Šių metų Jungtinių Tautų (JT) „Pasaulio laimės ataskaitoje“ Lietuva tarp 155 vertintų valstybių pakilo į 52 vietą
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Domantas Pipas

Per metus pasiektas nemažas progresas – pernai Lietuva buvo 60 vietoje. Dėl ko lietuviai jaučiasi vis laimingesni ir kas dar labiau galėtų padidinti jų laimės jausmą?

Remiantis JT ataskaitos duomenimis, lietuviai yra laimingesni nei latviai, estai ar vengrai, bet jaučiasi blogiau nei daugelis turtingesnių europiečių. Nieko nuostabaus – beveik visose šalyse daugiau nei penktadalį laimės jausmo lemia būtent finansinė gerovė, šiuo atveju matuojama kaip vienam gyventojui tenkantis BVP.

Tiesa, BVP vienam gyventojui yra netobulas rodiklis, nes jis nedaug pasako apie gyventojus, beveik visai neparagaujančius šalies ekonominio pyrago. Vis tik pastaraisiais metais sparčiai augę atlyginimai bei mažėjusi pajamų nelygybė tarp dirbančiųjų prisidėjo prie nemažos dalies gyventojų didėjančio laimės jausmo.

Tačiau, priešingai nei prieš metus, Lietuvoje didesnę dalį laimės jausmo paaiškina ne ekonominiai, o socialiniai rodikliai. Rodiklis „socialinė parama“ matuojamas ne vertinant valstybės mokamas socialines išmokas ar suteikiamas socialines garantijas, bet klausiant gyventojų, ar jie turi draugų ir giminaičių, kuriais galėtų pasikliauti atsidūrę bėdoje.

Pagal šį rodiklį Lietuva pakilo į 20 vietą ir lenkia beveik visas Vakarų Europos šalis, tačiau atsilieka nuo Šiaurės valstybių. Žinoma, čia galima ne tik pasidžiaugti, bet ir įtarti, kad dėl silpnokos valstybės socialinės apsaugos sistemos neretai belieka pasikliauti artimaisiais.

Deja, pagal du rodiklius Lietuva nepasistūmėjo į priekį, o nukrito žemyn. Lietuva niekada neblizgėjo pagal sveiko gyvenimo trukmės kriterijų, o dabar nukrito dar žemiau – iš 62 į 71 vietą pasaulyje. Čia reikia atkreipti dėmesį į tai, kad vertinama ne tik tikėtina gyvenimo trukmė, bet ir sveikata senatvėje.

Todėl sveikesnio gyvenimo būdo skatinimas ir pastangos mažinti alkoholio ir tabako vartojimą ilgesniu laikotarpiu leistų reikšmingai kilstelti ir laimės lygį.

Pagal dosnumo rodiklį Lietuva, deja, yra priešpaskutinėje vietoje pasaulyje – tik labai maža dalis gyventojų nuolat skiria pinigų labdarai. Lietuviai linkę padėti ir pasikliauti artimų žmonių rate, bet daug šaltesni kitų žmonių problemoms.

Tokie rezultatai antrina ir kitų institucijų atliktiems tyrimams, rodantiems, kad, pavyzdžiui, lietuviai nėra empatiški. Tačiau dalinimasis ir rūpinimasis kitais sukuria laimės jausmą, kartais didesnį nei kažko gavimas. Tai vienas iš lengvesnių būdų kilstelti nacionalinę ir asmeninę laimę.

Kaip ir anksčiau, didelė dalis lietuvių nesijaučia galintys laisvai kontroliuoti savo gyvenimo. Iš dalies tai turbūt yra susiję su finansinėmis priežastimis.

Be to, dalis vyresnės kartos tas galimybes prarado dėl ilgos okupacijos. Nepasikeitė situacija ir korupcijos srityje, ji labai neigiamai veikia laimės jausmą – lietuviai korupcijos mato per daug ir į jį ją reaguoja skaudžiai. Tačiau nepasitenkinimas esama situacija ir visiškas korupcijos netoleravimas yra svarbus žingsnis link jos naikinimo.

Galiausiai, net ir besidžiaugiant pakilusiu nacionaliniu laimės lygiu nereikėtų užmiršti Levo Tolstojaus romane „Ana Karenina“ išsakytos minties, kad visos laimingos šeimos yra panašios viena į kitą, o kiekviena nelaiminga šeima yra nelaiminga savaip.

Vidutinė laimė, kaip ir vidutinis darbo užmokestis, vidutinė gyvenimo trukmė ar vidutinė ligoninės pacientų temperatūra slepia daug detalių apie individualias problemas. Vidutinė lietuvių laimė atrodo neblogai, bet skurde ir neviltyje esančių šeimų yra vis dar per daug.

Atsiras teigiančių, kad nelaimingi emigruoja, todėl situacija neatrodo labai bloga.

Iš tiesų, nemažėjantys emigracijos mastai rodo, kad bent daliai lietuvių dabartinio užimtumo ir atlyginimų augimo neužtenka, kad jie jaustųsi laimingi, ten kur gimė. Tačiau šis Jungtinių Tautų tyrimas rodo, kad ne piniguose laimė.

Arba bent jau – laimė yra ne tik piniguose.

Sveikesnė, laisvesnė, mažiau korumpuota, dosnesnė ir rūpestingesnė visuomenė yra nemažiau svarbios aplinkybės siekiant asmeninės laimės.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

R. Dargis. Ar tikrai mane palies ketvirtoji pramonės revoliucija?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, dar vadinama daiktų internetu, – tai ne ateitis, tai jau šių...

N. Mačiulis. Infliacija Lietuvoje – didžiausia ES, tačiau laikina ir nebaisi (42)

Šių metų rugpjūčio mėnesį vidutinės kainos Lietuvoje buvo 4,6 proc. didesnės nei prieš...

V. Sutkus. Kokią žinią apie Lietuvą siunčia su Konstitucija prasilenkiančios idėjos? (25)

Valdžios kabinetuose vėl prisiminta su demokratinės visuomenės principais nesuderinama pensijų...

M. Dubnikovas. Nori žinoti ateitį – pažvelk į JAV (2)

Rugsėjo 21 dieną JAV centrinis bankas pranešė, kad bazinė palūkanų norma dabar nebus...

Top naujienos

Socialdemokratų ministrai apsisprendė: du lieka, vienas traukiasi (79)

Socialdemokratų partijos tarybai apsisprendus trauktis iš valdančiosios koalicijos partijos...

A. Sysas: tariamės dėl kolektyvinio pareiškimo, kad traukiamės visi (113)

Lietuvos socialdemokratų partijos ( LSDP ) tarybai nusprendus nutraukti koalicijos sutartį su...

Vilniaus savivaldybė klimpsta į verslo dovanas: kokia tikroji jų kaina? (168)

Liberalo Remigijaus Šimašiaus valdomos sostinės savivaldybės vykdoma Lukiškių aikštės...

Vokietija patyrė šoką: į parlamentą išrinkta kraštutinių dešiniųjų partija (232)

Paaiškėjus pirminiams Vokietijos parlamento rinkimų rezultatams keliuose šalies miestuose...

R. Bogdanas. Nereikalingi žmonės rohinjai – naujas aruodas terorizmui

Prasidėjus masiniam rohinjų bėgimui iš Mianmaro, arba Birmos, Lietuvos žiniasklaida daugiausiai...

Artėjančio šildymo sezono įkarštyje gyventojų laukia kainų šokas (293)

Jei iki naujųjų metų Seimui nepavyktų rasti sutarimo dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos...

Prognozė: Žemėje atsiras naujas vandenynas (7)

Novosibirske įsikūrusio geologijos instituto mokslininkai išsiaiškino Baikalo istoriją ir...

Vokietijos specialistų naudotų automobilių ataskaita: „Volkswagen Golf“ po 100 tūkst. kilometrų (29)

DELFI su žurnalu „ Auto Bild Lietuva“ tęsia straipsnių seriją, kuriais kviečia skaitytojus...

Laisvos vyras – apie gyvenimą pusiaukelės namuose: griežta tvarka, bausmės ir malonė pamatyti šeimą (148)

Amžiną meilę Donata Gutauskienė-Laisva ir Rolandas Gutauskas prisiekė daugiau nei prieš...

Ar reikėtų susirūpinti, jei šąla rankos ir pėdos? (1)

„Sakome, kad anemija arba mažakraujystė pasižymi odos ir ypač gleivinių blyškumu, bendru...