aA
Kalbant apie verslo ir informacinių technologijų artimiausias perspektyvas šiandien neįmanoma išsiversti be blokų grandinės (angl. blockchain) technologijos ir išmaniųjų sutarčių (angl. smart contracts). Nesiveliant į ilgą technologinį aptarimą, blockchain galima trumpai apibūdinti kaip skaitmeninę decentralizuotą įrašų sistemą, dar vadinamą paskirstytųjų žurnalų technologija (angl. Distributed Ledger Technology), kurios atveju visi įrašai yra chronologine nepakeičiama tvarka saugomi ir atkartojami sistemos dalyvių kompiuteriuose, informacija apie įrašus prieinama dalyviams, bet tuo pačiu pilnai apsaugota nuo retroaktyvaus pakeitimo.
Nerijus Jurkus
© Įmonės nuotr.

Išmaniosios sutartys: veikia automatizuotai, neatšaukiamai ir be trečiųjų šalių

Blockchain technologijos pagrindu galima sudaryti ir išmaniąsias sutartis, kurios veikia panašiai kaip ir įprastinės sutartys, tačiau veikia automatizuotai, neatšaukiamai ir be trečiosios šalies tarpininkavimo. Iš esmės šalims sudarius išmaniąją sutartį ir vienai iš šalių įvykdžius savo įsipareigojimą, kitos šalies įsipareigojimas įvykdomas automatiškai. Tai nėra visiškai naujas dalykas, nes, pavyzdžiui, jau seniai rinkoje prieinamą šokoladinio batonėlio ar gėrimų skardinės įsigijimą iš prekių automato ar bilieto įsigijimą iš parkavimo automato taip pat galima laikyti išmaniąja sutartimi. Pirkėjui automate pasirinkus prekę ar bilietą ir įdėjus pinigus, t. y. įvykdžius savo įsipareigojimą sumokėti pinigus, kitos šalies – pardavėjo – įsipareigojimas pateikti prekę ar bilietą pirkėjui yra įvykdomas automatiškai, sandorio šalys nebegali jo atšaukti ar pakeisti.

Šiuolaikinė išmanioji sutartis iš esmės yra kompiuterio programa, kuri įvykdo numatytas sutarties sąlygas, įrašytas programos kode. Sutarties vykdymas vyksta technologijų pagalba ir pagal užprogramuotas taisykles, todėl operacijos negali būti atšaukiamos – pradėjus vykdyti veiksmus, kuriems išmanioji sutartis yra užprogramuota, paprastai jie negali būti sustabdyti, nebent veiksmas ar jo rezultatas priklauso nuo numatytos sąlygos, kuri nebuvo įvykdyta.

Blockchain technologija atveria įvairias galimybes pritaikyti išmaniąsias sutartis ten, kur apie tai net sunku buvo pagalvoti. Be plačiai žinomo Blockchain technologijos panaudojimo kriptovaliutų (Bitcoin, Ethereum, Litecoin, Ripple ir kt.) ir ICO (angl. Initial Coin Offering) srityse, kurios labiau skirtos entuziastams, investuotojams ar su technologijomis susipažinusiems asmenims, atsiranda vis daugiau kasdienių sričių, kuriose matomos intensyvios pastangos įdiegti blockchain technologija paremtas išmaniąsias sutartis.

Kaip pavyzdį galima paminėti išmaniųjų sutarčių naudojimą draudimo srityje – draudimo sutarties sąlygos gali būti nustatomos išmaniąja sutartimi. Draudiminis įvykis, atitinkantis numatytas sąlygas (pavyzdžiui, vėjas, krituliai, žemės drebėjimas ar kitas gamtinis reiškinys konkrečioje vietoje viršija registruojamus numatytus ribinius parametrus), automatiškai aktyvuoja draudėjo reikalavimą ir draudimo išmokos sumokėjimą į draudėjo sąskaitą. Tokiu būdu draudimo sutartis gali būti įvykdyta be žmogaus įsikišimo, kai tuo tarpu įprastos draudimo sutarties atveju draudimo išmokos nustatymas ir išmokėjimas gali užtrukti ir kelis mėnesius bei pareikalauti didelių abiejų šalių išlaidų.

Tokių išmaniųjų sutarčių diegimo pavyzdžių jau yra ir kitose srityse: finansų, sveikatos apsaugos, viešųjų registrų, nekilnojamojo turto, intelektinės nuosavybės, daiktų interneto, prekybos, transporto, logistikos ir t. t. Verta paminėti šių metų vasario mėnesį paskelbtą automobilių gamintojo Porsche žinią apie blockchain technologija paremtų programų sėkmingą testavimą automobiliuose. Porsche pranešime yra pažymėta, kad naudojant šią technologiją trečiųjų asmenų paslaugos, pavyzdžiui, parkavimo, pakrovimo, plovimo ir panašios, automobilio savininkui galės būti teikiamos išmaniųjų sutarčių pagrindu be jokių papildomų priemonių.

Nėra aiškaus teisinio reglamentavimo nei nacionaliniu, nei tarptautiniu lygmeniu

Nors išmaniųjų sutarčių ateitis atrodo šviesi, tačiau yra tam tikrų technologinių ir teisinių niuansų, kurie gali įtakoti sklandų išmaniųjų sutarčių naudojimą. Visų pirma, reikia pažymėti, kad technologiniu požiūriu blockchain kol kas neįrodė, kad ši technologija gali sėkmingai plėstis ir būti neribotai naudojama, nedarydama įtakos savo pačios veikimui. Bitcoin pavyzdys rodo, kad kuo daugiau dalyvių vykdo transakcijas šia valiuta, tuo ilgiau užtrunka įrašų patvirtinimas ir registravimas. Šiuo metu tai gali būti apibūdinama kaip uždaro rato situacija: viena vertus, verslas nesiima naudoti blockchain, įskaitant išmaniųjų sutarčių, kol ši technologija neįrodys, kad ji gali būti plečiama ir naudojama neribotai, iš kitos pusės, blockchain negali įrodyti šio gebėjimo, kol verslas masiškiau nesinaudoja šia technologija.

Taip pat ir,teisinis reguliavimas dar atsilieka nuo informacinių technologijų pažangos tempo. Blockchain ir išmaniosios sutartys nėra aiškiai teisiškai reglamentuotos nei nacionaliniu, nei tarptautiniu lygmeniu, nors tam tikri jų naudojimo aspektai yra reguliuojami kaip įprastų rašytinių sutarčių pagal galiojančius teisės aktus. Galima išskirti kelis teisinius klausimus, kurie gali kilti naudojant išmaniąsias sutartis:

– Ar išmanioji sutartis yra teisiškai įpareigojanti, jei nėra galimybių nustatyti sutartį sudariusios šalies tapatybės ir jos veiksnumo? Paprastai sutartis yra teisiškai įpareigojanti, jei yra sudaryta identifikuoto veiksnaus asmens ar tinkamai įgalioto jo atstovo, turinčių teisę sudaryti sutartį savo ar atstovaujamo asmens vardu, o sudarant išmaniąją sutartį technologijų pagalba nežinia, ar visada bus įmanoma tai nustatyti.

– Kaip bus sprendžiamos situacijos, kai išmanioji sutartis bus vykdoma klaidingai dėl neteisingo programos kodo ar suvestų duomenų, kai išmaniosios sutarties tekstinės sutartos sąlygos skirsis nuo užprogramuotų sąlygų, kai išmanioji sutartis nebus vykdoma dėl išorinių veiksnių ir panašiai? Išmaniosios sutarties sąlygos yra įrašomos į programos kodą ir paprastai tą daro ne sutarties šalys, o kompetentingi tretieji asmenys. Tam, kad sutarties šalys suprastų sutarties sąlygas, paprastai programos kode įrašytos sąlygos yra dubliuojamos kalbine tekstine versija, surašyta elektronine forma. Kai kuriais atvejais gali būti programuojamos tik tos išmaniosios sutarties sąlygos, kurios vykdomos be žmogaus pagalbos, o kitos sąlygos, kurios fiziškai turi būti įvykdytos sutarties šalių, surašomos kalbinėje tekstinėje sutarties dalyje. Bet kuriuo atveju yra tikimybė, kad programuojant išmaniąją sutartį gali būti padarytos vidinės loginės klaidos, automatinis sutarties vykdymas gali būti sutrikdytas dėl platformos, kurioje veikia išmanioji sutartis, klaidų, dėl kibernetinių atakų ar dėl išorinių veiksnių, kai sutarties sąlygos įvykdymo patvirtinimas priklauso nuo trečiųjų asmenų, pvz. viešojo registro, notaro ar pan.

Kaip šalys galės nutraukti išmaniąją sutartį, jei paaiškės, kad ji pažeidžia viešąją tvarką ar negali būti vykdoma dėl pasikeitusių teisės aktų, ar atsisakyti jos dėl neteisingo supratimo, esminio suklydimo, prievartos ar laisvos valios nebuvimo? Pagal galiojantį teisinį reguliavimą įprastinė sutartis gali būti nutraukta ar pripažinta negaliojančia sutartyje ir teisės aktuose numatytais pagrindais bei tvarka. Tiek sutarties nutraukimo, tiek pripažinimo negaliojančia atvejais gali būti taikoma restitucija, t. y. šalys turi grąžinti viena kitai, tai ką gavo pagal sutartį. Išmaniosios sutarties atveju sutarties nutraukimas, restitucijos taikymas ir kiti su sutarties nutraukimu susijęs veiksmai gali būti sudėtingi ir komplikuoti dėl automatizuoto sutarties vykdymo ir įrašų neatšaukiamumo.

– Kam pateikti pretenziją ar kam pareikšti ieškinį teisme, jei neaišku, kas yra sutarties šalis, arba nuostoliai iš sutarties vykdymo atsirado dėl programavimo klaidų ar kitų technologinių dalykų, už kuriuos sutarties šalys neatsako? Tam tikrais atvejais gali būti sunku nustatyti tikrąją išmaniosios sutarties šalį, jei buvo nurodytas netikras vardas (pseudonimas) ar pasinaudota kito asmens duomenimis (tokių pavyzdžių jau yra skelbiant ir vykdant ICO), todėl nukentėjusioji sutarties šalis gali susidurti su situacija, kai nepavyks nustatyti yra kaltoji sutarties šalis. Lygiai taip pat gali būti sunku ir brangu nustatyti, kas atsakingas už sutarties netinkamą vykdymą dėl technologinių klaidų ar trečiųjų asmenų veiksmų, nes tokių aplinkybių nustatymas gali pareikalauti išsamaus tyrimo ir nepriklausomų ekspertų pasitelkimo.

Kokiam teismui ir kurioje šalyje pareikšti ieškinį, jei išmanioji sutartis nenumato konkrečios jurisdikcijos ir ginčų sprendimo tvarkos? Jei įprastinėse sutartyse nėra nurodytos tokios sąlygos, nukentėjusioji sutarties šalis gali kreiptis su ieškiniu į kompetentingą teismą, esantį atsakovo buveinės vietoje, nebent teisės aktais būtų nustatytas specifinis teismingumas. Išmaniųjų sutarčių atveju gali būti sunku nustatyti, kas kaltas dėl netinkamo sutarties vykdymo ar kas yra tikroji sutarties šalis, todėl net ir kreipusis su ieškiniu į pasirinktos šalies teismą, nėra garantijos, kad tas ieškinys bus priimtas ir išnagrinėtas, ypač atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas šioje srityje dar tik pradeda formuotis ir nėra pakankamas tokiems ginčams spręsti.

Kaip bus sprendžiamos situacijos, kai šalys bus įpareigotos nutraukti sutartį ar sutartis bus pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, turint galvoje tai, kad išmanioji sutartis yra neatšaukiama ir su ja susiję veiksmai yra nepakeičiamai įrašyti blockchain technologija? Kuo ilgesnis išmaniosios sutarties vykdymas, tuo mažiau ji išmani, nes dėl nuo jos sudarymo pradžios pasikeitusių aplinkybių, pvz. teisės aktų pakeitimų, priimtų teismų sprendimų ir pan., sutarties įvykdymas gali būti apsunkintas ar pasidaryti nebeįmanomas. Tokių aplinkybių atsiradimo rizika turėtų būti numatyta ir įrašyta išmaniojoje sutartyje, tačiau vis tiek kol kas lieka neaišku, kaip, pavyzdžiui, būtų vykdomas teismo sprendimas įpareigoti šalis nutraukti išmaniąją sutartį ar pripažinti ją negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

– Kaip užtikrinti išmaniųjų sutarčių konfidencialumą? Naudojantis vieša blockchain technologija visos išmaniosios sutarties sąlygos gali būti prieinamos bet kam, nors, tikėtina, kad didžioji dauguma tokių sutarčių šalių norėtų išsaugoti privatumą, nebent kalba eitų apie viešųjų pirkimų sutartis. Konfidencialumo užtikrinimui šalys turėtų naudoti privatų blockchain tinklą savo išmaniųjų sutarčių sudarymui ar kitas technologines priemones, ribojančias priėjimą prie išmaniųjų sutarčių sąlygų.

Taigi, išmaniųjų sutarčių dar laukia daug iššūkių. Viena iš galimybių išspręsti bent dalį teisinių klausimų yra arbitražinės išlygos nustatymas išmaniojoje sutartyje. Kompetentingo arbitražo pasitelkimas leistų šalims greičiau ir efektyviau spręsti iš išmaniosios sutarties kylančius ginčus. Šalys galėtų abipusiu susitarimu nustatyti, pagal kurios šalies jurisdikciją, kurios šalies arbitražas, kokios sudėties, kokia kalba ir kur nagrinėtų ginčus. Vertinant ginčo temos sudėtingumą, sutarties šalys galėtų pasirinkti arbitrus, turinčius specifinių žinių ir patirties programavime, blockchain technologijos ir išmaniųjų sutarčių taikyme.

Bet kuriuo atveju, ketinantiems ar patiems įdiegti, ar naudotis trečiųjų asmenų parengtomis išmaniosioms sutartimis vertėtų iš anksto pasidomėti ir detaliau paanalizuoti konkrečias jų taikymo sąlygas ir atvejus. Jei tai naujas dalykas, neturintis realios naudojimo istorijos, jis turėtų būti tinkamai pratestuotas, patikrintas ir įvertintas, t. y. nereikėtų pasitikėti ir naudotis bandomąja beta išmaniosios sutarties versija realaus sandorio sudarymui. Tikėtina, kad netolimojoje ateityje blockchain ir išmaniosios sutartys bus naudojamos verslo modeliuose taip pat masiškai kaip šiuo metu naudojamas internetas, todėl tam reikia ruoštis jau dabar.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kristina Ivanovė. Nuo 2019 m. balandžio – nauja tvarka: kada tiekėjai galės būti įrašyti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą (1)

2018 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos Seime registruotame Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ)...

Jūratė Cvilikienė. Kaip nepermokėti už šventes?

Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto,...

Vaidas Žagūnis. Koks finansinis įgūdis jaunajai kartai padėtų svajones paversti tikrove?

Nors jaunosios kartos lūkesčiai ir ambicijos įkvepia, kyla klausimas, kiek jos pagrįstos? Ir ar...

Vytautas Ašeris. Trys ingredientai naujos kartos komandai: mokslas, emocijos ir laisvė (2)

Visos – tradicinės, didelės, jaunos ar startuoliškais principais paremtos kompanijos – nuolat...

Vytenis Šimkus. Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai? (5)

Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido....

Top naujienos

Pasiekė karjeros viršūnę Vokietijoje ir grįžo į Lietuvą: niekur kitur būti dabar nenorėtų (84)

Skaičiuojama, kad 78 proc. į užsienį emigravusių lietuvių ketina grįžti į Lietuvą. 31-erių...

Sudėliojo visus tašku ant „i“: trinktelėsi durelėmis – pildysi deklaraciją (75)

Ar ateis diena, kai radę įbrėžtas ar įlenktas savo automobilio dureles galėsime kviesti...

Tarp mulais vadinamų narkotikų kurjerių – ne vienas lietuvis: po tokių „atostogų“ kai kurie namo ir nebegrįžta (100)

Mulai – taip vadinami sutikusieji dirbti narkotikų kurjeriais. Dalis jų dienas leidžia Pietų ar...

Kaip sulaukti 100 metų ir turėti šviesų protą: 10 mokslininkų rekomendacijų (9)

Vis daugiau žmonių gyvena ilgai – kai kurie 100 metų ir ilgiau. Mokslininkai bando suprasti, kaip...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Kodėl „geltonosios liemenės“ laimėjo, o „Paskutinis skambutis“ liko neišgirstas? (155)

Andriaus Tapino ir dešimčių profesinių sąjungų organizuotoje „Paskutinio skambučio“...

Ko dar mes galime laukti ir tikėtis iš žiemos? (36)

Lietuvoje gruodžio vidurys, beveik pačių tamsiausių dienų metas. Sakome „beveik“, nes kas yra...

Miunchene – Krampuso viršus: kaip „Žalgirio“ vyrus sprukti privertė vokiškas siaubūnas pažymiai žaidėjams (58)

Kauno „Žalgirio“ vyrai antrą sezoną iš eilės iš Vokietijos savo gerbėjams lauktuvių...

Bilis pagerino Lietuvos rekordą ir pateko į finalą (8)

Simonas Bilis pagerino Lietuvos rekordą ir pateko į Kinijoje vykstančio pasaulio plaukimo...

Nomedos Kazlaus partneris dėl vienos ypatybės išgirsta itin nekorektiškų klausimų (18)

Graži gruodžio tradicija tęsiama: lietuvių operos solistė sopranas Nomeda Kazlaus vėl kviečia...

Spalvingasis Laosas – maža, bet didelių stebuklų kupina šalis (2)

Laosas – tarsi balta varna Azijoje. Ji dažnai aplenkiama keliaujant į Vietnamą, Tailandą ar...