Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga?
Nerijus Mačiulis
© Asmeninio albumo nuotr.

Teiginys, kad skolintis šiais laikais yra nebrangu, neatskleidžia viso situacijos dramatiškumo. Šiuo metu įvairų vyriausybių ir net kai kurių įmonių obligacijų, kurių vertė siekia apie 7 trilijonus JAV dolerių, pajamingumas yra neigiamas. Tai reiškia, kad jos už skolą nieko nemoka ir dar gauna šiokią tokią priemoką už tai, kad skolinasi. Prieš kelerius metus buvo sunku įsivaizduoti, kad gyvensime tokiame pasaulyje, kuriame investuotojai susimoka už tai, kad kažkas paimtų jų pinigus.

Tokioje situacijoje atsidūrėme ne tik dėl centrinių bankų vykdytos kiekybinio skatinimo ir žemų palūkanų politikos, kurios tikslas buvo kovoti su pasaulinės finansų krizės pasekmėmis ir išvengti gilios bei ilgos ekonominės depresijos. Itin žemos palūkanos signalizuoja apie giluminius globalius disbalansus – pasaulyje pinigų pasiūla viršija paklausą, ir taupoma yra daugiau nei investuojama.

Pasaulio ekonomikos augimas įsibėgėjus gilaus nuosmukio pavyko išvengti, tačiau nulinės ar net neigiamos palūkanos nesitraukia iš mūsų kiemo. Nors JAV bazines palūkanas padidino jau pusantro procentinio punkto ir, tikėtina, jas nuosaikiai kels toliau, Europos centrinis bankas (ECB) kol kas pirštu bado į žemą infliaciją ir nemato poreikio kelti pinigų kainos.

Vis tik yra nemažai priežasčių, dėl kurių centriniai bankai neturėtų laukti infliacijos šuolio ir vilkinti sprendimo normalizuoti pinigų politiką. Žemos palūkanų normos turi ir neigiamų pasekmių – santaupų turintys gyventojai už indėlius nieko negauna bei neturi daug galimybių saugiai už teigiamą grąžą investuoti savo lėšas. Tuo tarpu skolų turinčių gyventojų, įmonių ir valstybių našta sumažėja, bet atsiranda nenatūralios paskatos dar labiau didinti finansinį svertą.

Po pasaulinės finansų krizės bendras įsiskolinimo lygis pradėjo augti dar sparčiau ir dabar jau siekia apie 230 proc. pasaulio BVP. Šį karta skola labiausiai augo ne išsivysčiusiose, o besivystančiose ekonomikose. Neramina ir labai išaugęs daugelio įmonių, ypač žemesnio kredito reitingo, įsiskolinimo lygis. Tiesa, būtina pabrėžti, kad Lietuvoje šios problemos nėra.

Žemos palūkanos gali prisidėti ir prie per daug spartaus nekilnojamo turto kainų augimo ar net burbulų susiformavimo. Ne vienoje pasaulio valstybėje būsto kainos pastarąjį dešimtmetį augo sparčiau nei gyventojų pajamos (vėlgi, ne Lietuvoje). Investuotojai, turėdami mažiau alternatyvų uždirbti teigiamos grąžos, pinigus nukreipia į vis rizikingesnius aktyvus. Ne vienoje pasaulio šalyje įmonių akcijos ir obligacijos atrodo labai pervertintos. Realių ir finansinių burbulų pūtimasis yra šalutinė per pigių pinigų pasekmė.

Euro zonoje nebematyti ekonominių priežasčių toliau taikyti nulines ir neigiamas palūkanas bei dar labiau didinti pinigų pasiūlą perkant vyriausybių vertybinius popierius. Euro zonos augimas po praėjusių metų spurto šiek tiek sulėtėjo, tačiau šiemet jis vis tiek sieks apie 2 procentus. Nedarbo lygis nuosaikiai mažėja ir jau nukrito žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio.

Infliacija euro zonoje vis dar žema, tačiau tai turėtų trukti nebeilgai. Ją kilstels per pastaruosius metus gerokai pabrangusi nafta bei sparčiau augančios Kinijos gamintojų kainos. Dar svarbiau, euro zonoje rekordiškai didelė dalis įmonių sako, kad pagrindinis jų plėtrą ribojantis veiksnys yra darbuotojų trūkumas. Vokietijoje taip teigia beveik kas trečia įmonė. Darbuotojų trūkumas paskatins atlyginimų augimą, o tai turės įtakos ir spartesniam kainų augimui, ypač paslaugų sektoriuje. Tokios ekonominės tendencijos paskatintų ECB palūkanas pradėti didinti jau kitų metų viduryje.

Deja, išdygo viena didelė politinė priežastis, dėl kurios ECB bus sunkiau atsisakyti skatinančios pinigų politikos. Besiformuojančios populistinės Italijos vyriausybės pažadai didinti socialines išmokas, ankstinti pensinį amžių ir mažinti mokesčius turbūt patinka daugeliui italų, bet nedaugeliui Italijos kreditorių. Šiems pažadams įgyvendinti Italijos vyriausybė pinigų neturi, o tai reiškia, kad ji turės dar daugiau skolintis, nors jos skolos ir BVP santykis ir taip jau yra antras didžiausias euro zonoje ir atsilieka tik nuo Graikijos.

Galbūt Italija netaps dar vienu ilgalaikiu galvos skausmu euro zonos politikams ir institucijoms. Tačiau finansų rinkų reakcija iškalbinga – suformavus naują Italijos vyriausybę ir paviešinus jos planus, per dvi savaites jos skolinimosi kaina 10 metų laikotarpiui išaugo daugiau nei trečdaliu. Sunku patikėti, kad Graikijos drama buvo taip greitai užmiršta, o iš jos klaidų pasimokė ne visi.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Jolanta Blažytė. Apipešiota mokesčių reforma – tarsi siaubo filmas (105)

Ilgai Vyriausybėje gimdytas mokesčių reformos projektas pagaliau patvirtintas Seime. Nesvarbu, kad...

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė (66)

Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose...

Laura Galdikienė. Ar užteks vėjo Lietuvos eksporto burėse? (1)

Vienetiniai darbo kaštai arba kitaip darbo sąnaudų ir produktyvumo santykis apdirbamojoje...

Rūta Vainienė. Naujoji matematika, keturi kablelis vienuolika (6)

Ką jums sako skaičius – 4,11? Greičiausiai – nieko. Net jei patikslinčiau, kad tai yra 4,11...

Tadas Vizgirda. Mokesčių sistema Lietuvoje – lėtais žingsniais teisinga linkme? (11)

Užsienio investuotojai nuolatinius mokesčių kaitaliojimus yra linkę vertinti labiau neigiamai...

Top naujienos

Žudikų ir prievartautojų gauja, kuriai pakluso ne tik kaliniai, bet ir kalėjimo prižiūrėtojai (150)

Lietuvos kalėjimų sistemoje – precedento neturintis skandalas: į nusikalstamą susivienijimą...

Henry Kissingeris apie blogiausią scenarijų dėl Trumpo: alternatyva – labai nepatraukli (139)

Praėjus dienai po Helsinkyje įvykusio JAV ir Rusijos prezidentų Donaldo Trumpo bei Vladimiro...

Neatpažįstamai pakeitė legendinę Lietuvos vietą: štai čia marozų tikrai nerasite (44)

„Marozų kurortas“ – tokia nemaloni etiketė nuo seno persekioja Palangą. Tai pastebintis...

Rusijos tyrimų komitetas iškėlė baudžiamąją bylą Lietuvos prokurorams ir teisėjams atnaujinta 12:46 (122)

Rusija reiškia nepasitenkinimą Lietuvos prokuratūra , kuri už dalyvavimą nusikalstamuose Sausio...

Daržovių kainos šoktelėjo, bet jas gali numušti lenkai (13)

Ankstyvųjų daržovių derlius, pasak augintojų buvo prastas, tačiau vėlyvasis – teikia...

Apsilankymą kai kuriuose „Swedbank“ padaliniuose reikės suderinti telefonu – kitaip nepriims (159)

Komercinis bankas „Swedbank“ nuo rugpjūčio imasi naujovių – Pakruojyje ir Zarasuose...

Andrius Užkalnis: kas atsitinka žmonėms nuo vaikų? (93)

Žinot tuos žmones, kurie, vos juos sutikus, pradeda stenėti: „tu nežinai, kaip brangiai kainuoja...

Įspėja saugotis: tokie meistrai renkasi vienišas moteris (35)

Darau namo renovaciją. Per pažįstamus radau gerą santechniką, bet pavardės nežinau. Jis...

Niekada nemaniau, kad būsiu viena iš tų, kuriuos vadina emigrantais (6)

Ši istorija atsiųsta konkursui „ Laimę atradau kitoje šalyje “.