Reaguodama į plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą, 2022 m. kovo 4 d. ES Taryba priėmė sprendimą suteikti laikinosios apsaugos statusą pagal Laikinosios apsaugos direktyvą asmenims, bėgantiems nuo karo Ukrainoje.
Įdarbinti užsienietį, turintį laikinosios apsaugos statusą, potencialiam darbdaviui iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti sudėtinga. Pirmiausiai dėl to, jog laikinoji apsauga iki tol ES dar nebuvo taikyta. Antra, esama trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarka yra gana sudėtinga.
Vis dėlto darbdaviams, norintiems įdarbinti nuo karo bėgantį asmenį, labai svarbu suprasti, kad vienas iš laikinosios apsaugos tikslų yra palengvinti saugomų asmenų patekimą į darbo rinką, kad jie galėtų kuo greičiau pradėti save finansiškai išlaikyti.
Taigi, Lietuva, įgyvendindama Laikinosios apsaugos direktyvą, kaip ir kitos ES valstybės narės, įdiegė normas, supaprastinančias asmenų, kuriems taikoma laikinoji apsauga, integraciją į darbo rinką. Kokius svarbiausius dalykus turėtų žinoti Lietuvos darbdaviai, norintys įdarbinti ukrainiečius?
Kurie asmenys turi Laikinosios apsaugos statusą?
Visų pirma, svarbu nustatyti asmenis, turinčius teisę į laikinosios apsaugos statusą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimą, laikinosios apsaugos statusas Lietuvoje galioja nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2023 m. kovo 4 d. ir taikomas asmenims, atitinkantiems šiuos kriterijus:
• asmenys, atvykę į Lietuvą dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos ne anksčiau kaip 2022 m. vasario 24 d. ir ne vėliau kaip 2022 m. gegužės 1 d.;
• asmenys, kurie yra Ukrainos piliečiai ir jų šeimos nariai, asmenys be pilietybės arba trečiųjų šalių (išskyrus Ukrainą) piliečiai, teisėtai gyvenę Ukrainoje, turėdami galiojantį leidimą nuolat gyventi, ir nuo 2022 m. vasario 24 d. negalintys grįžti į savo kilmės šalį ar kitą priimančiąją šalį saugiam ilgalaikiam gyvenimui;
• asmenys, kurie neturi pilietybės arba yra trečiųjų šalių piliečiai, ir kiti asmenys, kuriems iki 2022 m. vasario 24 d. buvo suteikta tarptautinė arba lygiavertė nacionalinė apsauga Ukrainoje, taip pat jų šeimos nariai.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad nors yra griežtos sąlygos, suteikiančios teisę į laikinąją apsaugą, tačiau laikinosios apsaugos teisės ir privilegijos galioja ne tik Ukrainos piliečiams.
Ukrainos piliečiai, gyvenę Lietuvoje iki Rusijos karinės agresijos pradžios arba atvykę į Lietuvą po 2022 m. vasario 24 d. ne dėl humanitarinių priežasčių (pvz., studentai, darbuotojai, leidimą dirbti gavę prieš karą, ir kt.), laikinosios apsaugos lengvatomis nesinaudoja. Tokioms ukrainiečių grupėms taikomas bendras įdarbinimo teisinis pagrindas.
Priimate į darbą ukrainietį: ko privalote prašyti, kam teikiama lengvata?
Laikinoji apsauga, be kita ko, numato supaprastintą ja besinaudojančių asmenų patekimą į darbo rinką. Lietuvoje tokia supaprastinta tvarka reiškia, kad norintiems dirbti Lietuvos įmonėse ar įstaigose sustabdoma prievolė gauti leidimą dirbti. Norėdamas įdarbinti asmenį, kuriam suteikta laikinoji apsauga, darbdavys neprivalo registruoti laisvos darbo vietos Užimtumo tarnybos departamente ir prašyti sprendimo dėl užsieniečio kvalifikacijos atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams.
Asmuo, turintis teisę į laikinąją apsaugą, atvykęs į Lietuvą turi užsiregistruoti Migracijos departamento registracijos centre. Užsiregistravęs asmuo gauna dokumentą, patvirtinantį laikinosios apsaugos statusą ir suteikiantį teisę kreiptis dėl nacionalinės vizos D arba leidimo laikinai gyventi dėl humanitarinių priežasčių.
Nacionalinės vizos D arba leidimo laikinai gyventi gavimas užtrunka, tačiau asmuo, turintis galiojantį Ukrainos piliečio biometrinį pasą, gali pradėti dirbti iš karto. Jei asmuo tokio paso neturi, Migracijos departamentas išduoda laikinąjį dokumentą, patvirtinantį laikinosios apsaugos statusą. Tad apibendrinant, norėdami įdarbinti asmenį, kuriam suteikta laikinoji apsauga, Lietuvos darbdaviai turi patikrinti, ar asmuo turi vieną iš šių dokumentų:
• Ukrainos piliečio biometrinis pasas;
• Migracijos departamento pažyma, patvirtinanti laikinosios apsaugos statusą;
• Nacionalinė viza D;
• Leidimas laikinai gyventi dėl humanitarinių ar laikinosios apsaugos priežasčių.
Darbdavio pareiga socialinio draudimo tarnybai pateikti elektroninį pranešimą (LDD pranešimą) priimant į darbą užsienietį išlieka visiems darbuotojams, įskaitant ir turintiems laikinąją apsaugą. Toks pranešimas turi būti pateiktas per SODROS elektroninį puslapį ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki darbuotojo darbo pradžios. Pranešime turi būti ši informacija apie darbuotoją:
• asmeniniai duomenys;
• teisinis buvimo Lietuvoje pagrindas;
• darbuotojo kilmės šalis;
• informacija apie darbo sutartį.
Svarbu tai, jog Vyriausybė pritarė siūlymui 2 metams panaikinti valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimą laikinai saugomiems užsieniečiams, norintiems dirbti tokiose pareigose, kuriose paprastai reikalaujama mokėti lietuvių kalbą. Šis sprendimas labai palengvina Ukrainos mokytojų, medikų ir kitų specialistų įdarbinimą valstybinėse institucijose.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodeksą darbo sutartis turi būti sudaroma arba lietuvių kalba, arba lietuvių ir kita abiem šalims priimtina kalba. Ta kalba gali būti anglų, rusų ar bet kuri kita kalba, suprantama ir darbdaviui, ir darbuotojui.
Dar viena išimtis ukrainiečiams – jei jie neturi kvalifikaciją patvirtinančio dokumento, pagrindžiančio tinkamumą eiti pareigas, į kurias pretenduoja, jo ir nereikia. Vis dėlto jei užsienietis pretenduoja užimti pareigas, kuriose kvalifikacija griežtai reikalaujama pagal įstatymus (pvz. masažuotojo, medicinos darbuotojo) arba darbdavio vidaus teisės aktus, ši išimtis netaikoma.
Kadangi Ukrainos piliečiams kartais sunku susirasti darbą, Užimtumo tarnyba jiems siūlo papildomą pagalbą.
Darbdaviai, turintys darbo pasiūlymų Ukrainos piliečiams, kviečiami registruoti laisvas darbo vietas Užimtumo tarnybos svetainėje. Registruojant laisvą darbo vietą, kurioje darbdavys sutiktų įdarbinti karo pabėgėlius iš Ukrainos, reikia pažymėti langelį „For Ukrainians“ („ukrainiečiams“).
Potencialiems darbdaviams svarbu atsiminti, kad jie privalo mokėti tokio paties dydžio atlyginimą atitinkamose pareigose dirbantiems ukrainiečiams, kokį moką ir Lietuvos gyventojams.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal Darbo kodeksą darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensavimas, turi būti sumokami pavedimu į darbuotojo banko sąskaitą. Pradedantis dirbti žmogus banko sąskaitos gali ir neturėti, tačiau darbo užmokesčio mokėjimo dieną turi būti atidaryta banko sąskaita.
Dauguma Lietuvos bankų siūlo greitą ir nemokamą banko sąskaitų atidarymą. Šiuo metu banko paslaugas karo pabėgėliams teikia AB „SEB bankas“, „Swedbank“, AB, AB Šiaulių bankas.
Mokesčių klausimai: kada pajamų deklaravimo tvarka kaip Lietuvos, o kada kaip Ukrainos?
Užsieniečių darbo pajamų Lietuvoje deklaravimo ir apmokestinimo tvarka yra tokia pati, kaip ir Lietuvos piliečių. Standartinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas, taikomas su darbo santykiais susijusioms pajamoms, yra 20% (jei asmens pajamos neviršija 60 vidutinių atlyginimų per metus) arba 32% (jei pajamos viršija 60 vidutinių darbo užmokesčių per metus).
Reikėtų nepamiršti, kad ukrainiečiai, atvykę į Lietuvą po 2022 m. vasario 24 d., galėjo gauti pajamų iš Ukrainos darbdavių. Pagal Ukrainos ir Lietuvos vyriausybių sutartį „Dėl pajamų ir turto mokesčių dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių išvengimo“, jeigu Ukrainos pilietis per metus išbūtų Lietuvoje ilgiau nei 183 dienas, jo pajamos, gautos iš Ukrainos, būtų apmokestinamos Lietuvoje. Ukrainoje pagal darbo sutartį mokamos darbo pajamos apmokestinamos jų kilmės šalyje. Taigi, gali kilti dvigubo apmokestinimo klausimas. Lietuvos įstatymas „Dėl pelno mokesčio“ leidžia Lietuvos mokesčių rezidentams gauti užsienio mokesčių kreditą, kuris suteiktų teisę Ukrainoje sumokėtą gyventojų pajamų mokestį įskaityti Lietuvoje. Tuo tikslu asmuo Lietuvos VMI turi pateikti Ukrainos VMI išduotą pažymą, kurioje nurodomos Ukrainoje gautos pajamos ir sumokėti mokesčiai.
Vis dėlto, gali būti ir priešinga situacija, kai Ukrainos darbuotojas yra Ukrainos mokesčių rezidentas. Taip gali atsitikti, kai, pavyzdžiui, asmuo yra registruotas kaip privatus verslininkas Ukrainoje arba per metus Lietuvoje praleido mažiau nei 183 dienas. Tokiu atveju, pagal Sutartį pajamos, uždirbtos Lietuvoje turi būti apmokestinamos Ukrainoje. Kaip ir Lietuvos, Ukrainos mokesčių teisės aktai numato užsienio mokesčių kreditą Ukrainos mokesčių rezidentams, pateikus Ukrainos mokesčių inspekcijai pažymą apie Lietuvoje gautas pajamas ir sumokėtus mokesčius. Tiek Lietuvos, tiek Ukrainos įstatymai numato, kad užsienio pajamų deklaravimas yra mokesčių mokėtojo asmeninė atsakomybė, o darbdavys neprivalo stebėti ir pranešti apie tokias darbuotojo pajamas. Darbdavys gali padėti Ukrainos darbuotojui, kuris ketina Ukrainoje pranešti apie Lietuvoje gautas pajamas, pateikdamas pajamų ataskaitą – darbdavio užantspauduotą ir pasirašytą dokumentą, kuriame yra visi darbuotojo mokestinių metų darbo užmokesčio lapeliai, nurodant įvairias pajamas ir darbuotojui išmokėtas išmokas bei sumokėtus mokesčius ir socialinio draudimo atskaitymus.
Ukrainiečių socialinė apsauga
Kai asmuo dirba pagal darbo sutartį (terminuotą arba neterminuotą), darbdavys privalo mokėti už darbuotoją socialinio draudimo įmokas. Socialinio draudimo įmokų tarifai yra tokie:
• 19,5% bruto atlyginimo (išskaičiuojama iš darbuotojo pajamų);
• 1,77 % neterminuotų sutarčių atveju ir 2,49 % terminuotų sutarčių atveju (mokama darbdavio).
Ukraina ir Lietuva pasirašė sutartį „Dėl socialinės apsaugos“, pagal kurią Ukrainos piliečių darbo Lietuvoje metu sumokėtos socialinio draudimo įmokos gali būti pripažįstamos kaip Ukrainos ir įtraukiamos į Ukrainos pensijų stažą. Asmuo Ukrainos pensijų fondui turi pateikti Lietuvos institucijų išduotą pažymą, kurioje būtų nurodytas darbo laikas ir Lietuvoje sumokėtų socialinio draudimo įmokų dydis.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 224 nuo karo Ukrainoje bėgantiems asmenims laikinosios apsaugos statusas suteikiamas vieneriems metams – nuo 2022 m. kovo 4 d. iki 2023 m. kovo 4 d. Žinoma, trukmė priklausys nuo to, kokia toliau bus Rusijos karinės agresijos raida. Šiuo metu labai svarbu padaryti viską, kas įmanoma, siekiant palengvinti laikinosios apsaugos asmenų integraciją į Lietuvos darbo rinką, kad tai būtų naudinga Lietuvoje prieglobstį radusiems žmonėms ir darbdaviams.
