aA
Naujausias Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) moksleivių gebėjimų tyrimas rodo, kad pagal visus vertintus kriterijus Lietuvos penkiolikmečių raštingumas ir toliau nesiekia EBPO šalių vidurkio. Dar blogiau yra tai, kad beveik nemažėja itin prastai besimokančių moksleivių dalis. Nors tokie rezultatai labai liūdina, tačiau jie nestebina.
Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Andrius Ufartas

Pirmą kartą Lietuvos moksleivių gebėjimus EBPO vertino 2006 metais, o nuo tol visais metais Lietuva atsiliko nuo EBPO vidurkio. Per 12 metų šiek tiek pagerėjo tik skaitymo gebėjimai, o raštingumas matematikos ir gamtos mokslų srityse net šiek tiek sumažėjo. Apskritai, 2018 metais Lietuva, pagal moksleivių gebėjimus, yra 31 vietoje iš 79 vertintų šalių, ir atsilieka nuo visų kaimyninių šalių, įskaitant ir Rusiją.

Kaip mes sugebėjome daugiau nei dešimtmetį ignoruoti tokią opią problemą ir nerasti jokių sprendimo būdų? Juolab, kad negalime teigti šalia nebuvus gerų pavyzdžių – Estija ne tik lenkia EBPO šalių vidurkį, bet ir nuo 2015 metų išlieka 3 vietoje pasaulyje.

Kaip žinia, velnias dažnai slypi detalėse. Lietuvoje daug kalbama apie pajamų nelygybę, bet labiausiai akis ir širdį turėtų badyti mokymosi aplinkos ir pasiekimų nelygybė. Lietuvos moksleivių gebėjimų vidurkį žemyn nutempia prasčiausiai besimokantys moksleiviai, nesiekiantys antro iš šešių galimų gebėjimų lygio. Tokių itin prastai besimokančių ir minimalių gebėjimų neįgyjančių moksleivių dalis Lietuvoje yra trigubai didesnė nei Estijoje. Deja, nuo EBPO šalių vidurkio atsiliekame ir pagal geriausiai besimokančių moksleivių dalį. Geriausius rezultatus pasiekiančių moksleivių Estijoje yra kas penktas, Lietuvoje − tik vienas iš dešimties.

Estija atliko bent du svarbius žingsnius, kuriuos užmiršome mes. Pirma – skyrė pakankamai dėmesio ikimokykliniam ugdymui, kuomet vaiko smegenys imliausios, o mokymasis efektyviausias. Antra – atsisakė bet kokios segregacijos, sukūrė mokymosi aplinką, įtraukiančią ir aukštyn patempiančią iš skurdesnės socialinės bei ekonominės aplinkos ateinančius ir prasčiau besimokančius vaikus.

Dalį atsakymų į klausimą, kodėl atsidūrėme tokioje situacijoje, galima rasti, pavyzdžiui, vartant LR valstybės kontrolės ataskaitas. Beveik pusė ugdymui skiriamų lėšų atitenka pastatų išlaikymui ir administravimui. Net 40 proc. šalies moksleivių žinias ir įgūdžius turi gilinti korepetitorių pagalba. LR Konstitucijos 41 straipsnio, garantuojančio nemokamą mokymą bendrojo lavinimo mokyklose, įgyvendinimas čia paskleidžia labai savotišką kvapą. Tariamai nemokamas mokslas Lietuvoje, deja, turi labai didelę kainą, kurią daugelis tėvų sumoka papildomais pinigais, o vaikai – neretai prarastomis gyvenimo galimybėmis.

Dar baisiau atrodo faktas, kad net 35 proc. mokyklų turi jungtines klases – tokias, kuriose mokosi skirtingo amžiaus ir skirtingų klasių moksleiviai. Turbūt nesunku suvokti, kaip nukenčia mokymosi kokybė ir pasiekimai, kai vienoje klasėje sėdi ketvirtokai ir penktokai, besimokantys iš skirtingų vadovėlių, bet vienu metu turintys klausytis to paties mokytojo.

Lietuva turi mažiausias klases Europos sąjungoje – vienam mokytojui vidutiniškai tenka 8,3 moksleivio. Palyginimui, Estijoje ir Švedijoje vidutinės klasės dydis yra 12,9, o Olandijoje net 16,9 moksleivio. Panašu, kad ir čia vidurkis slepia esminę problemą. Klasės Lietuvos miestuose dažnai yra perpildytos, kai kur mokytojams tenka dirbti su 30 moksleivių ir dėl to sumažėja galimybės skirti individualų dėmesį ir padėti tiems moksleiviams, kuriems pagalbos reikia daugiausiai. Vidutinis klasės dydis visoje šalyje yra mažas tik todėl, kad turime šimtus pustuščių mokyklų ir pustuščių klasių mažesniuose miestuose ir kaimuose (ten pat atsiranda ir iniciatyva daryti jungtines klases).

Ką daryti? Pradžiai reikėtų nustoti neigti, kad mokyklų tinklas vis dar yra per tankus. Atkūrus šalies nepriklausomybę Lietuvoje gyveno 550 tūkst. 5-14 amžiaus metų vaikų, tačiau iki dabar jų skaičius sumažėjo lygiai per pusę. Tiesa, bendrojo ugdymo mokyklų skaičius irgi gerokai sumažėjo, tačiau neefektyvaus išteklių paskirstymo ir mokymo organizavimo problema išliko.

Pavyzdžiui, yra savivaldybių, kuriose vienam mokiniui tenka net 26 kv. m. mokyklos ploto. Palyginimui, didžiuosiuose miestuose vienam moksleiviui tenkantis plotas siekia 11 kv. metrų. Turbūt nekyla abejonių, kad kai per didelė dalis lėšų skiriama pustuščių pastatų administravimui ir šildymui, o ne mokytojų atlyginimams ir mokymo priemonėms, labiausiai nukenčia moksleivių mokymosi procesas ir jų pasiekimai.

Siūlymas „uždaryti mokyklą“ daug kam skamba makabriškai ir ši tema dažnai yra tabu. Tačiau įsivaizduokite mažos gyvenvietės šeimos pasirinkimą. Pirmasis – vaikai mokysis mokyklėlėje kitoje gatvės pusėje, kurioje yra keliasdešimt moksleivių, kelios jungtinės klasės, nėra motyvuotų ir gerai apmokamų mokytojų, bei trūksta naujausių ir moderniausių mokymosi priemonių.

Antrasis pasirinkimas – mokykliniu autobusu vaikai kiekvieną rytą keliolika kilometrų bus nuvežami į mokyklą, kurioje mokytojų atlyginimai ir motyvacija didesnė, jokių kompromisinių jungtinių klasių, dinamiškesnė, labiau įtraukianti ir motyvuojanti mokymosi aplinka, o klasėse ir laboratorijose mokiniams paruoštos moderniausios mokymosi priemonės.

Kas rinktųsi pirmąjį variantą? Deja, neretai politikai sugeba pažadėti, kad „jokių mokyklų neuždarysime“ ir pristato tai, kaip vietinės bendruomenės pergalę. Tuo tarpu šioje pažadų dalinimo ir faktų neigimo karuselėje labiausiai nukenčia moksleiviai.

Tolimesnis mokyklų tinklo optimizavimas išlaisvintų finansinius išteklius ir padėtų geriau organizuoti mokymo procesą, tačiau tai būtų tik higieninis veiksnys, galintis sumažinti prasčiausiai besimokančių moksleivių skaičių. Nemažai problemų atsiranda ir dėl nepakankamo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo – ši problema, vėlgi, aktualiausia mažesnėse gyvenvietėse.

Negalima užmiršti ir socialinės, ekonominės ir kultūrinės aplinkos įtakos – skurdžiose, socialinėje atskirtyje gyvenančių šeimų vaikams sunkiau pasiekti gerų rezultatų net pakliuvus į gerą mokyklą. Visų moksleivių pasiekimus gali slopinti ir per ilgos atostogos bei netinkamas savarankiško mokymosi, formalaus ir neformalaus ugdymo balansas. Mokymosi procesas neprasideda ir nesibaigia mokykloje, o mokymosi pasiekimams įtakos turi daugybė veiksnių ir įsisenėjusių bei ignoruotų problemų.

Deja, šis klausimas dešimtmečius niekam nebuvo svarbiausias prioritetas, o daugybė šalies moksleivių tiesiog lieka „ant ledo“. Ant plono ledo.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(7 žmonės įvertino)
4.4286

Jekaterina Rojaka. Paraiškas dėl ES paramos gali teikti visos įmonės, tačiau ją gauti – tik griežtai atrinktos (2)

Po to kai didelio susidomėjimo sulaukusios priemonės „ Smart FDI “ kvietimas buvo...

Eglė Valiulienė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis keičia taisykles valstybinės žemės nuomos srityje? (1)

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas leido nuomoti valstybinę žemę prie bendrų kiemų, aikštelių...

Dalius Misiūnas. Klausimas, į kurį sau privalo atsakyti ir įmonės, ir jų darbuotojai (2)

Pasauliui grumiantis su virusu, gali kilti pagundų mąstyti taip, kaip siūlė ekonomistas, Nobelio...

Audronė Nakrošienė. Tai, kas kompanijose veikė pirmojo karantino metu, per antrąjį prarado prasmę (5)

Pirmojo karantino metu į namus sugrįžę darbuotojai pasižymėjo sutelktumu, darbingumu,...

Greta Ilekytė. Pinigų lietus artėja: ką jis žada Lietuvai? (26)

Europos Komisija pagaliau patvirtino bendrijos septynerių metų biudžetą, kuris siekia...

Top naujienos

Rajonas muša koronaviruso rekordus: prašo pagalbos ir žada imtis ypatingai griežtų priemonių (196)

Sekmadienį ryte skubiai susirinkusi Ekstremaliųjų situacijų komisija sprendė, kokių veiksmų...

Lietuviai per šventes nesiruošia likti namuose: sodybas ir viešbučius graibsto jau dabar (169)

Nors situacija šalyje ir pasaulyje vis dar išlieka įtempta, artėjant svarbiausioms metų...

Prieš vizitą Kaune – antra „Barcelonos“ nesėkmė iš eilės ir nebyli Šaro „minutė“ (7)

Ispanijos krepšinio čempionate pralaimėjimą patyrė Šarūno Jasikevičiaus „Barcelonos“...

Buvęs „Grizzlies“ vadovas apie „Pistons“ sprendimą pasikviesti Sirvydį: tai tikriausiai pokštas (59)

NBA pirmenybėse besivaržančio Detroito „Pistons“ klubo sprendimas pasirašyti sutartį su...

Briuselio centre nutrauktas sekso vakarėlis – dalyvavo ir EP narys, Orbano bendražygis (350)

Policijos pareigūnai penktadienio vakarą Briuselio centre nutraukė sekso vakarėlio linksmybes....

Į Lietuvą atkeliauja tikras šaltukas: kai kur pūs stiprus vėjas (4)

Trečiadienį Lietuvos orus lems anticiklono pietvakarinė dalis. Naktis bus nepastoviai debesuota....

Šimonytė: po prezidento filtro partijoms gali tekti iš naujo dalytis ministerijas (169)

Prezidentui Gitanui Nausėdai atmetus kurį nors kandidatą į ministrus, centro dešinės koalicijos...

Paskaičiavo cukraus mokesčio įtaką kainoms: surinkti pinigai galėtų grįžti vartotojams (411)

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pirmadienį Prezidentūroje vykusios...

Į kelią išbėgusį briedį partrenkė „Audi“: gyvūnas negyvas, automobilis suniokotas (148)

Antradienio vakarą kelyje A4 (Vilnius-Varėna), tarp Paluknio ir Vilniaus, automobilis „Audi“...

Profesorius Čaplinskas palygino 3 vakcinas nuo koronaviruso: viena iš jų turi esminį skirtumą (455)

Atrodo, kad vakcina nuo COVID-19 jau beveik ranka pasiekiama, nors daugumos klinikiniai tyrimai dar...

|Maža didelių žinių kaina