aA
Netrukus gyventojai vėl pradės deklaruoti pajamas, o turinčios teisę gauti paramą organizacijos ir asmenys – raginti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirti joms. Tik šiemet, deja, ši parama jau galės siekti nebe 2 proc. sumokėto mokesčio, o tik 1,2 procento. O galėtų siekti daug daugiau.
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Reikia pastebėti, kad toks GPM įstatymo pakeitimas, priimtas praėjusių metų pabaigoje, nesumažins skiriamos paramos vertinės išraiškos. Taip yra todėl, kad dėl mokesčių reformos beveik trečdaliu išauga bruto darbo užmokestis bei nuo 15 proc. iki 20 proc. (arba 27 proc. didesnėms pajamoms) padidėja pats GPM tarifas.

Vis tik buvo praleista gera proga suteikti galimybę Lietuvos gyventojams didesnę dalį sumokamo GPM dalį skirti paramai. Pasauliniame aukojimo reitinge „Charities Aid Foundation“ Lietuva yra 137 vietoje iš 139 vertintų šalių. Pagal pagalbą nelaimės ištiktiems nepažįstamiesiems esame tik 132, o vertinant paramą piniginėmis lėšomis, skiriamą labdaringoms organizacijoms, Lietuva yra tik 128 vietoje. Erdvės, kaip ir būtinybės, progresui čia lieka labai daug.

Praėjusiais metais dalį savo sumokėto GPM paramai skirti nusprendė 531 tūkst. gyventojų. Kodėl tokia galimybe pasinaudojo tik vos daugiau nei trečdalis užimtųjų? Viena iš pagrindinių priežasčių – vidutines pajamas gaunantis gyventojas galėjo skirti tik maždaug 33 eurus. Gyventojams, neturintiems prievolės ar kitų priežasčių deklaruoti pajamas, tai galėjo atrodyti per maža suma, kad jie ryžtųsi pereiti biurokratinius deklaravimo ir paramos skyrimo kelius.

Praėjusiais metais dalį savo sumokėto GPM paramai skirti nusprendė 531 tūkst. gyventojų. Kodėl tokia galimybe pasinaudojo tik vos daugiau nei trečdalis užimtųjų? Viena iš pagrindinių priežasčių – vidutines pajamas gaunantis gyventojas galėjo skirti tik maždaug 33 eurus.
Nerijus Mačiulis

Todėl vertėtų rimtai pasvarstyti alternatyvą leisti gyventojams paramai skirti ne 1,2 proc., o, pavyzdžiui, 10 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Tuomet vidutines pajamas gaunantis gyventojas paramai galėtų skirti apie 300 eurų per metus. Tai ne tik iš esmės pakeistų skurdžią situaciją paramos bei aukojimo fronte, bet taip pat būtų papildomas motyvas pajamas gauti oficialiai ir prisidėtų prie mokesčių vengimo mažinimo.

Tiesa, toks daug didesnės sumokėto GPM dalies skyrimas paramai gali būti kritikuojamas dėl kelių priežasčių. Visų pirma, dabar parama neretai skiriama organizacijoms, kurioms jos nelabai reikia. Ne pelno siekiančioms organizacijoms paramos gavėjo statusą gauti yra paprasta, todėl tarp paramos prašančių turime ne tik labdara užsiimančias organizacijas, mokyklas bei darželius, bet ir sporto klubus, keksiukų kepėjų bendruomenes, šonaslydžio mėgėjų susivienijimus ir panašiai.

Akivaizdu, kad norint suteikti galimybę didesnę GPM dalį skirti paramai, reikia griežčiau apibrėžti, kas gali būti paramos gavėjas. Čia kriterijai turėtų būti labai aiškūs – tie, kas siekia ne naudos sau, o suteikia pagalbą ir paramą negalintiems pasirūpinti savimi. Deja, kol kas nemaža dalis paramos skirstymo yra tiesiog būdas arba susigrąžinti, arba savo poreikių tenkinimui įdarbinti sumokėtus mokesčius.

Ne pelno siekiančioms organizacijoms paramos gavėjo statusą gauti yra paprasta, todėl tarp paramos prašančių turime ne tik labdara užsiimančias organizacijas, mokyklas bei darželius, bet ir sporto klubus, keksiukų kepėjų bendruomenes, šonaslydžio mėgėjų susivienijimus ir panašiai.
Nerijus Mačiulis

Taip pat reikėtų didesnės atskaitomybės ir aiškesnio reglamentavimo, kaip paramai gautos lėšos yra panaudojamos. Šiuo metu įstatymai leidžia iki penktadalio paramos fondo gaunamų lėšų panaudoti administravimo išlaidoms. Mažiems fondams, gaunantiems kuklias pajamas, tai gali būti nepakankama suma sklandžiai ir efektyviai veiklai užtikrinti, o dideliems – per didelė erdvė paišlaidauti.

Dar viena problema yra susijusi su praradimais šalies nacionaliniame biudžete. 2019 metų nacionaliniame biudžete iš GPM planuojama surinkti apie 3,3 milijardo eurų. Jei didžioji dalis gyventojų pasinaudotų galimybe skirti dešimtadalį savo sumokėto GPM paramai, dėl to biudžetas netektų daugiau nei 300 mln. eurų. Tačiau jei didžioji dalis šių lėšų per paramos ir labdaros organizacijas atitektų tiems, kam Lietuvoje tos paramos labiausiai reikia, ar tai būtų galima laikyti praradimu valstybei? Turbūt nereikia daryti prielaidos, kad socialinę apsaugą ir paramą efektyviausiai gali užtikrinti tik valstybinės institucijos.

Galima pasvarstyti dar drąsesnį žingsnį – leisti gyventojams perskirstyti dar didesnę dalį, pavyzdžiui, pusę viso sumokėto GPM, nusprendžiant kurioms valstybės funkcijoms jie nori skirti savo sumokėtus mokesčius. Dalis gyventojų mano, kad šiuo metu labiausiai nuskriausta yra švietimo sistema, kitiems prioritetas – sveikatos apsauga, tretiems gali atrodyti, kad krašto apsaugai dar skiriama nepakankamai lėšų ir jos stiprinimui norėtų nukreipti savo sumokėtus mokesčius.

Galima pasvarstyti dar drąsesnį žingsnį – leisti gyventojams perskirstyti dar didesnę dalį, pavyzdžiui, pusę viso sumokėto GPM, nusprendžiant kurioms valstybės funkcijoms jie nori skirti savo sumokėtus mokesčius.<...> Tai būtų gryniausia tiesioginės demokratijos forma, nes kiekvienas gyventojas, priklausomai nuo savo indėlio į valstybės biudžetą, galėtų proporcingai dalyvauti valstybės finansų valdyme.
Nerijus Mačiulis

Tai būtų gryniausia tiesioginės demokratijos forma, nes kiekvienas gyventojas, priklausomai nuo savo indėlio į valstybės biudžetą, galėtų proporcingai dalyvauti valstybės finansų valdyme. Žinoma, didelė dalis valstybės funkcijų vis tiek būtų finansuojamos iš kitų mokesčių ir čia sprendimus priimtų vyriausybė. Taip būtų užtikrinama, kad net ir nepagrįstai neįdomi ar nepopuliari sritis neliktų be finansavimo. Tačiau piliečiai, galėdami tokia forma išreikšti savo preferencijas, siųstų aiškų signalą politikams, turėtų daugiau motyvacijos mokėti mokesčius ir aiškiau suvoktų, kad ištekliai yra riboti, ir visus poreikius patenkinti yra sudėtinga.

Galiausiai verta prisiminti, kad Jungtinių Tautų „Pasaulio laimės ataskaitoje“, vertinant dosnumo įtaką laimei, lietuviai yra priešpaskutinėje vietoje pasaulyje. Ne visiems akivaizdu, kad dalinimasis ir rūpinimasis kitais sukelia pasitenkinimą ir laimės jausmą, dažnai didesnį nei kažką gaunant. Galimybė paskirstyti jau sumokėtą GPM nėra vienintelis ir gal net ne svarbiausias būdas paremti tuos, kuriems pagalbos labiausiai reikia. Tačiau šio instrumento išgryninimas ir sustiprinimas galėtų padėti stiprinti empatiją, bendruomeniškumą ir pilietiškumą bei padėti tapti... laimingesniais.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Antanas Sagatauskas. Gamybos sektorius augina raumenis

Nepaisant nuolatinio žinių srauto apie geopolitines grėsmes, prekybos karus ir didžiųjų...

Rūta Armonė, Gintaras Balčius. Darbuotojų skatinimas akcijomis (1)

Sulaukus gerų žinių apie įmonės veiklos rezultatus, bendrovėje gali kilti diskusija, ar be...

Karolis Sadauskas. Penkios didžiausios ir dažniausiai daromos duomenų apsaugos klaidos (1)

Gegužės 25 dieną sukaks metai, kai Europos Sąjungoje įsigaliojo atnaujintas Bendrasis duomenų...

Renata Vasiliauskienė. Artėjant BDAR gimtadieniui Lietuvoje paskirta pirmoji ženkli bauda (2)

Netrukus minėsime Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ( BDAR ) pirmąjį gimtadienį ir turėsime...

Tadas Povilauskas. Gyventojai nuomonės nekeičia: būstas dar brangs

Lietuvos gyventojai kol kas nekeičia nuomonės dėl būsto kainų krypties per artimiausius dvylika...

Top naujienos

Pirmadienį dalyje Lietuvos viršyti šilumos rekordai (15)

Pirmadienį dalyje Lietuvos viršyti šilumos rekordai – sinoptikai žada, jog prie jų bus...

Lauras Bielinis. Labai, labai sunkus valstiečių-žaliųjų pasirinkimas prieš balsavimus (134)

Jau tampa aksioma nuomonė , kad valstiečiams-žaliesiems palaikyti Ingridą Šimonytę reiškia...

Vaida Kurpienė – apie nedovanotinas lietuvių klaidas: mano, kad gamina sveikai, o iš tiesų mirtinai sau kenkia (26)

Pastaraisiais metais Lietuvoje grilinimo mada išpopuliarėjo tiek, kad kepti maistą ant žarijų...

Andrius Baranauskas: jei su „Google“ susitarti nepavyks, Lietuvoje „Huawei“ nebeliks (125)

Technologijų pasaulį sukrėtė žinia: JAV interneto milžinė „Google“, kurios mobilioji...

Chodorkovskis apie Zelenskio inauguraciją: man gyvenime nėra taip buvę (65)

Rusijos opozicijos veikėjas Michailas Chodorkovskis savo paskyroje socialiniame tinkle...

Stebisi vairuotojų įpročiais: girdi, kad mašina bilda, bet tik pasigarsina muziką

Kelyje netikėtai sprogusi padanga, išsikrovęs akumuliatorius , pasibaigę degalai ar automobilio...

Nidą pasieksime greičiau: į Nemuno vandenis grįžta legendinė „raketa“ (149)

Beveik baigtas laivo, kuris į Nidą plaukė nuo 1963 m., remontas. Planuojama, kad šį...

Grybauskaitė: Lietuvos žmonėms pasisekė nerekomenduoja sekti Zelenskio pavyzdžiu (304)

Balsą antrame prezidento rinkimų ture atidavusi kadenciją baigianti šalies vadovė Dalia...

Skaisgirių skyrybos bus skandalingos: išplatintuose kadruose tik suaugusiems – jų santykių dramos? (81)

Skirtingais keliais sukantys Vaida ir Rolandas Skaisgiriai, regis, gražiuoju neišsiskirs. Nors pora...

Pranešama, kad Brandonas Daviesas pasiekė susitarimą su „Real“ klubu (6)

Kauno „Žalgiryje“ dvejus metus rungtyniavęs vidurio puolėjas Brandonas Daviesas 2019-2020 m....