aA
Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga?
Nerijus Mačiulis
© Asmeninio albumo nuotr.

Teiginys, kad skolintis šiais laikais yra nebrangu, neatskleidžia viso situacijos dramatiškumo. Šiuo metu įvairų vyriausybių ir net kai kurių įmonių obligacijų, kurių vertė siekia apie 7 trilijonus JAV dolerių, pajamingumas yra neigiamas. Tai reiškia, kad jos už skolą nieko nemoka ir dar gauna šiokią tokią priemoką už tai, kad skolinasi. Prieš kelerius metus buvo sunku įsivaizduoti, kad gyvensime tokiame pasaulyje, kuriame investuotojai susimoka už tai, kad kažkas paimtų jų pinigus.

Tokioje situacijoje atsidūrėme ne tik dėl centrinių bankų vykdytos kiekybinio skatinimo ir žemų palūkanų politikos, kurios tikslas buvo kovoti su pasaulinės finansų krizės pasekmėmis ir išvengti gilios bei ilgos ekonominės depresijos. Itin žemos palūkanos signalizuoja apie giluminius globalius disbalansus – pasaulyje pinigų pasiūla viršija paklausą, ir taupoma yra daugiau nei investuojama.

Pasaulio ekonomikos augimas įsibėgėjus gilaus nuosmukio pavyko išvengti, tačiau nulinės ar net neigiamos palūkanos nesitraukia iš mūsų kiemo. Nors JAV bazines palūkanas padidino jau pusantro procentinio punkto ir, tikėtina, jas nuosaikiai kels toliau, Europos centrinis bankas (ECB) kol kas pirštu bado į žemą infliaciją ir nemato poreikio kelti pinigų kainos.

Vis tik yra nemažai priežasčių, dėl kurių centriniai bankai neturėtų laukti infliacijos šuolio ir vilkinti sprendimo normalizuoti pinigų politiką. Žemos palūkanų normos turi ir neigiamų pasekmių – santaupų turintys gyventojai už indėlius nieko negauna bei neturi daug galimybių saugiai už teigiamą grąžą investuoti savo lėšas. Tuo tarpu skolų turinčių gyventojų, įmonių ir valstybių našta sumažėja, bet atsiranda nenatūralios paskatos dar labiau didinti finansinį svertą.

Po pasaulinės finansų krizės bendras įsiskolinimo lygis pradėjo augti dar sparčiau ir dabar jau siekia apie 230 proc. pasaulio BVP. Šį karta skola labiausiai augo ne išsivysčiusiose, o besivystančiose ekonomikose. Neramina ir labai išaugęs daugelio įmonių, ypač žemesnio kredito reitingo, įsiskolinimo lygis. Tiesa, būtina pabrėžti, kad Lietuvoje šios problemos nėra.

Žemos palūkanos gali prisidėti ir prie per daug spartaus nekilnojamo turto kainų augimo ar net burbulų susiformavimo. Ne vienoje pasaulio valstybėje būsto kainos pastarąjį dešimtmetį augo sparčiau nei gyventojų pajamos (vėlgi, ne Lietuvoje). Investuotojai, turėdami mažiau alternatyvų uždirbti teigiamos grąžos, pinigus nukreipia į vis rizikingesnius aktyvus. Ne vienoje pasaulio šalyje įmonių akcijos ir obligacijos atrodo labai pervertintos. Realių ir finansinių burbulų pūtimasis yra šalutinė per pigių pinigų pasekmė.

Euro zonoje nebematyti ekonominių priežasčių toliau taikyti nulines ir neigiamas palūkanas bei dar labiau didinti pinigų pasiūlą perkant vyriausybių vertybinius popierius. Euro zonos augimas po praėjusių metų spurto šiek tiek sulėtėjo, tačiau šiemet jis vis tiek sieks apie 2 procentus. Nedarbo lygis nuosaikiai mažėja ir jau nukrito žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio.

Infliacija euro zonoje vis dar žema, tačiau tai turėtų trukti nebeilgai. Ją kilstels per pastaruosius metus gerokai pabrangusi nafta bei sparčiau augančios Kinijos gamintojų kainos. Dar svarbiau, euro zonoje rekordiškai didelė dalis įmonių sako, kad pagrindinis jų plėtrą ribojantis veiksnys yra darbuotojų trūkumas. Vokietijoje taip teigia beveik kas trečia įmonė. Darbuotojų trūkumas paskatins atlyginimų augimą, o tai turės įtakos ir spartesniam kainų augimui, ypač paslaugų sektoriuje. Tokios ekonominės tendencijos paskatintų ECB palūkanas pradėti didinti jau kitų metų viduryje.

Deja, išdygo viena didelė politinė priežastis, dėl kurios ECB bus sunkiau atsisakyti skatinančios pinigų politikos. Besiformuojančios populistinės Italijos vyriausybės pažadai didinti socialines išmokas, ankstinti pensinį amžių ir mažinti mokesčius turbūt patinka daugeliui italų, bet nedaugeliui Italijos kreditorių. Šiems pažadams įgyvendinti Italijos vyriausybė pinigų neturi, o tai reiškia, kad ji turės dar daugiau skolintis, nors jos skolos ir BVP santykis ir taip jau yra antras didžiausias euro zonoje ir atsilieka tik nuo Graikijos.

Galbūt Italija netaps dar vienu ilgalaikiu galvos skausmu euro zonos politikams ir institucijoms. Tačiau finansų rinkų reakcija iškalbinga – suformavus naują Italijos vyriausybę ir paviešinus jos planus, per dvi savaites jos skolinimosi kaina 10 metų laikotarpiui išaugo daugiau nei trečdaliu. Sunku patikėti, kad Graikijos drama buvo taip greitai užmiršta, o iš jos klaidų pasimokė ne visi.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Virgilijus Mirkės. Dvi pensijų taupyklės: kurią pasirinkusieji laimėjo daugiau? (8)

Pensijų kaupimo sistema pastarąjį kartą buvo tobulinama prieš penkerius metus. 2013 metais...

Vytautas Adomaitis. Kur tarp popierių užkasti mažiausių Lietuvos įmonių 20 mln. eurų? (2)

Praeitą savaitę paskelbtas Biurokratijos indeksas 2018 leido pirmą kartą eurais įvertinti keturis...

Tadas Povilauskas. Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai? (2)

Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir...

Juozas Augutis. Vieno energijos šaltinio dominavimas šildymo kainas kelia aukštyn (6)

Daug viešų diskusijų sukėlusios kylančios biokuro kainos dar kartą patvirtina seniai žinomą...

Indrė Genytė-Pikčienė. Ristis konkurencingumo indeksuose žemyn Lietuvai – prabanga (2)

Šiandien paskelbta 2018-ųjų Pasaulio ekonomikos forumo ataskaita, kurioje ši institucija, atlikus...

Top naujienos

Ar tikrai emigrantai kraunasi lagaminus? Skambina ir studentai, ir pensininkai (435)

Į kurią pusę labiau krypsta lietuvių akys: į Londoną ar į Lietuvą? Grįžtančių tikrai yra,...

Dėl milijonų peržiūrėto seksualaus Tomo Bagdonavičiaus vaizdo klipo pasipylė grasinimai ir iširo šeima (128)

Londone ilgus metus dainavęs ir didesnio populiarumo sulaukęs po to kai prakalbo apie savo...

Gydytoja Cikanavičiūtė apie riebalus: papasakojo viską, kas jums nutylima (48)

Riebalai – viena pagrindinių maistinių medžiagų, pastaruoju metu kelianti daug diskusijų ir...

Orai: be skėčio neapsieisime

Šią savaitę mūsų laukia nemalonios orų permainos, atkeliaus lietūs, įsisiautės vėtros, kris...

Skandalu virtusi reforma varo į neviltį: mokiniai rado, kur gauti maisto – šluoja viską valgyklos visai ištuštėjo (635)

Netyla diskusijos ir skandalai dėl pasikeitusių reikalavimų mokyklų valgyklų patiekalams. Kol...

Po penkerių metų pertraukos F-1 lenktynes laimėjo Raikkonenas kova dėl titulo tęsiasi (4)

Ostine, JAV, sekmadienį vykusiose F-1 lenktynėse pergalę po itin ilgos pertraukos iškovojo...

Gyvenimo audrų nublokšti gyvena sąvartyne: trijų kambarių „buveinė“ saugo liūdnas paslaptis (182)

Pokalbio pradžioje 63 metų buvusi kaunietė Nijolė tikino, kad Jonavos sąvartyne gyvena nuo 2012...

„Tinginių“ uogos: miestiečių pora įsitikino, kad ne viskas paprasta, bet ūkio nemeta (13)

Užkietėjęs miestietis su sutuoktine susigundė vadinamomis „tinginių“ uogomis ir ėmė...

Kodėl prieš einant miegoti visada reikia užsidaryti miegamojo duris? (14)

Prieš miegą mes visi išsivalome dantis, nusiprausiame veidą ir apsirengiame patogią pižamą...

5 elementų teorija – kokia stichija jus valdo? (5)

Penkių asmenybės tipų arba elementų teorija paplito Kinijoje prieš 2000 metų – manyta, kad...