aA
Kovos su klimato kaita fronte lenktyniaujant su laiku, Lietuva pagaliau irgi pasuko žaliosios energetikos link. Šiuo metu apie trečdalis mūsų šalyje suvartojamos elektros energijos yra gaunama iš atsinaujinančių išteklių, tokių kaip vėjas ar saulė. Visgi į žaliosios energetikos traukinį Lietuva žengė pavėlavusi net dešimtmečiu, todėl svarbiausi atsinaujinančių išteklių energetikos projektai mūsų šalies dar tik laukia.
Nerius Jasinavičius
Nerius Jasinavičius
© Asmeninio archyvo nuotr.

Nuo skaidraus ir efektyvaus jų įgyvendinimo priklausys, ar per artimiausią dešimtmetį įvyks esminis lūžis, po kurio išsivaduosime iš juodosios energetikos monopolio ir galėsime vadintis žaliosios energetikos šalimi.

Su ambicingais tikslais Danijos pramintais keliais

Ambicijų atsinaujinančios energetikos sektoriuje Lietuvai netrūksta. Mūsų šalies tikslai šioje srityje yra vieni aukščiausių visoje Europos Sąjungoje. Per artimiausią dešimtmetį Lietuva ketina pasiekti, kad ne mažiau 45 proc. mūsų šalyje suvartojamos elektros energijos būtų gaunama iš atsinaujinančių išteklių. iki šio amžiaus vidurio turėtume naudoti tik iš vėjo, saulės, vandens ar biomasės gaunamą energiją. Tam reikia gerokai padidinti esamus atsinaujinančios energetikos pajėgumus. Ar tai įmanoma padaryti per gana trumpą laiką?

Optimistiškai nuteikiančių pavyzdžių toli ieškoti nereikia – užtenka pasižiūrėti į Danijos pasiekimus. Dar prieš gerą dešimtmetį Danija buvo viena labiausiai nuo iškastinio kuro priklausančių Europos valstybių, tačiau šiandien ši nedidelė šalis didžiuojasi būdama viena iš atsinaujinančių išteklių energetikos lyderių pasaulyje.

Didžiąja dalimi Danijai to pasiekti leido investicijos į jūros vėjo energiją. Praėjusiais metais Danijos jūrinės vėjo energijos pajėgumai siekė 1700 MW ir buvo vieni didžiausių Europoje ir visame pasaulyje.

Vėjo jėgainės Baltijos jūroje – pagaliau žengtas žingsnis

Kuo šios prognozės ir Danijos pavyzdys yra svarbūs Lietuvai? Mūsų šalis Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje taip pat ruošiasi statyti savo pirmuosius vėjo jėgainių parkus. Žingsnis į jūrą galėjo būti žengtas jau seniai – koncernui „Achemos grupė“ priklausanti „Renerga“ viena pirmųjų Lietuvoje dar 2012 metais atliko galimybių studiją, kurioje įvertinos aplinkosauginės, techninės bei technologinės galimybės įrengti jūros vėjo elektrines Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje.

Studija parodė, kad Klaipėdos regiono, Klaipėdos ir Palangos miestų bendrųjų planų sprendiniai yra palankūs jūros vėjo elektrinėms įrengti, įskaitant jų prijungimą prie elektros perdavimo tinklo, o turima patirtis bei resursai leistų verslui sukurti nacionalinę jūros vėjo energetikos kultūrą, aukštų technologijų darbo vietas ir perspektyvoje padidinti eksporto apimtis.

Tačiau ilgą laiką vis kildavo trukdžių, kurie neleido pradėti realių darbų. Net pateikus prašymą konkurso organizavimui, privatūs investuotojai sulaukdavo atsakymų, kad Vyriausybė neturi tam įgaliojimų, nors įstatymai būtent ir numatė, kad Vyriausybė, gavusi prašymą organizuoti konkursą vėjo energetikos vystymui Baltijos jūroje, turėjo tai daryti.

Kaip bebūtų – geriau vėliau, negu niekada. Tai neabejotinai yra strateginės reikšmės projektas, su kuriuo galime žengti svarbų žingsnį tvaresnės energetikos, o kartu ir ekonomikos link.

Socialinis ar ekonominis projektas?

700 MW galios jūros vėjo jėgainių parkai Baltijos jūros ekonominėje zonoje turėtų iškilti iki 2030 metų ir reikšmingai padidinti šalies žaliosios energetikos pajėgumus. Palyginimui, visų Lietuvoje instaliuotų vėjo jėgainių galia 2019 metais siekė 533 MW. Taigi vėjo jėgainės Baltijos jūroje juos padidins daugiau nei du kartus.

Tačiau jau dabar yra kilusi diskusija dėl vėjo jėgainių statybos Baltijos jūroje kainos ir naudos vartotojams. Kalbama, kad šis projektas gali tapti labiau socialiniu, o ne verslo projektu, kurį gali tekti įgyvendinti ir išlaikyti iš šalies piliečių ir įmonių sumokėtų mokesčių. Panašių pavyzdžių šalyje jau turime.

Kodėl pasirinkta statyti tik 700 MW vėjo elektrinių parkus, kai atliktos galimybių studijos rodo, kad yra galimybės pasiekti net keturis kartus daugiau – 3000 MW? Juk turėdami poreikį ir galimybes tiesti greitkelį mes nesirinktume vienos eismo juostos keliuko. Tokia pati logika galioja ir čia – „Litgrid“ infrastruktūros atsipirkimas būtų daug efektyvesnis vystant didesnės galios parkus. Nevertėtų apsiriboti tik vieno tiekėjo galimybėmis, o galvoti apie infrastruktūros atsipirkimą ir siekti pritraukti kelis stiprius investuotojus. Tik taip gali būti pasiektas didžiausias ekonominis efektas ir galutinė nauda vartotojams.

Svarbu nenuklysti nuo kelio

Įgyvendinant milijardinės vertės projektą būtina ne tik galvoti apie kaštų ir naudos santykį, bet ir išnaudoti visas tokio projekto suteikiamas galimybes. Kalbame ne tik apie apsirūpinimą švaria energija bei ženkliai sumažintą poveikį aplinkai, bet ir papildomos ekonominės vertės kūrimą plėtojant žaliąją energetiką aptarnaujančius sektorius.

Jūros vėjo jėgainių parko statybų konkursą numatyta skelbti 2023 metais. Itin svarbu, kad konkurso sąlygos ir valstybės garantijos ilgalaikėje perspektyvoje būtų kaip galima skaidresnės ir aiškesnės visiems jo dalyviams. Tik tokiu būdu galima pritraukti pasaulinio lygio partnerius bei įgyvendinti išties ambicingą ir visiems šalies piliečiams naudingiausią žaliosios energetikos projektą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Nerijus Mačiulis. Ar aukštai lipsime į magiškąjį pinigų medį? (2)

Šių metų ekonominė krizė nuo ankstesniųjų skiriasi daugeliu aspektų – savo gyliu,...

Greta Petkutė. Konkurencijos įstatymas keičiasi: naujovės, įsigaliosiančios nuo lapkričio 1 d.

Nuo lapkričio 1 d. įsigaliosiantys Konkurencijos įstatymo pakeitimai įmonėms, pažeidusioms...

Vidmantas Janulevičius. COVID-19 metinėms artėjant – kokias pamokas išmokome? (1)

Gruodžio mėnesį sukaks metai, kai COVID-19 pradėjo plisti iš Uhano po visą pasaulį. Dabar...

Tadas Povilauskas. Sėkmingas pusmetis ir grūdų augintojams, ir pieno gamintojams (1)

Kviečių kaina tarptautinėje rinkoje taip šoktelėjo aukštyn, kad šią savaitę pasiekė...

Audrius Šapola. 5 „ne“, kad nepapultumėt į finansinių sukčių pinkles (3)

Nors finansiniai sukčiai turi aibes būdų ir metodų, kaip išgauti asmeninius jūsų duomenis...

Top naujienos

424 nauji koronaviruso atvejai, pranešta apie dar 5 mirtis: daugybė atvejų ugdymo įstaigose 200 iš jų registruota Vilniaus, 80 Kauno apskrityse (484)

Ketvirtadienį paskelbti nauji duomenys dėl koronaviruso. Patvirtintas naujas rekordas ir net penkios...

Galima Šimonytės komanda – ministerijoms gali vadovauti ir profesionalai, ir gerai žinomi politikai (263)

Po pergalingo pirmojo Seimo rinkimų turo nakties, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių...

Veryga pasakė, kada gali tekti stabdyti planines gydymo paslaugas (20)

Naujų koronaviruso atvejų daugėja šimtais. Ketvirtadienį registruoti net 424 nauji koronaviruso...

Keičiasi paveiktų šalių sudarymo ir saviizoliacijos tvarka: daliai keliaujančių galios išimtys

Nuo pirmadienio keičiasi paveiktų šalių sudarymo tvarka bei izoliacijos taikymo principai....

Švietimo ministras: pradinukai ir ikimokyklinukai į ugdymo įstaigas grįš po atostogų (2)

COVID-19 plitimas Lietuvos mokyklose kelia nerimą, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras...

Žvirblienė: nesinori gąsdinti – laukia ilga žiema, netrukus galime pasiekti ir 1000 atvejų per dieną (127)

Trys šimtai naujų užsikrėtimų koronavirusu per parą – ne riba, laidoje „Delfi rytas“...

Skelbiama, kad „AstraZenecos“ vakcinos bandymo metu mirė savanoris papildyta (174)

Nuo koronaviruso sukeltų komplikacijų Brazilijoje mirė „AstraZeneca Plc“ COVID-19 vakcinos...

Voras.online | D+ nariams

Cichanouskajos ultimatumui įgyvendinti Lukašenkai liko vos kelios dienos: ar protestuotojai griebsis ginklų?

Spalio 13 dieną Vilniuje priversta reziduoti Baltarusijos opozicinė politikė Sviatlana...

VMI paruošė tūkstančius deklaracijų: reikės susimokėti žemės mokestį (6)

Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI ) informuoja, kad privačios žemės savininkams...

|Maža didelių žinių kaina