aA
2018 m. vasarą buvo priimta vadinamoji 5-oji pinigų plovimo prevencijos direktyva, kuri Europos Sąjungoje dar labiau sugriežtino pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus. Po pastarųjų metų pinigų plovimo skandalų ir Europą supurčiusių teroristinių atakų įvestos kai kurios naujos arba dar labiau sugriežtintos jau anksčiau įtvirtintos nuostatos.
Neringa Mickevičiūtė
© Organizatorių nuotr.

Lietuva taip pat ruošiasi naujos direktyvos, kuri turi būti įgyvendinta iki 2020 m. sausio 10 d., perkėlimui. Rugsėjo mėnesį Seime registruotas naujas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo projektas.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, su kokiais pokyčiais nuo ateinančių metų pradžios turės gyventi verslo subjektai:

– Praplėstas įpareigotų subjektų ratas, kuriems bus taikomi pinigų plovimo prevencijos įstatymo reikalavimai:

1. Reikalavimų bus įpareigoti laikytis prekybininkai meno kūriniais ar tarpininkai, įskaitant kai tai atliks meno galerijos ir aukcionų namai ar laisvieji uostai, jei sandorio vertė bus lygi arba viršys 10 000 eurų. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju nėra grynųjų pinigų reikalavimo, tad svarbi bus paties sandorio vertė, net jei jis būtų skaidomas į kelias operacijas.

2. Įpareigotais subjektais bus laikomi ir su mokesčių konsultavimu susiję asmenys, kurie, vykdydami savo pagrindinę verslo arba profesinę veiklą, įsipareigos tiesiogiai arba per kitus asmenis teikti materialinę pagalbą, paramą ar patarimus mokesčių klausimais.

3. Taip pat į įpareigotų subjektų ratą pateks asmenys, teikiantys tarpininkavimo paslaugas išnuomojant nekilnojamąjį turtą, tačiau tik sandoriams, kurių mėnesinis nuomos mokestis bus lygus arba viršys 10 000 eurų.

4. Reguliavimas bus taikomas ir virtualiųjų valiutų keityklų bei depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriams.

Naujai įpareigotiems subjektams ypač svarbu iš anksto pradėti ruoštis įgyvendinti pinigų plovimo prevencijos pareigas: pradedant nuo tinkamo rizikų vertinimo, klientų pažinimo tvarkų rengimo, baigiant įtartinų operacijų identifikavimo ir pranešimų teikimo atsakingoms institucijoms procedūrų diegimu.

– 5-oji direktyva dar labiau negu 4-oji akcentuoja naudos gavėjų registrų visoje ES prieinamumo ir jų duomenų tikslumo svarbą. Lietuva kol kas nėra pilnai įgyvendinusi pareigos turėti naudos gavėjų registrą – šiuo metu JADIS (Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema) dar nėra techniškai pritaikyta taip, kad būtų naudojama kaip naudos gavėjų informacijos surinkimo ir pateikimo duomenų bazė. Tačiau naujai registruotame įstatymo projekte su naudos gavėjų informacija susijusios pareigos dar labiau praplečiamos:

1. Valstybei atsiranda pareiga ne tik turėti naudos gavėjų registrą, bet ir padaryti jį (už atitinkamą mokestį) prieinamą visiems turintiems teisę subjektams. Direktyva nustato, kad valstybės turėtų užtikrinti, jog registrų informaciją apie tikruosius savininkus (bent vardą ir pavardę, gimimo metus ir mėnesį, gyvenamosios vietos šalį ir pilietybę, taip pat turimų naudos teisių pobūdį ir apimtį) galėtų gauti „bet kuris plačiosios visuomenės atstovas“. Lietuvoje šiai nuostatai pilnai įgyvendinti turi būti atitinkamai pakeisti JADIS nuostatai.

2. Visiems verslo subjektams, privalantiems žinoti, kaupti ir teikti informaciją apie savo naudos gavėjus, numatoma administracinė atsakomybė, jei jie įpareigotiesiems subjektams nepateiktų arba pateiktų neteisingus duomenis, kuriuos šios įstaigos privalo kaupti, patikrinti ir įstatymo nustatytais atvejais pateikti atsakingoms institucijoms.

3. Visi įpareigoti subjektai ateityje ne „turės teisę“ naudotis JADIS tam, kad nustatytų kliento naudos gavėją, bet „privalės“ tai daryti. Be to, jie privalės pranešti klientui, jei jų turima informacija nesutaps su kliento teikiama informacija, ir pasiūlyti klientui arba pateikti tikslią informaciją, arba patikslinti ją registre. Be to, įpareigoti subjektai negalės pradėti dalykinių santykių su klientu ar atlikti vienkartinių sandorių, jei JADIS pateikta informacija neatitiks jų turimos informacijos apie to paties kliento naudos gavėjus.

Taigi, prievolės dėl duomenų kokybės užtikrinimo daugiausia nuguls ant visų įpareigotų subjektų pečių, kurie turi būti pasiruošę tikrinti informaciją, dokumentuoti tokio patikrinimo įrodymus, taip pat operatyviai komunikuoti su klientu, nustačius neatitikimų duomenyse.

– Įstatymo projektu, be kita ko, taip pat nustatyta:

1. Platesnės tapatybės nustatymo procedūros klientams iš didelės rizikos trečiųjų valstybių;

2. Teisė tikrinti klientų išsinuomotų seifų turinį ir draudimas nuomoti anoniminius banko seifus;

3. FNTT pareiga kas 4 metus sudaryti svarbių viešųjų pareigų sąrašą, kuriuo vadovaujantis visi įpareigoti subjektai galės lengviau identifikuoti politiškai pažeidžiamus (paveikiamus) asmenis;

4. Bendradarbiavimo ir keitimosi informacija su užsienio valstybių institucijomis sąlygos.

– Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad daug konkrečiau nustatoma, kas privalo būti įtraukta į Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo ataskaitą: tai ir nustatyta rizika bei jos lygis, atsakingų šioje srityje veikiančių institucijų funkcijos, prevencijai skiriami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai bei rizikos mažinimo priemonės.

Kaip tik šiuo metu atliekamas nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas, kurio rezultatų laukiama greičiausiai jau kitais metais. Bus nepaprastai svarbu suprasti, ar, tiek institucijų, tiek įpareigotų subjektų akimis, pasikeitė Lietuvai būdingos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, ir kokių papildomų ar naujų priemonių reikia imtis joms suvaldyti.

Apibendrinant, daugėja verslo subjektų, kurie privalės laikytis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų, didėja dėmesys duomenims apie tikruosius savininkus ir jų kokybei, taip pat glaudėja sąsaja tarp pinigų plovimo prevencijos ir mokesčių administravimo prievolių įgyvendinimo.

Dar svarbu pažymėti, kad nors šiuo metu intensyviai ruošiamės 5-osios direktyvos įgyvendinimui, nereikėtų pamiršti, kad iki 2020 metų gruodžio pradžios į nacionalinius įstatymus turės būti perkeltos ir 6-osios direktyvos nuostatos. Tad tikėtis, kad dėmesys pinigų plovimo prevencijai artimiausiu metu nuslops, tikrai neverta.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Linas Ivanauskas. Atliekų kalnus atakuoja naujos technologijos: gali būti aukų

Prieš septynerius metus buvo sukurta ES direktyva , kurioje numatyta, kaip rūšiuoti elektronikos...

Gabrielė Grebliauskienė. 5 skaičiai verslui, svarstančiam apie skaitmenizaciją (1)

„Metas skaitmenizuotis“ – paskutiniu metu itin dažnai girdima frazė, tačiau po ja gali...

Justinas Noreika. Gerovę valstybėje kuriame patys: apie paramą aukštajam mokslui (2)

Jeigu Jūsų paklaustų, kam daugiausiai dėmesio reikia skirti norint sukurti tvarią gerovę...

Gintarė Deržanauskienė. Ar savivaldybių verslų rokenrolas nesibaigs requiem verslui? (1)

Svarstantiems apie dainininko karjerą dažnai patariama: jei gali nedainuoti – nedainuok. Panaši...

Tomas Ambrasas. Kibernetinis ir duomenų saugumas – svarbiausias prioritetas finansinių paslaugų rinkoje (1)

Verslui labiau sukant link skaitmeninių verslo modelių, vis daugiau duomenų sugeneruojama ir...

Top naujienos

Nausėda: tokio biudžeto pasirašyti negalėsiu Papildyta 12:21 val. (142)

Prezidentas Gitanas Nausėda kritikuoja politikų apetitus leisti lėšas ir fantazijos stoką,...

Perdirbėjų pagalbos šauksmas: gelbėkite mus nuo „Lidl“ (400)

Trys Lietuvos grūdų, mėsos ir paukštienos gamintojus ir perdirbėjus vienijančios asociacijos...

Pas Kaune sučiuptą narkobaroną rasta pusė milijono eurų ir keturi ginklai vilkike – 320 kg ekstazio (26)

Sekmadienį, lapkričio 17 d., Lietuvoje bei Latvijoje vyko Europolo koordinuota tarptautinė...

Estijos ministro žodžiai sukėlė skandalą: Baltijos šalys rengia planą B opozicija reikalauja ministrą atleisti (100)

Suomijos kraštutinių dešiniųjų euroskeptiškos Konservatorių liaudies partijos (EKRE) lyderis...

Nerandant bendro sutarimo, ministerija svarsto iš viso atsisakyti tėvadienių siūlo naujus laisvadienius – ne tik vaikų priežiūrai (204)

Vieną vaiką auginanti Indra jau po Naujųjų metų žada grįžti į darbą. Pagal dabar galiojantį...

Kavinėje stoties rajone pasijautė lyg restorane: nebegali sulaikyti džiaugsmo (20)

Leiskite jums papasakoti apie dar vieną „Pietų pertrauka“ idėją, kurią praėjusią savaitę...

Paskelbta, kurie septyni automobilių modeliai šiemet pripažinti pačiais geriausiais (45)

„Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimai pasiekė aukščiausią pavarą. Trečiadienį...

Panevėžyje – gydytojų specialistų trūkumas: jei būtų ką, į darbą priimtų tą pačią dieną (6)

Nors alergijos, kamuojančios tiek kūdikius, tiek suaugusiuosius, yra viena dažniausių ligų,...

Egidijui Dragūnui gresia nauji nemalonumai: vaiko teisių apsaugos tarnyba tirs Selo bendravimą su vaiku (97)

Egidijus Dragūnas, panašu, turi dar daugiau nemalonumų. Socialiniuose tinkluose pasirodžius...

Boso valanda su Jovaišu. Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius

Laidoje „ Boso valanda su Jovaišu “ – Saulius Jurkevičius , Vilniaus licėjaus direktorius....