskirai pagal tai, kiek realiai viruso protrūkis sąlygojo sutarties nevykdymą.

Sutarties šalių pareiga – tartis, tartis, tartis

Esama situacija daugeliu atvejų gali prilygti sutarties vykdymo suvaržymui pasikeitus aplinkybėms, kai laikoma, jog iš esmės pasikeitė šalių pusiausvyra. Šis institutas taikytinas, kai vienai sutarties šaliai tampa iš esmės sudėtingiau vykdyti sutartį nei kitai.

Tačiau tai nesuteikia teisės rangovui sustabdyti sutarties vykdymą arba ją nutraukti. Jis tik turi teisę prašyti užsakovo derėtis dėl sutarties (jos kainos, termino) pakeitimo ir užsakovas privalo tokį rangovo prašymą tenkinti.

Pagal įstatymą rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip 15 proc. Kitaip tariant, 15 proc. padidėjimas turėtų būti laikomas rangovo rizika. Ši taisyklė yra nustatyta tik statybos rangos sutartims.

Vėlgi, reikėtų atidžiai įvertinti, kiek projekto kaina jau buvo faktiškai padidėjusi dėl kitų priežasčių, prieš tai, kai projektą pradėjo veikti pandemijos sukeltos problemos. Rangovui tektų pareiga įrodyti, kad kaina padidėjo būtent dėl pandemijos sukeltų problemų ir kad jis ėmėsi priemonių, ieškojo alternatyvų, kad kaina nedidėtų arba kad didėjimas būtų kiek galima mažesnis.

Todėl labai svarbu į šį procesą įtraukti užsakovą. Įstatymas nustato pareigą šalims bendradarbiauti. Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai vykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą. Tai reiškia, kad abi šalys šiuo metu turi dirbti kartu itin intensyviai.

Reikia turėti omeny dar vieną dalyką – kad pagal įstatymą pasikeitusių aplinkybių našta yra paskirstoma abiem sutarties šalims, o ne vienai iš jų. Todėl geriausias sprendimas yra šalims siekti kompromisų ir tartis, tartis, tartis.

Beje, vienas iš susitarimo klausimų galėtų būti papildomas garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimas. Turint omeny didėjančią riziką, jog kai kurie rangovai ir tiekėjai iškris iš rinkos.

Tik pačiu blogiausiu atveju šiuos klausimus reikėtų atiduoti spręsti teismui. Jeigu net jam nepavyksta rasti kompromiso, kaip keičiant sutarties sąlygas atkurti šalių pusiausvyrą, tik tada teismas gali nutraukti sutartį.

Mano vertinimu, tokio pobūdžio bylos būtų neadekvačiai sudėtingos ir brangios, itin ilgos ir visiškai neprognozuojamos.

Draudžiama piktnaudžiauti teise

Reikia nepamiršti, kad kertinis sutarčių teisės principas yra tas, kad sutartis šalims yra įstatymas. Šalys privalo sąžiningai naudotis savo teisėmis. Viena šalis negali spręsti savo verslo problemų kitos šalies sąskaita.

Reikia tikėtis, kad šios bręstančios krizės kontekste šalys ieškos ir ras kompromisus tarpusavio susitarimu žymiai dažniau ir į teismus keliaus tik išimtiniais atvejais. Tokiems atvejams verčiau jau svarstyti tarpininkavimą arba arbitražą.

Apibendrinimui norėčiau užakcentuoti, kad:

1. ir COVID-19 kontekste visi statybos dalyviai sutartis turi vykdyti;

2. rangovas įgyja teisę inicijuoti kainos keitimą dėl pandemijos sukeltų priežasčių tik tada, kai dėl jų peržengiama 15 proc. pabrangimo riba;

3. kompromisai ir susitarimai tikriausiai būtų efektyviausias sprendimas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Laura Mociūnaitė. Ar brangstančios žaliavos ir būstas jau yra infliacija? (1)

Remiantis naujausiais duomenimis, metinė infliacija Lietuvoje didėjo ir jau pasiekė 5 proc.,...

Justina Bagdanavičiūtė. Tvarumo kelionė: kaip gerus norus paversti realiais žingsniais

Didelė dalis lietuvių yra susipažinę su tvarumo sąvoka ir gali gana tiksliai įvardyti, kokius...

Marius Galdikas. „Tech“ tendencijos keičia finansinių paslaugų industrijos veidą (2)

„ Fintech “ sektorius negali skųstis pandeminiais metais, kai milijonai verslų ir gyventojų...

Aurimas Stikliūnas. Aviacijos krovinių augimą į viršų kelia elektroninė prekyba

Pasaulinės elektroninės prekybos šuolis pandemijos laikotarpiu tapo sparčiausiai augančiu...

Saulius Mickus. Kodėl vidaus degimo varikliai liks tik prisiminimuose? (13)

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje pasiekėme simbolinį lūžio tašką. Pirmą kartą...

Top naujienos

Šimonytė: turbūt vėl teks įvesti karantiną (1)

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvai vėl atsidūrus juodojoje epidemiologinėje zonoje...

Nelegali migracija iš Baltarusijos tampa vis dramatiškesnė: baiminamasi naujų mirčių pasienyje (32)

Lenkijai ir Baltarusijai paskelbus apie pasienyje rastus keturis negyvus migrantus – to paties...

Sugrįžęs infliacijos baubas – Lietuvoje bene didžiausias (131)

Euro zonoje metinė infliacija rugpjūtį greičiausiai buvo tokia pati kaip liepą ir siekė 3...

EŽTT: už Litvinenkos nužudymą atsakinga Rusija (80)

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį paskelbė išvadą, kad Rusija yra atsakinga...

LKL klubams – įtampos kupinos dienos: artėja nenumaldomas kirtis per kišenę

Žvirbliu išskridęs žodis jaučiu sugrįžta. Pusantrų metų nuogąstauti turėjusios Lietuvos...

Įamžino 7 automobilių avariją Vilniuje: vairuotojai pamiršo vos vieną taisyklę (77)

Antradienio rytą vilniečiai, važiavę į darbą pro Geležinio Vilko gatvės tunelį,...

Sunkią minutę Editą Mildažytę palaiko žinomi kolegos: kai kurios klaidos būna garsios, bet dėl to jos nėra didesnės už kitų (25)

Klysti žmogiška – sako senas posakis. Ir ne veltui. Ko gero, visiems pažįstamas jausmas, kai...

Pasiekus juodą COVID–19 zoną Dulkys žada grąžinti privalomą kaukių dėvėjimą patikslinta (584)

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys antradienį po susitikimo su opozicine Demokratų...

Garsiųjų afganistaniečių istorijoje – naujos skandalingos detalės: sprendimų jie laukė sodyboje Lietuvoje papildyta (447)

Penkių afganistaniečių, dėl kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pradėjo bylą prieš...

Siūloma keisti sąlygas jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą regionuose (6)

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jaunoms šeimoms apsirūpinti pirmuoju nuosavu būstu šalies...