Kai darbuotojas vyksta į komandiruotę, šiam tikslui naudojami tarnybiniai automobiliai arba taksi. Tačiau tarnybinio automobilio išlaikymas ir priežiūra brangiai kainuoja, o tai neskatina racionaliai ir efektyviai naudoti biudžeto lėšų.
Laimė, kad jau keletą metų Lietuvoje visuomenė naudojasi pavėžėjimo paslaugomis, trumpalaike automobilio nuoma. Jas suteikia tokios įmonės kaip „CityBee“, „Bolt“ ir kitos.
Viešojo sektoriaus darbuotojai taip pat gali naudotis tokiomis paslaugomis, taip atsisakydami tarnybinių automobilių. Buhalterinėje apskaitoje jos registruojamos kaip transporto sąnaudos, kai automobilis naudojamas ūkinėje veikloje ir komandiruočių sąnaudos, kai automobilis naudojamas komandiruotėje.
Pavėžėjimo paslaugos suteikia daug privalumų:
• Nereikia įsigyti tarnybinio automobilio;
• Automobilis bus suteiktas tik tada ir tik tam laikui, kai jo reikia;
• Nereikia aiškintis dėl kuro sunaudojimo normų ir faktinių neatitikimų;
• Automobiliu galima pasinaudoti taupant, skirtinguose miestuose ir skirtingose šalyse;
• Išsinuomoti galima įvairių kategorijų transporto priemones;
• Įstaiga visada gaus tvarkingus automobilius ir bus patikrinta jų techninė būklė, užtikrintas automobilių draudimas civilinės atsakomybės ir KASKO draudimais;
• Pagal VMI išaiškinimą, darbdavys gali apmokėti už pavėžėjimą, jei tai būtina atliekant darbo funkcijas, todėl trumpalaikė nuoma yra geras sprendimas;
• Įstaigai visada bus suteikta pagalba kelyje sugedus automobiliui ar įvykus kitoms nenumatytoms situacijoms. Taip pat užtikrintas vieno automobilio pakeitimas kitu nelaimės ar sugedimo atveju.
Gali pasirodyti, kad su pavėžėjimo paslaugomis siejasi tik pranašumai, tačiau nevertėtų užmiršti ir kitos pusės. Gali kilti aktualūs klausimai:
• Kaip kontroliuoti kuro sunaudojimą – ar tikrai kuras sunaudotas įstaigos reikmėms?
• Automobilis užsakomas fizinio asmens vardu, tačiau darbuotojas tai daro dėl įstaigos poreikių.
Žalos atsiradimo atveju, kaip užtikrinti atsakomybę tarp darbuotojo ir įstaigos?
Tam, kad būtų išvengta tokių nesusipratimų ir viešojo sektoriaus subjektų atstovai galėtų naudotis tik pavėžėjimo paslaugų privalumais, prieš pasinaudojant šiomis paslaugomis, įstaiga turėtų parengti vidines tvarkas. Taip būtų atskirtos atsakomybės ribos tarp įstaigos ir darbuotojo, ir būtų numatyti automobilio naudojimo tikslai bei atvejai.
Kol kas nėra praktikos, kiek kainuoja įstaigai tokia paslauga per metus, todėl neaišku, kaip planuoti biudžetą. Vis dėlto 2022 metais įstaigos pirmą kartą atsisako tarnybinių automobilių su tikslu taupyti lėšas, bet ar tai pasiteisins – sunku spręsti.
