Viltis vasarą sulaukti atsigavimo
Per vasario mėnesį pasaulyje buvo administruota apie 140 mln. skiepų. Kaip ir anksčiau, pirmavo Izraelis, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Jungtinė Karalystė (JK), atitinkamai paskiepiję jau apie 92, 60 ir 30 dozių šimtui gyventojų. Tuo tarpu Europoje paskiepyta tik po 7 dozes šimtui gyventojų. Šį vidurkį netgi lenkia Lietuva, paskiepijusi po 8,5 dozės.
Naujausi Izraelio medicininiai tyrimai rodo, kad vakcinos yra veiksmingos ir smarkiai sumažina sunkaus susirgimo riziką. Visa tai leidžia tikėtis, kad vasarą bus atnaujintos kelionės po žemyną. Vokietijos kanclerė Angela Merkel išreiškė norą įdiegti „vakcinacijos sertifikatą“, kuris pasiskiepijusiems atvertų galimybių keliauti Europos Sąjungoje (ES). ES pateikus rekomendacijas kiekviena šalis individualiai spręs, ar įsivesti šį skiepų pažymėjimą ir kokiu būdu tai padaryti. Kol kas valstybių nuomonės šiuo klausimu išsiskiria, tačiau Lietuva ruošiasi šio projekto įgyvendinimui.
Aukšti vakcinacijos lygiai gali sumažinti susirgimų skaičių, o tai turėtų reikšmingos įtakos ne tik kelionių, transporto ir aviacijos, bet ir paslaugų sektoriams. Pavyzdžiui, Izraelis kovo pradžioje jau atvėrė kavinių bei restoranų duris pasiskiepijusiems gyventojams – tai puikus pavyzdys, kokios įtakos gerai suplanuota vakcinavimo programa gali turėti kitiems sektoriams. Apie tokius atlaisvinimus galima svarstyti ir kitiems regionams, vakcinacijai pasiekus 50 proc. lygį.
Kita vertus, įgyvendinti siekį per vasarą paskiepyti didžiąją Europos populiacijos dalį gali būti sudėtinga – vakcinos gamyba bei pristatymas vėluoja, dalis gyventojų nepageidauja skiepytis. Šios tendencijos stebimos ir Lietuvoje, kuri siekia vasarą būti paskiepijusi 70 proc. gyventojų. Tikėtina, jog ES šalyse šie ambicingi planai 2021 metais pasiekti nebus. Tai reiškia, kad per anksti prognozuoti žymesnį oro transporto, restoranų ir kelionių organizatorių atsigavimą, ir ES visus ateinančius metus turės teikti gyvybės palaikymo funkcijas šiems sektoriams bei juose dirbantiems žmonėms.
Nafta: nuo realybės atitrūkusios spėlionės
Praėjusį mėnesį buvo aktuali ir naftos tema – panašu, kad kainos smarkiai atitrūkusios nuo ekonominės realybės. Pradėjo sklisti spekuliacijų dėl 100 JAV dolerių už barelį kainos, nors šiuo metu WTI naftos kaina svyruoja šiek tiek virš 60 dolerių. Naftos kainos atskaitos tašku dažnai tampa artimiausias sandoris, kita vertus, 2022–2023 metų sandoriai vis dar prekiauja 52–55 JAV dolerių už barelį. Tai rodo, jog pačios naftos industrijos žaidėjai nesitiki artimu laiku išlaikyti tokio kainų lygio.
Tikėtina, jog išaugusios kainos atspindi du dalykus: spėliones, kad ekonomika gali atsigauti per artimiausius kelis ketvirčius, ir didelį naftos trūkumą netolimoje ateityje. Šiuo metu naftos išgaunama išties smarkiai mažiau, lyginant su 2015–2019 metų vidurkiais, tačiau patirtis rodo, jog išgavimo tempai gali atsigauti.
Lietuvoje šių įvykių įtakos nematyti, tačiau finansinis stabilumas svarbus išlieka globaliu mastu. Didžiųjų bankų skolinimas ir rizikos apetitas mūsų šalyje atskleidžia jų savininkų skandinavų nuotaikas. Taigi pasaulyje vykstantys reiškiniai, tarp jų ir spekuliacijos dėl naftos kainų, gali padidinti rizikas Skandinavijos bankų grupei ir tai tiesiogiai atsilieptų Lietuvos įmonių likvidumui. Nuosavo kapitalo verslui svarbu suprasti savo priklausomybę nuo tokių rinkos faktorių kaip valiutų kursai, kuro ir žaliavų kainos, nes bankai, rinkose įžvelgdami rizikų ir nematydami savo klientų efektyviai jas valdant, gali koreguoti skolinimo politiką tiek individualiems klientams, tiek ir bendru lygmeniu.
Didelės infliacijos rizika – ribota
Pagreitį praėjusį mėnesį įgavo pasaulinis ekonomikos skatinimas, savo gaivinimo planus įgyvendina JAV, JK ir Europa. Ši ekonominė krizė nuo buvusios 2008-aisiais skiriasi tuo, jog šįkart naudojama ne tik monetarinė, bet ir fiskalinė parama.
Valstybių išlaidumas dažnai siejamas su infliacijos rizika ir viešojoje erdvėje pasklido daug kalbų šia tema. Tuo tarpu finansų rinkos šią riziką vertina sąlyginai ramiai. Stebimi tikėtinos infliacijos rodikliai JAV, JK ir Vokietijos rinkose vis dar yra kaip 2017–2018 metais. Panašu, kad didelės infliacijos rizika euro zonoje labai ribota, o prognozuojama stabili žema 2–3 proc. infliacija yra sveikos ekonomikos ženklas, skatinantis ne laikyti pinigus, o juos investuoti į projektus, duodančius realios grąžos.
Kviečių kainos muša rekordus
Kalbant apie žaliavas, Europos kviečių ir rapsų kainos muša septynerių metų rekordus. Rinkos šių metų derliui moka didelę premiją, kurios dalis turėtų tekti ir šalies ūkininkams – šį sezoną Lietuva yra antra pagal dydį kviečių eksportuotoja ES.
Neatsilieka ir industrinių metalų kainos, kurios šiemet jau pakilo apie 8–17 proc. Panašu, kad kainos kyla ne tik dėl individualių charakteristikų, bet ir dėl bendro rinkų lūkesčio, kad ekonomika atsigaus. Atsiranda didelė rizika, jog iškilus nors menkiausiam nusivylimui ši ekstazė gali išblėsti. Tokiu atveju tai turėtų didelės įtakos naftos bei kitų žaliavų kainoms ir neigiamai paveiktų tokias valiutas kaip Norvegijos krona, Rusijos rublis ir Turkijos lira.
