aA
Per praėjusį dešimtmetį dėl emigracijos Lietuva prarado maždaug dešimtadalį savo gyventojų. Tačiau pernai išryškėjo nauja tendencija – atvykstančių gyventojų buvo daugiau nei išvykstančių iš šalies. Dėl to pasigirdo perspėjimai apie neigiamas imigracijos pasekmes. Ar tikrai turime ko bijoti?
Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Pernai grynoji imigracija Lietuvoje pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo buvo teigiama – imigrantų skaičius buvo maždaug 11 tūkst. didesnis nei emigrantų. Vien imigrantų pernai užregistruota daugiau nei 40 tūkstančių, tačiau šiek tiek daugiau nei pusė jų buvo iš emigracijos grįžtantys lietuviai, kuo galima pasidžiaugti. Ir priešingai, nei dažnai spėja skeptikai, šie žmonės negrįžta tik „susitvarkyti dantų“ ir „susirinkti socialinių išmokų“.

Į Lietuvą praėjusiais metais imigravo ir rekordiškai daug užsieniečių – beveik 20 tūkstančių. Per pastaruosius penkerius metus užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, skaičius maždaug padvigubėjo. Migracijos departamento duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 78 tūkst. užsieniečių, arba 2,8 proc. visų Lietuvos gyventojų. Daug tai ar mažai?

Palyginimui, net 48 proc. Liuksemburgo, beveik kas trečias Australijos ir Šveicarijos, beveik kas penktas Austrijos, Švedijos ir Belgijos gyventojas yra gimę užsienyje. Net ir Slovėnijoje, kuri pagal ekonominio išsivystymo lygį yra panašesnė į Lietuvą, beveik 18 proc. gyventojų yra gimę užsienyje. Kitaip sakant, lyginant su daugeliu išsivysčiusių pasaulio šalių, Lietuva įsileido arba, tiksliau sakant, pritraukė vis dar labai mažai užsieniečių.

Ilgą laiką lietuviai gana neigiamai vertino imigraciją, galbūt dėl istorinių priežasčių, pavyzdžiui, sovietinės okupacijos prisiminimų. Tačiau naujausiais „Eurobarometro“ duomenimis, šiuo metu tik 28 proc. lietuvių mano, kad imigrantai yra problema. Tai yra mažiau nei ES vidurkis, kur taip manančių yra beveik 40 procentų. Be to, kas ketvirtas lietuvis mano, kad imigracija yra labiau galimybė, nei problema.

Išliekančias neigiamas ar bent jau skeptiškas nuostatas imigrantų atžvilgiu dažniausiai kursto du veiksniai – abejonės dėl užsieniečių galimybių integruotis į visuomenę bei baimė, kad mažesnių darbo atlyginimų reikalaujantys užsieniečiai prislopins atlyginimų augimą ar neva atims darbo vietas iš vietos gyventojų. Vis tik daugelio šalių, įskaitant ir Lietuvą, patirtis rodo, kad tokios baimės nėra pagrįstos.

Nepaisant didesnės imigracijos ir didesnio sugrįžtančiųjų lietuvių srauto, jau ketverius metus iš eilės vidutinis darbo užmokestis šalyje didėja beveik dešimtadaliu kasmet. Tiesa, statybų ir transporto sektoriuose, kur dažniausiai įsidarbina imigrantai, vidutinio darbo užmokesčio augimas šiek tiek sulėtėjo, tačiau teigiama šalutinė šio proceso pasekmė Lietuvos gyventojams buvo lėčiau kylančios nekilnojamo turto ir įvairiausių statybos ir remonto darbų kainos.

Svarbu nepamiršti svarbaus fakto − Lietuvoje vis dar sparčiai traukiasi darbingo amžiaus gyventojų skaičius, kuris iki dešimtmečio pabaigos sumažės dar maždaug 200 tūkstančių. Net ir su rekordine imigracija pastaraisiais metais Lietuvoje toliau sparčiai mažėjo ekonomiškai neaktyvių gyventojų, tai yra tokių, kurie neturi ir neieško darbo. Šiuo metu net kas ketvirta statybos sektoriaus įmonė, kas penkta mažmeninės prekybos įmonė ir kas šešta pramonės įmonė teigia, kad vienas pagrindinių jų veiklą ribojančių veiksnių yra darbuotojų trūkumas.

Turbūt nesunku įsivaizduoti scenarijų, kai įmonė svarsto statyti naują gamyklą su 200 naujų darbo vietų, tačiau matydama, kad potencialiai įsidarbinti galinčių vietinių gyventojų yra tik 100, o galimybės pakviesti imigrantus nėra, sprendimo investuoti atsisakytų. Tokiu atveju darbo negautų ne tik 100 imigrantų, bet ir 100 vietos gyventojų.

Kitaip sakant, imigracijos ribojimas, pavyzdžiui, nustatant kvotas ar kitokius biurokratinius barjerus, slopina šalies ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą bei kenkia, o ne padeda vietos gyventojams. Vienas iš naujausių Oxfordo universiteto publikuotų tyrimų rodo, kad net du trečdaliai JAV ekonomikos augimo praėjusį dešimtmetį yra tiesiogiai susiję su imigracija.

Vienu ir tuo pačiu metu liūdėti dėl emigracijos ir bijoti imigracijos atrodytų labai nenuoseklu, nebent darytume prielaidą, kad gimę Lietuvoje visada yra visa galva aukščiau gimusiųjų kitose mūsų planetos teritorijose. Ar tikrai labai svarbu, kur gimęs asmuo stato mūsų namus, gamina mūsų maistą, kuria programinę įrangą ar vairuoja transporto priemones? Tol, kol šie asmenys laikosi Lietuvos įstatymų, moka mokesčius ir gerbia vietinius papročius, jie gali tapti naudingais ir pilnaverčiais visuomenės nariais.

Nereikėtų užmiršti, kad produktyviausios ir sėkmingiausios yra tokios organizacijos, kuriose vyrauja lyčių, amžiaus ir tautybių įvairovė. Skirtingus gebėjimus, požiūrius ir patirtis turinti komanda greičiau identifikuoja problemas bei pamato naujų galimybių. Būtent dėl šios priežasties pažangiausios tarptautinės kompanijos greta finansinių ataskaitų reguliariai informuoja visuomenę ir investuotojus apie tai, kaip organizacijai sekasi užtikrinti įvairovę bei lygias galimybes.

Didžioji emigracijos iš Lietuvos banga baigėsi ir, tikėtina, artimiausiu metu nepasikartos, ir mes šį dešimtmetį matysime daugiau lietuvių, sugrįžtančių į Lietuvą, nei iš jos išvykstančių. Tuo pačiu metu imigracija iš trečiųjų šalių turėtų kelti nerimą tik dėl vienos priežasties – kvalifikuotų imigrantų Lietuvoje vis dar yra per mažai, ir mes vis dar esame nepakankamai patrauklūs talentingiems, kūrybingiems, versliems ir darbštiems potencialiems imigrantams. Ši situacija pagerės ne tik augant nacionalinėms pajamoms, bet ir keičiantis mūsų požiūriui į atvykstančius į mūsų šalį gyventi ir dirbti.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(26 žmonės įvertino)
3.0000

Mindaugas Balinskas. Efektyvumo lenktynės draudimo įmonėse: robotai atlieka žmogaus darbą per kelias minutes

Robotizacija, mašininio mokymosi algoritmai, dirbtinis intelektas ir kitos technologijos tampa...

Inga Balnanosienė. Profesija – bedarbis (36)

Pamenate Liūdną pasaką? „Liepojuj, prie miesto sodno, po medžiu, stovi susitraukęs...

Greta Ilekytė. Lietuvos darbo rinkoje – gaivūs pavasarinio vėjo gūsiai (1)

Vis labiau laisvėjant karantino apribojimams bei pagreitį įgaunant vakcinacijos procesui,...

Giedrius Valuckas. Ar galime tapti verslo efektyvumo lyderiais Europoje? (1)

Absoliuti Vokietijos ir Skandinavijos gamybos įmonių dauguma teigia, kad savo verslus jie...

Aušra Abraitytė. Sandorių rinka vėl muša rekordus, bet kozirius laiko pirkėjai

Baltijos šalių įmonių susijungimų ir įsigijimų (angl. M&A) rinka jau pernai parodė atsparumą...

Top naujienos

Ernestas Naprys | D+

Ne viskas tik brangsta: dešimtys produktų per 5 metus yra atpigę – palyginkite kainas (1)

Įpylus 30 procentų pabrangusio dyzelio, automobilį palikti stovėti mieste kainuoja 60 proc....

Susigrąžinę dingusią dukrą tėvai atsitokėjo tik vėliau – kraupus radinys nepaliko abejonių (48)

Dauguma tėvų žino, kad vaikų auginimas yra nuolatinis darbas, reikalaujantis besąlygiškos...

Tarptautinė mokslininkų grupė atviru laišku kreipėsi dėl „Sputnik V“ vakcinos (498)

Tarptautinė mokslininkų grupė dar kartą išreiškė rimtą nerimą dėl Rusijoje gaminamos „...

Orai: savaitgalį lietaus išvengti nepavyks, bet temperatūra kils aukštyn

Šeštadienį Lietuvos orus lems nedidelė aukštesnio slėgio sritis, įsiterpusi tarp dviejų žemo...

Parodė, kaip Turkijoje poilsiauja turtingiausi lietuviai: tai tikras atostogų rojus, kuriame pildomi visi norai (50)

Turkija , tai toli gražu ne tik taupių, ekonominės klasės turistų rojus. Šią šalį mėgsta ir...

Japonijoje gyvenusi Kristina – apie nutylimas moterų pareigas santuokoje, grožio paslaptis ir tikrąjį geišų vaidmenį (88)

Japonija vis dar yra viena iš tų šalių, kuri apipinta įvairiais mitais. Uždari, darboholikai,...

Dėl žioplos klaidos įkliuvo garsios grupuotės lyderis: kokaino maišelyje – prekybos centro čekis (48)

Su teisėsauga bendradarbiaujančių nusikalstamo pasaulio atstovų liudijimai kaip reikiant...

Mantas Bertulis pasipiktino provokuojančiu TV3 darbuotojos pasiūlymu Šeimų maršui: užsidirbinėti iš žmonių susipriešinimo amoralu TV3: tokių idėjų nepalaikome ir netoleruojame (311)

Dar net neprasidėjęs „ Didysis šeimos gynimo maršas “ visuomenėje kursto aštrias diskusijas....

Havajuose gyvenanti rašytoja Rykštaitė negali suprasti, kodėl mūsų šalyje vengiama šios temos: tai rodo Lietuvos atsilikimą (68)

„Login 2021” pranešėja, rašytoja Vaiva Rykštaitė šiandien sau gali leisti rašyti apie...