aA
Stebint Lietuvos būsto sandorių skaičius ir kainų statistiką, mušančią vis naujus rekordus, būtų sudėtinga įtarti, kad šalį sukrėtė pandemija, o ekonomika patyrė nuosmukį. Daug kam gali kilti klausimas – ar yra objektyvių priežasčių, paaiškinančių tokias tendencijas, ar vis tik pirkėjų lūkesčiai ir būsto rinka atitrūko nuo realybės.
Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© Organizatorių nuotr.

Praėjusių metų pavasarį, pirmojo karantino metu, būsto sandorių skaičius staigiai krito, o butų pardavimo ir nuomos kainos trumpam šiek tiek sumažėjo. Tačiau tuo šokas ir baigėsi – iki metų pabaigos daugelyje sektorių matėme naujus kainų rekordus, o antroji pandemijos banga bei karantinas visai neprislopino gyventojų noro įsigyti būstą. Ar toks pirkėjų elgesys yra racionalus?

Du krizės veidai

Nepaisant antrojo karantino, šių metų pradžioje gyventojų lūkesčiai ir ypač asmeninių pajamų augimo perspektyvų vertinimas pagerėjo ir viršijo ilgalaikį istorinį vidurkį. Tai nėra neracionalūs lūkesčiai ar masiškai išpopuliarėjusi rožinių akinių mada.

Visų pirma, svarbu atkreipti dėmesį, kad patiriame labai netipišką krizę – praėjusiais metais vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik dešimtadaliu, o užimtumas sumažėjo neženkliai, vos 1,4 procento. Registruoto nedarbo šuolis atrodo bauginančiai, tačiau statistiką iškraipo iš emigracijos grįžę arba iš šešėlio išlindę asmenys.

Net ir antrojo karantino metu gali atrodyti, kad didelė dalis ekonomikos yra sustabdyta, tačiau neveikiančios ne maisto prekių parduotuvės, grožio salonai, tik išsinešimui maistą parduodantys restoranai bei tušti viešbučiai sudaro mažiau nei dešimtadalį Lietuvos ekonomikos. Daugelis kitų sektorių veikia, klesti, kuria darbo vietas, didina atlyginimus.

Gyvena pandemijos pabaigos nuotaikomis

Svarbu ir tai, kad daugelis gyventojų jau mato šviesą tunelio gale – skiepus, kurie pabaigs pandemiją, išlaisvins gyventojus ir atgaivins gilioje krizėje gyvenančius verslo sektorius. Būsto įsigijimas dažniausiai yra labai ilgalaikė investicija, todėl daugelis racionaliai mąstančių pirkėjų yra linkę ignoruoti trumpalaikes problemas.

Apie nepažeistą daugelio lietuvių finansinę būklę signalizuoja ir indėlių statistika – per praėjusius metus gyventojų indėliai išaugo net penktadaliu arba 3 milijardais eurų. Matydami centrinių bankų entuziazmą didinti pinigų pasiūlą ir išsakomus pažadus laikyti itin žemas ar net neigiamas palūkanas, dalis gyventojų į būsto įsigijimą žiūri kaip į apsidraudimą nuo galimai didesnės infliacijos ir pinigų nuvertėjimo.

Todėl vertinant gerėjančias ekonomines perspektyvas, augančias gyventojų pajamas, didelius finansinius rezervus ir mažą ekonomikos nuosmukio tikimybę turbūt nereikėtų tikėtis, kad aktyvumas būsto rinkoje artimiausiu metu išblės.

Būsto įperkamumas – aukštumose

Nepaisant rekordinio aktyvumo ir kainų augimo, daugelis fundamentalių rodiklių rodo, kad būsto rinka Lietuvoje nėra perkaitusi. Gyventojų pajamos pastaraisiais metais augo panašiu tempu, kaip ir butų kainos, todėl būsto įperkamumas išlieka arti rekordinių aukštumų.

Nuomos kainos didėjo panašiais tempais, kaip ir būsto kainos – tai reiškia, kad didžioji dalis aktyvumo būsto rinkoje buvo susijusi su gyventojų skaičiaus dinamika, jų pajamomis ir poreikių augimu, o ne investicine paklausa.

Reikia atkreipti dėmesį, kad rekordiškai didelė dalis būstų įsigyjama ne skolintomis, o nuosavomis lėšomis – vos 40 proc. sandorių pernai buvo finansuota būsto paskolomis. Gyventojai buvo linkę neprisiimti perteklinės rizikos, pavyzdžiui, „Swedbank“ klientai būstui vidutiniškai skolinosi 76 proc. būsto vertės, mažiausiai per pastaruosius penkerius metus. Vidutinis pradinis paskolos įnašas padidėjo penktadaliu iki rekordinių 23 tūkst. eurų.

Kokia rizika realiausia?

Vis tik ryškėjančios tendencijos, kuomet perkamas dar tik brėžiniuose matomas būstas, rodo, kad entuziazmas ir skubėjimas, ypač tarp perkančiųjų ne pirmąjį būstą, gali būti perteklinis. Būsto rinką galėtų atvėsinti, pavyzdžiui, viruso mutacijos ir dar kartą atitolstanti pandemijos pabaigos perspektyva.

Tačiau labiau tikėtina rizika yra ne nuosmukis, o perkaitimas – sparčiai atsigaunant pasaulio ekonomikoms ir besitęsiant jų skatinimui, turėtų įsibėgėti ir infliacija, kuri jau dabar matoma nekilnojamojo turto ir finansų rinkose.

Ir nors kol kas palūkanų normų kilimo nesitikima dar bent trejus metus, ryškėjanti infliacijos šmėkla priverstų centrinius bankus kalbėti apie didesnes palūkanas. Daugiau nei dešimtmetį nemačius tokio reiškinio kaip palūkanų augimas, daugelis atmeta tokią galimybę. Tačiau šios rizikos ignoruoti nederėtų, ir skolinantis reikėtų įvertini, kad pinigų kaina po kelerių metų gali būti gerokai didesnė nei šiandien.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(14 žmonių įvertino)
4.0714

Indrė Genytė-Pikčienė. Antrasis karantinas prekybininkams švelnesnis

Į 2021-uosius nustumtas karantinas apkarpė mažmeninės prekybos rezultatus. Vis dėlto, sausį...

Marius Dubnikovas. Nuo šiandien cigaretės brangs, tačiau neženkliai (2)

Nuo šiandien didėja akcizo mokesčiai tabako produktams. Tiesa, neženkliai – populiariausiam...

Karolis Merkevičius. Reikšmingiausi įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Lietuvoje pakeitimai (5)

Nuo š. m. kovo 1 d. įsigalios nemažai reikšmingų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl...

Rytis Ignatavičius. Technologijos keičia baldų gamybos sektorių: kokių žinių ir įgūdžių reikia sėkmingai karjerai? (5)

Lietuvoje veikiančios pramonės įmonės , siekdamos sėkmingai konkuruoti tiek vietos, tiek ir...

Mantas Gudas. Pandemija gali tapti regionų inžinerinės pramonės varikliu (7)

Žvelgiant atgal jau galima teigti, kad praėję metai tiek Lietuvos, tiek pasaulio inžinerinei...

Top naujienos

Feisbuke netrūko aistrų: ar galima pykti ant Šimonytės už tiesą? (1527)

Gruodžio 11 d. prisiekus premjerės Ingridos Šimonytės ministrų kabinetui, dalis Vyriausybės...

Gediminas Inčiūra | D+

Per anksti atgulęs „Žalgirio“ barzdočius: tyliojo milžino gyvenimą keitė pragaištingi palydovai (21)

„Ano šimtmečio „ Žalgiris “ pasiekė tokių estetinių aukštumų, kad buvo pasimetę visi to...

Juodajame COVID-19 sergamumo sąraše atsidūrusios savivaldybės sutaria: tokius skaičius lėmė dvi priežastys (105)

Statistikos departamento duomenimis, kai kuriose savivaldybėse sergamumas COVID-19 liga yra ypač...

Vis daugiau vyrų Lietuvoje ryžtasi šiai operacijai: pailgėjęs lytinis aktas – tik vienas iš privalumų (24)

Maždaug kas penktam europiečiui vyrui atlikta apipjaustymo procedūra – nors kai kuriose...

Orai: šilumos kasdien bus vis mažiau (5)

Antradienio dieną per šalį greitai praslinks šaltasis atmosferos frontas, jis bus mažai aktyvus,...

PSO: pasaulis šiemet koronaviruso dar neįveiks (96)

Nerealu tikėtis, kad pasaulis įveiks koronaviruso pandemiją iki šių metų pabaigos, pirmadienį...

Miglė Rakauskaitė | D+

Makabriškas britų planas: kaip benamio lavonas tapo sudėtingos Antrojo pasaulinio karo operacijos dalimi

Auštant saulėtam 1943 metų balandžio rytui, jaunas žvejys pastebėjo keistą objektą...

Nelaimė Salantuose: į upę visą vakarą teka teršalai, meras prašo pagalbos (17)

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius pirmadienio vakarą feisbuke pranešė, kad Priešgaisrinės...

Neplanuotas nėštumas pakeičia visą gyvenimą: perėjo kryžiaus kelius, kad susigrąžintų gyvybės langelyje paliktą kūdikį (38)

Neatlaikę žinios apie netikėtą nėštumą vyrai tiesiog pasipusto padus. Moterys skuba...

Dėl LSDP pirmininko posto varžysis politologas Gudžinskas (35)

Dėl Lietuvos socialdemokratų partijos ( LSDP ) pirmininko posto su jau iškeltais kandidatais...