aA
Per praėjusį dešimtmetį dėl emigracijos Lietuva prarado maždaug dešimtadalį savo gyventojų. Tačiau pernai išryškėjo nauja tendencija – atvykstančių gyventojų buvo daugiau nei išvykstančių iš šalies. Dėl to pasigirdo perspėjimai apie neigiamas imigracijos pasekmes. Ar tikrai turime ko bijoti?
Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pernai grynoji imigracija Lietuvoje pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo buvo teigiama – imigrantų skaičius buvo maždaug 11 tūkst. didesnis nei emigrantų. Vien imigrantų pernai užregistruota daugiau nei 40 tūkstančių, tačiau šiek tiek daugiau nei pusė jų buvo iš emigracijos grįžtantys lietuviai, kuo galima pasidžiaugti. Ir priešingai, nei dažnai spėja skeptikai, šie žmonės negrįžta tik „susitvarkyti dantų“ ir „susirinkti socialinių išmokų“.

Į Lietuvą praėjusiais metais imigravo ir rekordiškai daug užsieniečių – beveik 20 tūkstančių. Per pastaruosius penkerius metus užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, skaičius maždaug padvigubėjo. Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 78 tūkst. užsieniečių, arba 2,8 proc. visų Lietuvos gyventojų. Daug tai ar mažai?

Palyginimui, net 48 proc. Liuksemburgo, beveik kas trečias Australijos ir Šveicarijos, beveik kas penktas Austrijos, Švedijos ir Belgijos gyventojas yra gimę užsienyje. Net ir Slovėnijoje, kuri pagal ekonominio išsivystymo lygį yra panašesnė į Lietuvą, beveik 18 proc. gyventojų yra gimę užsienyje. Kitaip sakant, lyginant su daugeliu išsivysčiusių pasaulio šalių, Lietuva įsileido arba, tiksliau sakant, pritraukė vis dar labai mažai užsieniečių.

Ilgą laiką lietuviai gana neigiamai vertino imigraciją, galbūt dėl istorinių priežasčių, pavyzdžiui, sovietinės okupacijos prisiminimų. Tačiau naujausiais „Eurobarometro“ duomenimis, šiuo metu tik 28 proc. lietuvių mano, kad imigrantai yra problema. Tai yra mažiau nei ES vidurkis, kur taip manančių yra beveik 40 procentų. Be to, kas ketvirtas lietuvis mano, kad imigracija yra labiau galimybė, nei problema.

Išliekančias neigiamas ar bent jau skeptiškas nuostatas imigrantų atžvilgiu dažniausiai kursto du veiksniai – abejonės dėl užsieniečių galimybių integruotis į visuomenę bei baimė, kad mažesnių darbo atlyginimų reikalaujantys užsieniečiai prislopins atlyginimų augimą ar neva atims darbo vietas iš vietos gyventojų. Vis tik daugelio šalių, įskaitant ir Lietuvą, patirtis rodo, kad tokios baimės nėra pagrįstos.

Nepaisant didesnės imigracijos ir didesnio sugrįžtančiųjų lietuvių srauto, jau ketverius metus iš eilės vidutinis darbo užmokestis šalyje didėja beveik dešimtadaliu kasmet. Tiesa, statybų ir transporto sektoriuose, kur dažniausiai įsidarbina imigrantai, vidutinio darbo užmokesčio augimas šiek tiek sulėtėjo, tačiau teigiama šalutinė šio proceso pasekmė Lietuvos gyventojams buvo lėčiau kylančios nekilnojamo turto ir įvairiausių statybos ir remonto darbų kainos.

Svarbu nepamiršti svarbaus fakto − Lietuvoje vis dar sparčiai traukiasi darbingo amžiaus gyventojų skaičius, kuris iki dešimtmečio pabaigos sumažės dar maždaug 200 tūkstančių. Net ir su rekordine imigracija pastaraisiais metais Lietuvoje toliau sparčiai mažėjo ekonomiškai neaktyvių gyventojų, tai yra tokių, kurie neturi ir neieško darbo. Šiuo metu net kas ketvirta statybos sektoriaus įmonė, kas penkta mažmeninės prekybos įmonė ir kas šešta pramonės įmonė teigia, kad vienas pagrindinių jų veiklą ribojančių veiksnių yra darbuotojų trūkumas.

Turbūt nesunku įsivaizduoti scenarijų, kai įmonė svarsto statyti naują gamyklą su 200 naujų darbo vietų, tačiau matydama, kad potencialiai įsidarbinti galinčių vietinių gyventojų yra tik 100, o galimybės pakviesti imigrantus nėra, sprendimo investuoti atsisakytų. Tokiu atveju darbo negautų ne tik 100 imigrantų, bet ir 100 vietos gyventojų.

Kitaip sakant, imigracijos ribojimas, pavyzdžiui, nustatant kvotas ar kitokius biurokratinius barjerus, slopina šalies ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą bei kenkia, o ne padeda vietos gyventojams. Vienas iš naujausių Oxfordo universiteto publikuotų tyrimų rodo, kad net du trečdaliai JAV ekonomikos augimo praėjusį dešimtmetį yra tiesiogiai susiję su imigracija.

Vienu ir tuo pačiu metu liūdėti dėl emigracijos ir bijoti imigracijos atrodytų labai nenuoseklu, nebent darytume prielaidą, kad gimę Lietuvoje visada yra visa galva aukščiau gimusiųjų kitose mūsų planetos teritorijose. Ar tikrai labai svarbu, kur gimęs asmuo stato mūsų namus, gamina mūsų maistą, kuria programinę įrangą ar vairuoja transporto priemones? Tol, kol šie asmenys laikosi Lietuvos įstatymų, moka mokesčius ir gerbia vietinius papročius, jie gali tapti naudingais ir pilnaverčiais visuomenės nariais.

Nereikėtų užmiršti, kad produktyviausios ir sėkmingiausios yra tokios organizacijos, kuriose vyrauja lyčių, amžiaus ir tautybių įvairovė. Skirtingus gebėjimus, požiūrius ir patirtis turinti komanda greičiau identifikuoja problemas bei pamato naujų galimybių. Būtent dėl šios priežasties pažangiausios tarptautinės kompanijos greta finansinių ataskaitų reguliariai informuoja visuomenę ir investuotojus apie tai, kaip organizacijai sekasi užtikrinti įvairovę bei lygias galimybes.

Didžioji emigracijos iš Lietuvos banga baigėsi ir, tikėtina, artimiausiu metu nepasikartos, ir mes šį dešimtmetį matysime daugiau lietuvių, sugrįžtančių į Lietuvą, nei iš jos išvykstančių. Tuo pačiu metu imigracija iš trečiųjų šalių turėtų kelti nerimą tik dėl vienos priežasties – kvalifikuotų imigrantų Lietuvoje vis dar yra per mažai, ir mes vis dar esame nepakankamai patrauklūs talentingiems, kūrybingiems, versliems ir darbštiems potencialiems imigrantams. Ši situacija pagerės ne tik augant nacionalinėms pajamoms, bet ir keičiantis mūsų požiūriui į atvykstančius į mūsų šalį gyventi ir dirbti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(26 žmonės įvertino)
3.0000

Aušra Bytautienė. Ekstremalios situacijos valdymo scenarijai: kam turi ruoštis verslo organizacijos?

Lietuvoje vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją ir platinant instrukcijas visuomenei,...

Rūta Švedarauskienė. Darbdavys paskatino įmonės akcijomis: ar (ne)apmokestins?

Darbdaviai, susidūrę su kvalifikuotų darbuotojų stygiumi, nuolat ieško nestandartinių galimybių...

Tadas Povilauskas. Koronaviruso kelionė po Europą kelia vis didesnes problemas (2)

Dar praėjusią savaitę, kai užsikrėtusių koronavirusu Europoje nebuvo daug, atrodė, kad šio...

Vytenis Šimkus. Ar spartus atlyginimų augimas tirpdo Lietuvos konkurencingumą? (6)

Lietuvoje atlyginimai sparčiu tempu auga jau kelerius metus. Neretai pasigirsta kalbų, kad per...

Gintaras Čiužas. Ar vairuotojų komandiruotės lengvesnės nei jūreivių? (12)

Tolimųjų reisų vairuotojus didesniais atlyginimais pamaloninusi valdžia, panašu, nusprendė...

Top naujienos

Naujausia informacija apie koronavirusu užsikrėtusią 39 metų pacientę: ji jaučiasi normaliai (203)

Koronaviruso atvejis Šiauliuose nustatytas 39 metų moteriai. Šiuo metu Respublikinėje Šiaulių...

Koronavirusas pasiekė Lietuvą: iš Italijos grįžusi moteris izoliuota Respublikinėje Šiaulių ligoninėje papildyta 08:26 val. (1076)

Koronavirusas įžengė ir į Lietuvą – naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Vyriausybėje...

Ekspertas turi žinių gyvenantiems senuose daugiabučiuose: kilus pavojui, situacija būtų liūdna (61)

Dažnas iš mūsų vienaip ar kitaip buvo matęs gaisrą. Pavasarį tarnybos nuolat praneša apie...

Šimašius apie pirmą koronaviruso atvejį Lietuvoje: jei jaučiate riziką – rekomenduojama dirbti iš namų (74)

Ankstyvą penktadienio rytą pranešta, kad Lietuvoje užfiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis. 39...

Grįžę iš Italijos dėl koronaviruso nori pasitikrinti savarankiškai: kodėl negalima to padaryti (27)

Šimtams iš Italijos grįžusių tautiečių, nejaučiantiems jokių ligos simptomų, sveikatos...

Karščiuojantį vaiką po viešnagės Italijoje į ligoninę atvežusi mama pratrūko: pasibaisėjo tuo, kaip buvo elgiamasi (701)

Beveik para be ligoninės maisto, naktis su vaiku vienoje lovoje – tokiomis sąlygomis tenka laukti...

Skirmantas Malinauskas. Didžiausias pavojus kovoje su koronavirusu (20)

Ar norėtumėte paskaityti rytojaus laikraštį ? Rašau ši tekstą ketvirtadienį ir jis skirtas...

Gydytojų regionuose laukia kaip išsigelbėjimo: vilioja tikrai įspūdingais atlyginimais ir kitomis „gėrybėmis“ (49)

Naujų specialistų regionų gydymo įstaigose ieškoma įvairiausiais būdais. Iš Sveikatos...

Koronaviruso protrūkis Kinijoje: tempas lėteja, tačiau mirė dar 44 užsikrėtę žmonės Pietų Korėjoje - 256 nauji atvejai

Kinija penktadienį pranešė apie dar 44 žmonių, užsikrėtusių naujuoju koronavirusu , mirtį...

Tomas Daugirdas

Ar reikia paminklo Antanui Smetonai? (5)

Šių metų sausį Ministro pirmininko pavedimu buvo sudaryta darbo grupė, kuri svarsto, kur ir kokio...

|Maža didelių žinių kaina