Pastarasis šimtmetis lietuviams ir Lietuvai nebuvo itin laimingas – karai, turto nusavinimai, okupacijos, tremtys. Tai iliustruoja ir trys didelės emigracijos bangos, per kurias ieškoti laimės svetur išvyko beveik vienas milijonas lietuvių. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad šiandien Lietuva pamažu atsikrato nelaimių šleifo ir patenka tarp ketvirtadalio laimingiausių valstybių pasaulyje.
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Šiemet Jungtinių tautų (JT) „Pasaulio laimės ataskaitoje“ Lietuva pakilo į 50 vietą. Absoliutinis ir santykinis progresas laimės reitinge buvo itin spartus pastaraisiais metais – užpernai Lietuva dar buvo 60, o 2013 metais – tik 71 vietoje. Pagal šios ataskaitos duomenis, lietuviai yra laimingesni už latvius ir, ypač, estus, tačiau dar nesijaučia taip gerai, kaip daugelis pažangiausių ES valstybių gyventojų.

Nenuostabu, kad ekonominis šalies išsivystymas yra vienas iš svarbiausių jos gyventojų gerovės ir laimės komponentas. Skaičiuojant laimės indeksą ir aiškinant jo priežastis, ekonominis išsivystymas vertinamas lyginant BVP, tenkantį vienam gyventojui. Pagal jo įtaką laimės jausmui Lietuva yra 40 vietoje pasaulyje.

Tiesa, šis rodiklis turi trūkumų – jis neparodo, kaip nacionalinės pajamos pasiskirsto tarp gyventojų. Pavyzdžiui, pagal jo įtaką Kataras yra pirmoje vietoje pasaulyje, tačiau jo gyventojai toli gražu nėra laimingiausi – Katare išgaunama nafta sukuria labai didelį pinigų srautą, kuris nukreipiamas gana mažai gyventojų daliai. Lietuva dažnai kritikuojama dėl didelės pajamų (bent jau oficialių) nelygybės, tačiau atotrūkis tarp laimingiausių ir nelaimingiausių Lietuvoje nėra labai didelis. Siekiant tolimesnio progreso, verta atsiminti, kad pajamų nelygybė yra tik rezultatas, o ją sumažinti galima užtikrinant lygias galimybes, nepriklausančias nuo amžiaus, tautybės ar lyties.

Vis tik pasiekus tam tikrą pajamų lygį, laimę užtikrina nebe pinigai. Kaip aukštai ši kartelė? Kai kurie atlikti tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, JAV laimė nebedidėja pasiekus apie 75 tūkst. dolerių per metus. Įvertinus kainų skirtumus, Lietuvoje šis lygis siektų apie 45 tūkst. eurų per metus. Tolimesnis pajamų augimas sukuria mažėjančią ribinę naudą, o papildomos pastangos gali turėti šalutinių pasekmių, pavyzdžiui, sukelti stresą ar apkarpyti laisvalaikį.

Tačiau būtų klaidinga manyti, kad tokios pajamos yra būtinos norint maksimizuoti laimę. Deja, daugelis išsivysčiusių valstybių kenčia nuo perteklinio vartojimo. Šiandien pasaulyje dėl antsvorio miršta trigubai daugiau žmonių nei dėl nepakankamos mitybos. Šiek tiek perfrazuojant rašytoją Dave Ramsey – vargu ar rasime laimę pirkdami daiktus, kurių mums nereikia, už pinigus, kurių neturime, tam, kad paliktume įspūdį žmonėms, kurių nepažįstame.

Įdomu tai, kad būtent tai ir atsispindi JT laimės indekse – Lietuvoje didesnę dalį laimės jausmo paaiškina ne ekonominiai, o socialiniai aspektai. Štai, pavyzdžiui, daugiau nei ketvirtadalį laimės jausmo paaiškina „socialinės paramos“ rodiklis. Jis matuojamas ne vertinant valstybės mokamas socialines išmokas ar suteikiamas socialines garantijas, bet klausiant gyventojų, ar jie turi draugų ir giminaičių, kuriais galėtų pasikliauti atsidūrę bėdoje. Pagal socialinės paramos stiprumą Lietuva yra 16 vietoje pasaulyje ir lenkia ne tik kaimynes valstybes, bet ir daugelį labiau ekonomiškai išsivysčiusių ES valstybių.

Progresas šiemet pasiektas ir pagal kitą nemažiau svarbų rodiklį – sveiko gyvenimo trukmės kriterijų. Pagal šį rodiklį Lietuva pakilo iš 71 į 54 vietą, bet vis dar atsilieka beveik nuo visų ES šalių. Čia vertinama ne tik tikėtina gyvenimo trukmė, bet ir sveikata senatvėje. Prasta mityba, perteklinis alkoholio vartojimas, menkas fizinis aktyvumas – pagal šią statistiką Lietuva Europoje išsiskiria neigiama prasme. Gerai tai, kad čia yra daug erdvės progresui, o kiekvienas be valdžios pagalbos ir be didelių finansinių investicijų gali teigiamai paveikti savo sveikatą ir ilgalaikę laimę.

Kas labiausiai slopina lietuvių laimę? Didelė dalis gyventojų nesijaučia galintys laisvai kontroliuoti savo gyvenimo. Taip iš dalies yra dėl okupacijos šleifo, ir iš dalies dėl to, kad regioninė atskirtis išlieka didelė, galimybės Lietuvoje pasiskirstę labai netolygiai, įgyti naujas kompetencijas ar pakeisti profesiją dažnai yra nelengva.

Be to, pagal korupcijos versle ir valdžioje suvokimo įtaką laimei, išliekame vieni paskutinių pasaulyje. Tai nereiškia, kad korupcija Lietuvoje yra didžiausia, tačiau lietuviai labai jautriai reaguoja į jos apraiškas. Netolerancija ir nepasitenkinimas korupcija yra svarbi sąlyga šio reiškinio naikinimui, bet progresas galėtų būti ir greitesnis.

Laimės jausmas visuomet yra labai subjektyvus ir priklauso ne tik nuo daugybės išorinių aplinkybių ir įgimtų savybių, bet ir nuo asmeninių pastangų. Vis tik nepaisant visų dar neišspręstų problemų, reikia pripažinti − gyvename Lietuvoje, kurioje galimybių asmeninei laimei yra kaip niekada daug, o barjerų kaip niekad mažai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Audrius Kazlauskas. Pagrindinės klaidos Pietų bei Pietryčių Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose

Verslo plėtra užsienyje – tai aktyvus jėgų ir investicijų reikalaujantis projektas. Čia kalba...

Deividas Soloveičik. Kada rimtas profesinis pažeidimas yra kliūtis dalyvauti viešuosiuose pirkimuose (2)

Viešųjų pirkimų vykdymo praktikoje tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams jau tampa...

Justas Sakavičius. Ar G Taško reklama nežemina moterų? Teisininko komentaras (19)

„Vilnius pradeda reklamuotis kaip Europos G Taškas“ – skelbia pastarųjų dienų naujienų...

Darius Raulušaitis. Susitaikymo su VMI laikotarpis: amnestija ar spąstai? (1)

Seimas 2019 m. pirmą pusmetį paskelbė susitaikymo su Valstybine mokesčių inspekcija ( VMI )...

Rūta Vainienė. Kaip švęsti sekmadienį jums nurodys Seimas? (43)

Trečiadienį buvo Žolinė, valstybinė šventė, nedarbo diena. Nesunku atspėti, ką veikė dauguma...

Top naujienos

Edmundo Jakilaičio interviu su buvusiu Ukrainos prezidentu Viktoru Juščenka

Nuo Maidano prabėgo beveik penkeri metai. Didžiausios Ukrainos sėkmės ir nusivylimai – Edmundo...

Gedintis tėvas po kraupios avarijos: nusipirkęs naują „Toyota“ tokios baigties nesitikėjau (38)

„Lekiam namo“, – tokia žinute savo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Virginijus...

Mistinis Kelių direkcijos pirkinys už daugiau nei 100 tūkst. eurų, apie kurį ji nedaugžodžiauja (43)

Itin išmani vairuotojų įspėjimo apie laukinius gyvūnus sistema kelyje Rokiškis–Panevėžys...

Net 5,6 tūkst. gyventojų iš „Sodros“ sulaukė nemalonių žinių: pasitikrinkite savo paskyras (32)

„Sodra“ 5,6 tūkst. gyventojų išsiuntė priminimus, jog jiems gali tekti sumokėti privalomojo...

Visuomenės apklausa: juodajame politikų sąraše nauji lyderiai vis dar neaplenkia senojo (50)

Visuomenės veikėjų favoritai nesikeičia: liepos mėnesį šalies gyventojai palankiausiai...

Netikėtai mirusį dėdę palaidojo kaimynas: sukrėsti giminaičiai siekia išsikasti jį atgal (126)

Apie dėdės mirtį sužinojome tik tada, kai jis buvo palaidotas, pasakoja ukmergiškė Milda...

Mokytojams skirta informacija šokiravo žmogaus teisių gynėjus: užkliuvo ir masturbacijos, ir homoseksualumo temos (89)

Žmogaus teisių organizacijų koalicija, vienijanti aštuonias Lietuvoje veikiančias nevyriausybines...

Kas iš tiesų įvyko Lenkijoje: procesas buvo toks slaptas, kad tarpininkauti teko žvalgybos tarnyboms (11)

Neseniai priėmusi prieštaringą įstatymą, pagal kurį draudžiamos bet kokios užuominos į tai,...

Stumbrai pradėjo lipti į „Lifosos“ gipso kalnus (5)

Kėdainių rajone laisvai besiganantys stumbrai kuo toliau, tuo labiau žengia į jiems dar...

Lietuviai ėmė ir pranoko estus: suklusti turi ne tik valdininkai, bet ir šeštokai (61)

„Yandex.Taxi“ atėjimas į Lietuvą ne tik iššaukė audringas reakcijas, bet ir atskleidė...