Iššūkis tėvams – susigaudyti vaiko studijų mieste
Gana dažnai tokį butą perka tėvai savo vaikams, planuojantiems ar pradėjusiems studijuoti kitame mieste. Tarp mūsų esamais ir statomais loftais besidominčių pirkėjų tokių yra bent dešimtadalis.
Šie pirkėjai susiduria su iššūkiu susigaudyti ne gimtojo miesto lokacijose bei kainose ir pasirinkti tinkamą variantą. Aš tokiems tėvams rekomenduočiau pirmiausia leisti vaikui apsiprasti, pagyventi nuomojamame bute, kad pats galėtų įvertinti, koks būstas geriausiai atitiktų jo naująjį didmiesčio gyvenimo būdą. Anksčiau nei po pusmečio ar metų tokį pirkinį daryti kiek rizikinga – gali būti, kad savo jaunuoliui padiktuosite gyvenimo sąlygas, kurios jam ar jai nebus iš tiesų tinkamos.
Seneliams nori užtikrinti būstą arčiau anūkų
Kita auganti pirkėjų grupė, kurią matome mes ir kiti NT vystytojai – vaikai, perkantys būstą savo tėvams. Tokį sprendimą jie paprastai priima tuomet, kai jau turi sukūrę savo šeimą ir nori tėvams nupirkti butą netoliese. Tai dažniausiai lemia praktinės priežastys: norisi, kad ir tėvai galėtų senti saugiai, turėdami artimuosius čia pat, ir kad vaikai augtų galėdami dažnai matytis su seneliais. Ši tendencija gana nauja, bet pastaruoju metu tokių pirkėjų sulaukiame gana dažnai.
Gyventi arčiau darbo. Bet ne kasdien
„Baltic Asset Management“ šiuo metu vysto didžiausią Baltijos šalyse loftų projektą „Freiheit“ Vilniaus Savanorių prospekte. Nemaža dalis jo pirkėjų taip pat, tikėtina, bus įsigyjantys antrąjį būstą – arba tėvai, perkantys studijuojantiems vaikams, arba dar kita pirkėjų grupė – migruojantieji tarp miestų. Ši antrojo būsto pirkėjų kategorija – žmonės, kurie gyvena viename mieste (ar miestelyje, kaime, vienkiemyje), o dirba kitame.
Jiems tampa aktualu turėti antrąjį būstą toje vietoje, kurioje dirba, kad prireikus galėtų pernakvoti ir išvengtų nuolatinio važinėjimo. Nedidelio dydžio loftai tokiose teritorijose, kurios turi greitą ir gerą susisiekimą tiek su darbo, tiek su gyvenamuoju miestu – vis populiaresnis jų sprendimas. Taip pat tokie objektai sulaukia įmonių, kurios nuperka būstus savo trumpalaikių darbuotojų apgyvendinimui, susidomėjimo.
Uždirbti svarbu
Vis dėlto norintieji investuoti į antrąjį būstą, kad iš jo uždirbtų, yra vis dar didžiausia pirkėjų dalis. Jei metinė grąža iš ilgalaikės nuomos yra nebloga ir stabilesnė nei gautume iš kitų investavimo priemonių (kaip akcijų fondai ar obligacijos) ir Vilniuje siekia 4–7 proc., trumpalaikei nuomai būstą paskyrę savininkai gali uždirbti ir gerokai didesnę – tarp 8 ir 12 procentų.
Vis daugiau investuojančių į NT renkasi trumpalaikę nuomą, kuriai labai tinka maži naujai įrengti būstai. Loftai tarp jų labai populiarūs, nes juos įsigyti yra pigiau (pastatas ne statytas, o rekonstruotas, todėl plėtotojo sąnaudos mažesnės), o investicijų į remontą dar kurį laiką tikrai nereikės. Be to, interjeras yra šiuolaikiškas, išskirtinis ir madingas: trumpalaikės nuomos srityje tai svarbu. Loftų atveju svarstyklės tarp įsigijimo kainos ir nuomos kainos ryškiai svyra savininko naudai.
Daugiausia antrą būstą perkančių žmonių Vilniuje yra 30–45 m. amžiaus, naudojantieji investicijai asmenines lėšas. Iš skolintų pinigų į antrą būstą investuoja tik iki 15 proc. jo pirkėjų. Tačiau turime pavyzdžių ir labai jaunų, 20–25 m. amžiaus investuotojų, kurie dažniau skolintomis lėšomis perka nebrangų turtą. Tad būstas ir toliau lieka lietuviams suprantamiausia, paprasčiausiai valdoma investicija ir vis dar džiugina tinkama grąža.
