aA
Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ateityje ir kaip tai paveiks Baltijos šalis?
Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Jorigis Jasiūnas

Pagrindinis prekybos suvaržymų šaltinis yra JAV prezidentas Donaldas Trumpas, teigiantis, kad dabar galiojantys prekybos susitarimai yra nesąžiningi JAV atžvilgiu, o prekybos karus lengva laimėti. Šių metų pradžioje JAV pritaikė importo mokesčius skalbimo mašinoms bei saulės baterijoms, netrukus po to buvo apmokestintas plieno ir aliuminio importas. Plieno ir aliuminio apmokestinimas buvo grindžiamas nacionalinio saugumo argumentu – poreikiu apsaugoti šias pramonės šakas ir sumažinti priklausomybę nuo jų importo. Tačiau dabar jau tampa akivaizdu, kad nacionalinis saugumas čia niekuo dėtas.

Šiuo metu didžiausia įtampa tvyro tarp JAV ir Kinijos. Liepos pradžioje JAV 25 proc. tarifu apmokestino 34 mlrd. dolerių vertės prekes, o Kinija atsakė tuo pačiu, nusitaikydama į JAV žemės ūkio produkciją. Nepatenkinta atsakomąja reakcija, šia savaitę JAV administracija paskelbė dar platesnį, maždaug 200 milijardo dolerių vertės iš Kinijos importuojamų prekių sąrašą, kurį planuojama apmokestinti 10 proc. tarifu.

Neliko nuošalyje ir Europos Sąjunga, į JAV pritaikytus importo tarifus atsakiusi apmokestindama maždaug 3 milijardų vertės politiškai jautrias prekes, tokias kaip motociklai ar burbonas, importuojamas iš JAV. JAV prezidentas į tai atsakė pagrasindamas 20 proc. tarifu apmokestinti visus iš ES importuojamus lengvuosius automobilius, kuriems dabar taikomas tik 2,5 proc. importo tarifas.

Nesunku suvokti, kad toks abipusių prekybos tarifų „pingpongas“ niekam nieko gero nežada – gamintojai bus arba jau yra priversti ieškoti naujų rinkų, jiems gali tekti pristabdyti investicijas, o vartotojai už apmokestintas prekes turės mokėti didesnę kainą. Kaip šie prekybos suvaržymai jau paveikė ir dar gali paveikti Baltijos šalių ekonomikas ir gyventojus?

Baltijos šalys yra vienos atviriausių pasaulio ekonomikų, todėl joms itin svarbu, kad pasaulinė prekyba būtų nesuvaržyta ir kuo mažiau apmokestinta. Lietuvos eksportas ir importas sudaro net 161 proc. šalies BVP. Estijoje šis rodiklis siekia 152 proc., o Latvijoje – 122 procentus. Palyginimui, tokios ekonomiškai stiprios šalys kaip Švedija ir Vokietija yra daug uždaresnės – jų užsienio prekybos ir BVP santykis siekia 86 proc. BVP.

Vis tik nepaisant didelės priklausomybės nuo eksporto, kol kas gyventojų ir įmonių pasaulinės prekybos karai neišgąsdino – lūkesčius matuojantis Lietuvos ekonominių vertinimų rodiklis išlieka dešimtmečio aukštumose. Investicijų, atlyginimų ir mažmeninės prekybos augimo tempas pirmąjį šių metų pusmetį net paspartėjo. Nors Lietuvos prekių eksporto augimas sulėtėjo, paslaugų eksporto augimo tempai šiemet vis dar yra įspūdingi – siekia apie 25 procentus.

Iš dalies šią ramybę galima paaiškinti tuo, kad Baltijos šalys į JAV eksportuoja vis dar gana mažai prekių. Estijos eksportas į JAV siekia tik 3 proc, o Latvijos – 2 proc. viso prekių eksporto. Lietuva nuo šios rinkos priklausoma šiek tiek daugiau – 5 proc. visų prekių ir 7,8 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto keliauja į JAV. Tiesa, tarp šių prekių beveik nėra nei plieno, nei aliuminio, nei automobilių, todėl visi jau pritaikyti importo tarifai kol kas Baltijos šalims beveik jokio poveikio neturi. Baltijos šalys nuo 60 iki 70 proc. savo eksporto parduoda Europos Sąjungos rinkoje.

Tačiau per daug nusiraminti nederėtų – kaip parodė Kinijos pavyzdys, dabartiniai grasinimai įvesti papildomus importo tarifus ES gaminamiems automobiliams greitai gali būti išplėsti ir apimti daug platesnį prekių sąrašą. Be to, gali nukentėti net ir tiesiogiai į JAV neeksportuojantys gamintojai. Daug Lietuvos įmonių gamina tarpines prekes, naudojamas Vokietijos ir Šiaurės šalių pramonėje, kuri eksportuoja į JAV. Netiesioginė neigiama įtaka atsirastų ir dėl lėtesnio pagrindinių eksporto rinkų Europos Sąjungoje augimo bei neigiamų lūkesčių ir galimai pristabdytų investicijų.

Nors Kinija nori vėl sėsti prie derybų stalo, panašu, kad lengvos išeities iš šios padėties nėra. JAV prezidentas nenori atrodyti silpnas ar pripažinti klydęs, todėl jis atsitrauktų tik pasiekęs konkrečių laimėjimų, kuriais galėtų pasigirti prieš rinkėjus. Deja, šiuo metu vyksta ne derybos, o tik raumenų matavimasis ir mojavimas kumščiais, užkertantis kelią visapusiškai naudingam bendram susitarimui. Todėl labiausiai tikėtina, kad blogiausia dar tik ateityje, ir tarptautinės prekybos arenoje prieš sulaukiant aušros dar labiau sutems.

Šioje situacijoje kol kas galima guostis tuo, kad Baltijos šalių, o ypač Lietuvos ekonomikos išlieka itin geros būklės ir subalansuotos. Net ir sparčiau augant vartojimui bei investicijoms, užsienio prekybos deficitas nesusiformavo, o valstybės biudžetas išlieka perteklinis. Gyventojų ir įmonių santaupos nuo praėjusios krizės padvigubėjo, o finansinių įsipareigojimų ir pajamų santykis labai sumažėjo. Priešingai nei prieš dešimtmetį, nėra akivaizdžių nekilnojamo turto ir vartojimo burbulų bei neracionalių lūkesčių. Net jei pasaulio lyderiams nepavyktų išsaugoti ir skatinti laisvos prekybos, Lietuva ir kitos Baltijos šalys turėtų atsipirkti tik nepavojingais nubrozdinimais.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Vytenis Šimkus. Ar spartus atlyginimų augimas tirpdo Lietuvos konkurencingumą? (4)

Lietuvoje atlyginimai sparčiu tempu auga jau kelerius metus. Neretai pasigirsta kalbų, kad per...

Gintaras Čiužas. Ar vairuotojų komandiruotės lengvesnės nei jūreivių? (7)

Tolimųjų reisų vairuotojus didesniais atlyginimais pamaloninusi valdžia, panašu, nusprendė...

Giedrius Abromavičius. Kokią žinią Lietuvos verslui siunčia Vokietija ir Norvegija? (5)

Per itin trumpą laiką vienos didžiausių Lietuvos bendrovių „ Girteka “ ir „ Vlantana “...

Andrius Ružinskas. Ateityje – nė žingsnio be 5G ryšio: kokią naudą įžvelgia pramonė? (16)

Pasaulyje šiuo metu įsitvirtina Pramonė 4.0, kuri apima įrenginių ir jų valdymo procesų...

Marius Skuodis. Pelno mokesčio lengvata stambiems investuotojams: apie ką pagalvojote? (7)

Vyriausybei pritarus pasiūlymui suteikti pelno mokesčio paskatą (lengvatą) stambiems...

Top naujienos

Ekstremali situacija Lietuvoje: ką tai reiškia praktiškai? (285)

Vyriausybė trečiadienį posėdyje priėmė sprendimą paskelbti ekstremalią situaciją ruošiantis...

„Žalgiris“ prašo italų nevykti į Kauną, pasilieka teisę neįleisti į areną (296)

Trečiadienį Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją dėl koronaviruso plitimo Europoje, Kauno...

Lietuvoje galioja 13 specifinių lengvatų: galvoja, kurias naikinti pirmiausia (65)

Ateina metas atsisakyti rinkos iškraipymus skatinantį mokestinių lengvatų taikymą iškastiniam...

Įtartina tyla dėl koronaviruso Rusijoje: į akis krenta kelios iškalbingos detalės (691)

Naujų atvejų neužfiksuota, rekomendacijos bei kitos prevencinės priemonės veikia: koronavirusui...

Tapinas paviešino neįtikėtiną koronavirusą įtarusio lietuvio istoriją: uždaro į tokį kambariuką, išeiti negalima net į tualetą Santaros klinikos pateikė visai kitokią versiją (82)

Koronavirusui įsisukus į Europą, iškilo reali grėsmė sulaukti viruso atvejo ir Lietuvoje....

Jeigu nežinosite, kaip valyti savo grindis, jas sugadinsite: kiekviena danga reikalauja kitokios priežiūros

Priklausomai nuo grindų dangos, būtina parinkti tinkamą valymo būdą, juk netinkamai valomos...

Precedentas: Airija atsisakė priimti Italijos regbininkus atšaukiami įvairūs čempionatai

Kovo 7 ir 8 dienomis Airijos sostinėje Dubline turėjusios vykti vyrų ir moterų „Šešių...

Amžiaus statybos Panevėžyje taip ir nebaigtos: statinys šluojamas nuo žemės paviršiaus

Amžiaus statybomis vadinta taip ir nepastatyta Pilėnų mokykla Panevėžyje, V. Alanto gatvėje,...

Daugelio itin romantizuojama profesija: lietuvė papasakojo, kaip iš tiesų atrodo vestuvių planuotojos darbas

Intensyvūs mokslai ir ne vieneri metai universiteto suole – taip tradiciškai įgyjama profesija....