aA
Kovos su klimato kaita fronte lenktyniaujant su laiku, Lietuva pagaliau irgi pasuko žaliosios energetikos link. Šiuo metu apie trečdalis mūsų šalyje suvartojamos elektros energijos yra gaunama iš atsinaujinančių išteklių, tokių kaip vėjas ar saulė. Visgi į žaliosios energetikos traukinį Lietuva žengė pavėlavusi net dešimtmečiu, todėl svarbiausi atsinaujinančių išteklių energetikos projektai mūsų šalies dar tik laukia.
Nerius Jasinavičius
Nerius Jasinavičius
© Asmeninio archyvo nuotr.

Nuo skaidraus ir efektyvaus jų įgyvendinimo priklausys, ar per artimiausią dešimtmetį įvyks esminis lūžis, po kurio išsivaduosime iš juodosios energetikos monopolio ir galėsime vadintis žaliosios energetikos šalimi.

Su ambicingais tikslais Danijos pramintais keliais

Ambicijų atsinaujinančios energetikos sektoriuje Lietuvai netrūksta. Mūsų šalies tikslai šioje srityje yra vieni aukščiausių visoje Europos Sąjungoje. Per artimiausią dešimtmetį Lietuva ketina pasiekti, kad ne mažiau 45 proc. mūsų šalyje suvartojamos elektros energijos būtų gaunama iš atsinaujinančių išteklių. iki šio amžiaus vidurio turėtume naudoti tik iš vėjo, saulės, vandens ar biomasės gaunamą energiją. Tam reikia gerokai padidinti esamus atsinaujinančios energetikos pajėgumus. Ar tai įmanoma padaryti per gana trumpą laiką?

Optimistiškai nuteikiančių pavyzdžių toli ieškoti nereikia – užtenka pasižiūrėti į Danijos pasiekimus. Dar prieš gerą dešimtmetį Danija buvo viena labiausiai nuo iškastinio kuro priklausančių Europos valstybių, tačiau šiandien ši nedidelė šalis didžiuojasi būdama viena iš atsinaujinančių išteklių energetikos lyderių pasaulyje.

Didžiąja dalimi Danijai to pasiekti leido investicijos į jūros vėjo energiją. Praėjusiais metais Danijos jūrinės vėjo energijos pajėgumai siekė 1700 MW ir buvo vieni didžiausių Europoje ir visame pasaulyje.

Vėjo jėgainės Baltijos jūroje – pagaliau žengtas žingsnis

Kuo šios prognozės ir Danijos pavyzdys yra svarbūs Lietuvai? Mūsų šalis Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje taip pat ruošiasi statyti savo pirmuosius vėjo jėgainių parkus. Žingsnis į jūrą galėjo būti žengtas jau seniai – koncernui „Achemos grupė“ priklausanti „Renerga“ viena pirmųjų Lietuvoje dar 2012 metais atliko galimybių studiją, kurioje įvertinos aplinkosauginės, techninės bei technologinės galimybės įrengti jūros vėjo elektrines Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje.

Studija parodė, kad Klaipėdos regiono, Klaipėdos ir Palangos miestų bendrųjų planų sprendiniai yra palankūs jūros vėjo elektrinėms įrengti, įskaitant jų prijungimą prie elektros perdavimo tinklo, o turima patirtis bei resursai leistų verslui sukurti nacionalinę jūros vėjo energetikos kultūrą, aukštų technologijų darbo vietas ir perspektyvoje padidinti eksporto apimtis.

Tačiau ilgą laiką vis kildavo trukdžių, kurie neleido pradėti realių darbų. Net pateikus prašymą konkurso organizavimui, privatūs investuotojai sulaukdavo atsakymų, kad Vyriausybė neturi tam įgaliojimų, nors įstatymai būtent ir numatė, kad Vyriausybė, gavusi prašymą organizuoti konkursą vėjo energetikos vystymui Baltijos jūroje, turėjo tai daryti.

Kaip bebūtų – geriau vėliau, negu niekada. Tai neabejotinai yra strateginės reikšmės projektas, su kuriuo galime žengti svarbų žingsnį tvaresnės energetikos, o kartu ir ekonomikos link.

Socialinis ar ekonominis projektas?

700 MW galios jūros vėjo jėgainių parkai Baltijos jūros ekonominėje zonoje turėtų iškilti iki 2030 metų ir reikšmingai padidinti šalies žaliosios energetikos pajėgumus. Palyginimui, visų Lietuvoje instaliuotų vėjo jėgainių galia 2019 metais siekė 533 MW. Taigi vėjo jėgainės Baltijos jūroje juos padidins daugiau nei du kartus.

Tačiau jau dabar yra kilusi diskusija dėl vėjo jėgainių statybos Baltijos jūroje kainos ir naudos vartotojams. Kalbama, kad šis projektas gali tapti labiau socialiniu, o ne verslo projektu, kurį gali tekti įgyvendinti ir išlaikyti iš šalies piliečių ir įmonių sumokėtų mokesčių. Panašių pavyzdžių šalyje jau turime.

Kodėl pasirinkta statyti tik 700 MW vėjo elektrinių parkus, kai atliktos galimybių studijos rodo, kad yra galimybės pasiekti net keturis kartus daugiau – 3000 MW? Juk turėdami poreikį ir galimybes tiesti greitkelį mes nesirinktume vienos eismo juostos keliuko. Tokia pati logika galioja ir čia – „Litgrid“ infrastruktūros atsipirkimas būtų daug efektyvesnis vystant didesnės galios parkus. Nevertėtų apsiriboti tik vieno tiekėjo galimybėmis, o galvoti apie infrastruktūros atsipirkimą ir siekti pritraukti kelis stiprius investuotojus. Tik taip gali būti pasiektas didžiausias ekonominis efektas ir galutinė nauda vartotojams.

Svarbu nenuklysti nuo kelio

Įgyvendinant milijardinės vertės projektą būtina ne tik galvoti apie kaštų ir naudos santykį, bet ir išnaudoti visas tokio projekto suteikiamas galimybes. Kalbame ne tik apie apsirūpinimą švaria energija bei ženkliai sumažintą poveikį aplinkai, bet ir papildomos ekonominės vertės kūrimą plėtojant žaliąją energetiką aptarnaujančius sektorius.

Jūros vėjo jėgainių parko statybų konkursą numatyta skelbti 2023 metais. Itin svarbu, kad konkurso sąlygos ir valstybės garantijos ilgalaikėje perspektyvoje būtų kaip galima skaidresnės ir aiškesnės visiems jo dalyviams. Tik tokiu būdu galima pritraukti pasaulinio lygio partnerius bei įgyvendinti išties ambicingą ir visiems šalies piliečiams naudingiausią žaliosios energetikos projektą.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Jurgita Venckutė. Šioje krizėje susikalbėjimo mažiau nei 2008-aisiais (3)

Neseniai Seimas atmetė prezidento veto, taip patvirtindamas, kad nuo šiol skiepytis nenorintys...

Jurgita Navikienė. Darbuotojo motyvavimas – apmokestinamos ir neapmokestinamos priemonės

Darbuotojų skatinimas – viena iš priemonių juos išlaikyti įmonėje ir padidinti motyvaciją....

Laurynas Ramonas. Ruošiatės sudaryti sandorį: kodėl jums reikalingas teisininkas?

Teisininko profesija labai plati, todėl įprasta specializuotis tam tikrose siaurose srityse. Tai...

Julius Sakalauskas. Kiekvienas gyventojas jau dabar gali pats susimažinti kylančias elektros kainas (8)

Pasauliui kovojant ne tik su COVID-19 pandemija, bet ir su dešimtmečiais nematytu energijos kainų...

Inga Balnanosienė. Trūksta darbuotojų? Štai kur jų galima rasti (4)

Darbuotojų trūkumas – dabar viena dažniausiai aptarinėjamų temų Lietuvoje. Tačiau...

Top naujienos

Seimo nariams sugrįžusios privilegijos kursto nesutarimus: kodėl jiems reikia padėti nuomotis automobilius? (21)

Seimo nariai vėl galės nuomotis automobilius už parlamentines lėšas. Tokią tvarką prieš...

Trečia pergalė Eurolygoje: „Žalgiris“ įveikė lietuviškąjį Vitorijos klubą (137)

Ketvirtadienio vakarą Kauno „Žalgirio“ (3/10) krepšininkai savo arenoje 72:68 (21:19, 19:13,...

Nokautas Karbauskiui: Lazdijuose neliko LVŽS skyriaus, partiečiai perbėgo pas Skvernelį (119)

Ketvirtadienio vakarą vykusiame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) Lazdijų...

Baltarusija pasmerkė „absurdiškas“ naujas sankcijas dėl migrantų krizės (41)

Baltarusija ketvirtadienį pasmerkė Vakarų šalių sprendimą išplėsti sankcijas Minsko režimui...

D+Vaidas Saldžiūnas

Ko išsigando Putinas ir Lukašenka: bauginantys pareiškimai rodo silpnąsias vietas

Mes nubrėžėme savo raudonąsias linijas, jei jų nesilaikysite, susilauksite atsako. Tokiais...

Skuodis: “Starlink” įjungė savo paslaugas Lietuvoje (12)

Susisiekimo ministras Marius Skuodis ketvirtadienio vakare pasidžiaugė, kad "kosminis" internetas...

Žemaičio Domarko gaminiai jau kone tris dešimtmečius nardo po pasaulinius vandenis (8)

Galima sakyti, kad Kazio Domarko verslas prasidėjo jam pačiam netikėtai. Griuvus Berlyno sienai...

Fotografės kadruose – neįtikėtina Lietuvos gamta: vaizdai gniaužia kvapą (14)

Išvysti laisvai gamtoje gyvenančius laukinius gyvūnus – tikra retenybė, o kai kurie iš jų...

Fausta Marija Leščiauskaitė. Neturime mes kiaušų, todėl mus kaimynai ir spardo (71)

Būkime atviri. Na, nepasisekė mums gimti Lietuvos žemėse. Ne todėl, kad kas nors su pačiomis...

Lietuviškos atostogos. Luksoras - miestas, kuriuo didžiuojasi kiekvienas egiptietis

Šioje “Lietuviškų atostogų” laidoje - Luksoras, pats tvarkingiausias ir mandagiausias Egipto...