aA
Prognozuoti labai sudėtinga, ypač ateitį, sako sena danų patarlė, kurią išpopuliarino fizikas Nilsas Boras. Bet pabandykime – ko galime tikėtis šiemet?
Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Andrius Ufartas

Pirma – ekonominė krizė neužklups, skurdas mažės, o atlyginimai augs. Tiesa, ne visur ir ne visiems. Vidutinės lietuvių pajamos augs sparčiau nei kainos, tačiau po vidurkiu, kaip visada, slėpsis ir džiugesnių, ir liūdnesnių istorijų. Kažkam pakeitus darbą atlyginimas padvigubės, o 100 tūkst. bedarbių nei minimalaus, nei vidutinio atlyginimo augimas nepradžiugins. Asmeninių nuopuolių, praradimų ir nesėkmių visada bus, bet nacionalinei krizei laikas dar neatėjo.

Antra – ekshibicionizmą pamažu išstums santūrumas, o ekstravaganciją – minimalizmas. Praėjusį dešimtmetį buvo vis dar priimtina metų pabaigoje pasidžiaugti per metus lėktuvu įveiktais kilometrais ir aplankytais kontinentais. Keliausime vis dar daug, bet tuo girsimės rečiau. Švedijoje gimusi ir įsišaknijusi „flygskam“ – skrydžio gėda – bus dažnesnė nei skrydžio baimė. Dažniau išgirsime apie sau mestą iššūkį visus metus nepirkti jokio naujo drabužio, nei apie svajonę pasipuošti tuo išskirtinio dizainerio naujausiu šedevru. Gerai, gal dar ne šiemet, bet jau šį dešimtmetį.

Trečia – ekstremalaus oro reiškinių bus vis dagiau, jie bus vis pavojingesni ir vis arčiau mūsų. Pastaraisiais metais kai kas nustebę, kai kas susidomėję, kai kas su siaubu stebėjome degančius Europos, Amazonės ar Australijos miškus. Norėtųsi pasakyti, kad tai buvo pavienės stichinės nelaimės, tačiau kaistanti planeta apie save primins ir šiemet – sausros bus dažnesnės ir ilgesnės, liūtys ir audros bus vis galingesnės ir labiau niokojančios. Iki šiol daugelį stichinių nelaimių stebėjome ir aptarėme iš toli, bet jos artės mūsų namų slenksčio link. Ir ne, klimato kaita neturi teigiamų šalutinių pasekmių, gruodį pražystančios žibuoklės nėra žavios, o visa vasara be lietaus nereiškia, kad mūsų laukia fantastiškos atostogos.

Ketvirta – mus ir vėl kasdien pasieks netikros naujienos, netikri pranašai ir tariami ekspertai, brukantys konspiracijos teorijas. Žinių ir gyvenimo gairių šaltiniu negali būti „Youtube“ filmukas, kuriame „profesorius” teigia, kad žemė plokščia, o skiepai jums kenkia. Net jei jis ir profesorius, labai skeptiškai reikėtų vertinti jo mintis ir teiginius, o ne faktus ir mokslinės bendruomenės konsensusą. Kritinis mąstymas taps dar svarbesniu nuolatiniu mūsų palydovu.

Penkta – sukčiai bus vis išmanesni ir aktyvesni. Apsimesdami valstybinių institucijų ar bankų atstovais, jūsų artimaisiais, nukentėjusiais, kenčiančiais ar šiaip geradariais jie kėsinsis į jūsų sąskaitas ir jūsų turtą. Jie pasakos jums labai įtikinamas istorijas, siųs nuorodas, kurias paspaudę galėsite susigrąžinti pinigų, atsiimti laimėjimus ar kitais būdais „greitai ir be rizikos praturtėti“. Išsaugokite ir ugdykite sveiką skepticizmą, negriebkite blizgančio ir kvepiančio kabliuko. Laisvalaikiu perskaitykite lietuvių kilmės Nobelio premijos laureato Roberto Šilerio knygą „Kvailių žvejonė“.

Šešta – sportuosime dažniau ir daugiau, bet ne dėl kitų. Pasitikę Naujuosius metus daugelis iškelia sau ambicingus tikslus, pažada keistis ir pasineria į dietų bei sporto klubų paieškas. Alkoholio lietuviai vartoja vis mažiau, laisvo laiko ir pinigų turi vis daugiau, todėl pramogų, iššūkių, ramybės ir svaigulio vis dažniau ieškos sportinėje veikloje.

Septinta – kai kurios prognozės erzins, kitos nepasiteisins, o pasiteisinusios išliks užmarštyje. Nuo senų seniausių laikų žmonės norėjo pamatyti ateitį, todėl atsirado žyniai, žiniuoniai, astrologai, futurologai ir ekonomistai. Tačiau nepaisant to, kad turime vis daugiau duomenų ir išsamios informacijos apie mus supantį pasaulį, jo kompleksiškumas ir ateities neapibrėžtumas didėja. Išmokime susitaikyti su netikėtumais bei nežinomybe ir neužmirškime, kad mūsų ateitį dažniausiai lemia ne kitų, o mūsų asmeniniai sprendimai bei pastangos.

Aštunta – ne viskas vyks taip, kaip suplanuota ar pažadėta. Politikai vėl žadės tai, ko negali įgyvendinti ir ko kartais iš tikrųjų net nereikia. Kažkas pažadės pasikeisti, bet nepavyks. Dar kažkas pasakys, kad tuoj pasiūlys 12 prognozių, bet pusiaukelėje išsisems. Pasitikėkime vieni kitais, bet per daug nesitikėkime ir iš savęs reikalaukime daugiau nei iš kitų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
3.8000

Marius Galdikas. Pasaulis be grynųjų pinigų: 5 tendencijos (6)

Per praėjusius metus bekontakčio apsipirkimo apimtys dėl pandemijos augo tiek sparčiai, kad kai...

Martynas Giga. Elektros neutralumas klimatui: kiek žingsnių jau žengta ir kiek dar liko?

Nors elektra yra neatsiejama gyvenimo dalis, ją nėra lengva vertinti kaip vartojimo produktą. Jei...

Jurgita Navikienė. Iš mažosios bendrijos nariui išsiimti 100 tūkst. eurų per metus – misija įmanoma (2)

Kaip iš savo mažosios bendrijos ( MB ) išsiimti nei daugiau, nei mažiau – būtent 100 000...

Mārtiņš Āboliņš. Baltijos šalyse tikimasi greito ekonomikos atsigavimo (1)

Nepaisant to, kad pasaulis tebėra COVID-19 pandemijos gniaužtuose, globali ekonominė situacija...

Elena Leontjeva. Išsaugokime žmonėms galimybę kaupti senatvei (3)

Privačiam pensijų kaupimui ir gyvybės draudimui vėl iškilo pavojus. Mokesčių atskaitymai į...

Top naujienos

Dėl kaltinimų smurtu – 3 metus trukęs policininko košmaras: dabar valstybė mokės įspūdingą kompensaciją (62)

Dėl dalyvavimo muštynėse nuteistas jaunas uostamiesčio pareigūnas ilgus metus įrodinėjo, kad...

Užkalnis naudojosi skiepyto elito teise valgyti „Neringos“ viduje, nebe terasoje (46)

Nauda iš skiepų didesnė, nei tik tas lipdukas, kurį duoda po bakstelėjimo į ranką: jei esi...

Prieš ypatingą dieną pildosi Kremliaus košmarai: JAV Baltijos šalyse parodė, kokio atkirčio sulauktų Rusija (1555)

Gegužės 9-ąją Rusijoje gatvėmis rieda šarvuotoji technika, dangų raižo dešimtys įvairiausių...

Lietuvoje nustatyta braziliškoji atmaina – viena agresyviausių: pavojingesnė ir jaunesniems žmonėms (199)

Lietuvoje nustatytas braziliškosios koronaviruso atmainos atvejis. Ši atmaina yra viena...

Skelbiama, kad didelė Kinijos raketos dalis subyrėjo virš Indijos vandenyno (3)

Didelė Kinijos paleistos raketos dalis šeštadienį sugrįžo į Žemės atmosferą ir subyrėjo...

Žaibiškai plinta „Discoteque“ versija gestų kalba: nuo ekspresyvios vertėjos šokio neįmanoma atplėšti akių (26)

Savaitgalį socialiniuose tinkluose ėmė plisti neeilinis vaizdo įrašas, kuris pavergė lietuvius...

Po liūties užfiksuotas pribloškiantis reiškinys – sliekų tornadas: paaiškino, kas čia įvyko (2)

Pavasarinės liūtys dažnai prišaukia sliekus: prapliaupus lietui šios kirmėlės išlenda į...

Eugenija Grižibauskienė | D+

Istorija apie Lentvario garažo vaikinus, kurie su specifiniu gaminiu tampa europiniais lyderiais (2)

Jie jau net nesiginčija, kai juos pavadina broliais. Ir tam tikra prasme jais jaučiasi, nes 15 metų...

Kardiologė išvardijo, kuriems žmonėms labiausiai gresia kraujo krešuliai ir patarė, kaip nuo to apsisaugoti (37)

Yra daug žmonių, svajojančių sulieknėti, keisti gyvenimo būdą, bet mažai kas sugeba išsaugoti...