aA
Ar bus krizė? Ar kitais metais bus krizė? Ar gili bus krizė? Ką labiausiai paveiks ateinanti krizė? Kaip pasiruošti ateinančiai krizei? Maždaug tokia seka pastarąjį mėnesį progresavo iš visų pusių plūstantys klausimai. Tačiau daug rečiau buvo keliamas pats svarbiausias klausimas – ar yra pagrindo naujai krizei?
Nerijus Mačiulis
© Asmeninio albumo nuotr.

Kalbos apie galimai artėjančią krizę padažnėjo šių metų rugsėjį, praėjus dešimtmečiui nuo pasaulinės finansų krizės apogėjaus. Vis tik krizės įvyksta ne dėl to, kad verslo ciklui sukanka dešimtmetis, o dėl to, kad susiformuoja struktūrinės problemos arba atsiranda išorinis šokas.

Dažniausiai pasitaikančios problemos, galinčios sukelti regionines ar net pasaulines krizes, yra perteklinis įsiskolinimas bei didėjanti skolinimosi kaina, taip pat karai arba geopolitiniai konfliktai, energijos ar žaliavų kainų šuolis ir, galiausiai, ekonominės politikos klaidos.

Šiuo metu turbūt pagrindine problema išlieka galimai netvarus skolų lygis – bendra pasaulinė skola nuo pasaulinės finansų krizės išaugo net 70 trilijonų JAV dolerių. Pastarąjį dešimtmetį skolinimosi kaina buvo istorinėse žemumose, todėl nemažai įmonių ir valstybių svaiginosi žema pinigų kaina ir neatsakingai padidino savo skolos lygį. Šį kartą daugiausiai skolinosi ne išsivysčiusios, o besivystančios šalys, ir ypač žemesnio kredito reitingo įmonės.

Pradėjus kilti palūkanų normoms, paaiškės, kuriose valstybėse ir sektoriuose buvo daugiausiai nepagrįsto apetito. Kita vertus, tai nebūtinai bus didelis pasaulinis šokas. JAV federalinių rezervų sistema, padidinusi palūkanas 2 procentiniais punktais, padidino įtampą finansų rinkose, tačiau jau pradėjo signalizuoti, kad ateityje palūkanos kils lėčiau, o jų pikas visai netoli.

Geopolitinių konfliktų ir, pavyzdžiui, naftos kainų šokų rizika visuomet išlieka nemaža. Tačiau ši rizika atrodė grėsmingesnė vos prieš du mėnesius, kai nafta kainavo 85 dolerius už barelį. Per gana trumpą laikotarpį ši rizika sumenko – dėl perteklinės pasiūlos naftos kaina sumažėjo trečdaliu, o tai suteiks teigiamo impulso vartotojų perkamajai galiai.

Ekonominės politikos klaidų – ypač agresyvesnės protekcionistinės politikos – rizika išlieka didelė, bet ji pastarąjį mėnesį taip pat sumažėjo. JAV ir Kinijos santykiai išlieka įtempti, tačiau panašu, kad bandoma rasti abi puses tenkinantį kompromisą ir užkirsti kelią tolimesniam tarptautinės prekybos suvaržymui.

Padidėjusios pasaulinės įtampos kontekste yra vienas svarbus „bet“ – Lietuvos ekonomika išlieka subalansuota. „Swedbank“ skaičiuojamas ekonomikos perkaitimo indeksas rodo, kad visose trijose Baltijos šalyse ekonomikos temperatūra išlieka normali, perkaitimo ženklų yra labai mažai, ir jie susiję tik su darbuotojų trūkumu.

Daugelis struktūrinių rodiklių rodo, kad Lietuva išlieka atspari išoriniams šokamas – būsto įperkamumas yra šalia istorinių aukštumų, eksportuojama daugiau nei importuojama, valdžios sektoriaus biudžetas perteklinis, gyventojų ir įmonių finansinės santaupos rekordinės, skolų lygis – vienas žemiausių ES, o kreditavimas auga panašiu tempu, kaip ir pajamos.

Nors savaiminio išsipildymo krizės nėra labai dažnas reiškinys, bet, deja, jis pakankamai dažnas, kad būtų aprašytas ekonomikos ir finansų vadovėliuose. Nesunku įsivaizduoti tokį scenarijų, kad krizė įvyksta net tuomet, kai ekonomikos plėtra yra subalansuota ir nėra gilių struktūrinių problemų.

Tarkime, kad daugelis gyventojų ir įmonių įtiki, jog artėja krizė, ir jie pradeda bijoti prarasti pajamas. Gyventojai staiga daug didesnę dalį pajamų nukreipia į santaupas, dėl to sumažėja vartojimas – mažiau investuojama į būstą, jo atnaujinimą ir apstatymą, kitas ilgalaikio vartojimo prekes. Tai reiškia mažesnes pajamas įmonėms bei dar labiau sustiprina jų baimes dėl ateities.

To pasekmė – pristabdomos investicijos į plėtrą, nebekuriamos naujos darbo vietos ir atsiranda argumentas, kodėl dabar nėra geras metas kelti atlyginimus. Netrukus „išlenda“ labiau pažeidžiamų įmonių mokumo ar likvidumo problemos, išauga bankrotų skaičius, padidėja nedarbo lygis ir dar labiau mažėja vartojimas, sustiprindamas nuosmukį.

Todėl nepaisant to, kad pasaulyje problemų nemažai, panikuoti ir pulti veržtis diržus nereikėtų. „Ruošimasis krizei“ turi būti natūrali ir nuolatinė būsena, nepriklausanti nuo vyraujančių baimių ir pasaulinių tendencijų. Susilaikymas nuo perteklinio skolinimosi ir bent dešimtadalio pajamų atidėjimas taupymui gali padėti sukurti pakankamą finansinę pagalvę ir leisti ramiau miegoti.

Per dažnai ant liežuvio voliojant žodį „krizė“, verta prisiminti filosofo Friedricho Nyčės mintį, išsakytą knygoje „Virš gėrio ir blogio“: jeigu ilgai žiūri į bedugnę, tai bedugnė ima žiūrėti į tave. Dabar yra tinkamas metas pasidžiaugti pasiekimais ir progresu, atsakingai planuoti ir kelti naujus ambicingus tikslus, o ne žiūrėti į bedugnę.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Tadas Povilauskas. Kodėl metų pabaigoje gali pabrangti dyzelinas (2)

Veikiausiai atsimenate, kad praėjusių metų kelias lapkričio savaites dyzelino kaina degalinėse...

Egidijus Langys. Permainos nemokumo procese: kreditorius ir skolininkas privalės tartis

Nemokumo proceso reforma įgauna pagreitį – po balandžio mėn. Seime vykusių aktyvių klausymų...

Justinas Juozaitis. Ar Baltijos šalių elektros tinklai atlaikys artėjančią geopolitinę audrą? (5)

Kol Lietuvos politikai džiaugiasi pasiektu susitarimu dėl sinchronizacijos su kontinentinės Europos...

Lina Aleknaitė-van der Molen. Pokyčiai kapitalo rinkų reguliavime – Prospekto Reglamentas atveria galimybes smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms

Š. m. liepos 21 d. įsigalioja Prospekto Reglamentas, kuris pakeis iki šiol galiojusią Prospekto...

Mantas Andriuškevičius. Dėl transporto priemonių apžiūros centrų veiklos (3)

Vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui pasiūlius koreguoti Saugaus eismo automobilių keliais...

Top naujienos

Kaip keliauja Lietuvos vidurinioji klasė: nesarmata čiupti ir paskutinės minutės pasiūlymus (4)

Ekonomistai kalba, kad ateinanti krizė bus kitokia, tačiau gyventojai nekreipia dėmesio į kalbas...

Paskutinės antrojo turo tendencijos: kurį iš dviejų pasirinks akivaizdžiai pavargę rinkėjai (45)

Pasirinkimą balsuojant, anot profesorės Ainės Ramonaitės, daugiau gali nulemti pasikalbėjimai su...

Gyvai / Mūšis dėl bilieto į LKL finalą: „Rytas“ – „Neptūnas“ tiesioginė vaizdo transliacija (1)

Penktadienio vakarą Vilniuje vykstančiose antrose „Betsafe-LKL“ pusfinalio serijos iki dviejų...

Rekonstrukcija įsibėgėja: ties Kaunu vėl laukia permainos (7)

Grandiozinė magistralės A1 atkarpos ties Kaunu rekonstrukcija įsibėgėja. Netrukus vairuotojų...

Berlyno restoranai, kurie paglostė man pilvą (9)

Šešios dienos Berlyne: restoranus rinkomės kruopščiai, kliaudamiesi keliomis skirtingomis...

Po Kaliningrado žingsnio – aiški ekspertų žinia Lietuvai: tai yra didysis signalas (211)

Kaliningrado srityje trečiadienį prasidėjo suplanuotas 3 dienų izoliuoto elektros sistemos darbo...

Į Lietuvą atkeliauja ciklonas: laukia staigios orų permainos (36)

Kurį laiką Lietuvoje laikęsi tropiniai karščiai apleido šalį ir termometrų stulpeliai kiek...

Partijų lyderiai įvertino Grybauskaitės valdymo dešimtmetį: įvardino didžiausią pasiekimą ir rimčiausias klaidas (66)

Eltos kalbinti partijų lyderiai sutartinai teigė, kad antrą kadenciją užbaigiančios prezidentės...

Planas kiekvienam vasaros savaitgaliui: 14 gražiausių Lietuvos vietų, kurias verta aplankyti

Šiuolaikiniai turistai kolekcionuoja ne suvenyrus, o išskirtines patirtis. Pažinti Lietuvos...

Rolandas Mackevičius papasakojo apie netipišką gimtadienį ir tai, kaip šeimos santykius pakeitė dukra Meilė

„Radistas“ Rolandas Mackevičius penktadienį švenčia 35-ąjį gimtadienį. Vos prabudusį...